Pulsuojantis galvos skausmas dešinėje pusėje

Pulsuojantis galvos skausmas dešinėje pusėje yra vienpusis, ritmiškas, dažnai su kraujagyslių pulsacija susijęs skausmas, kurį žmonės apibūdina kaip tvinksintį, daužantį ar mušantį. Jis gali būti tiek lengvas, tiek labai stiprus ir dažniausiai sustiprėja judant, lytint galvą, lenkiantis ar esant fizinei įtampai. Toks skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ar net ilgiau, priklausomai nuo jo priežasties.

Nors pats skausmo jausmas yra subjektyvus, mediciniškai pulsuojančiu vadinamas toks skausmas, kuris jaučiamas kaip ritmingi smūgiai arba veržimas, atitinkantis širdies pulsą. Neurologai pabrėžia, kad vienpusis pulsavimas dažniausiai būdingas migreniniam skausmui, tačiau gali būti ir kitų priežasčių. Pacientai pulsaciją dešinėje pusėje dažnai sieja su kraujagyslių problema, tačiau neurologai pabrėžia, kad tokio tipo skausmą gali lemti ne tik kraujagyslių, bet ir nervų, raumenų ar net sinusų dirginimas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar skausmą lydi papildomi simptomai, tokie kaip pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui, regos pakitimai ar kaklo sustingimas. Šie požymiai gali padėti tiksliau nustatyti galimą kilmę.

Pagrindinės priežastys

Viena dažniausių priežasčių yra migrena. Migreninis skausmas dažnai pasireiškia vienoje galvos pusėje ir yra pulsuojantis, stiprėjantis fizinio aktyvumo metu. Gali lydėti pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui, regos pokyčiai. Neurologai pabrėžia, kad migrenos metu nervų sistemoje vyksta kompleksiniai procesai, lemiantys kraujagyslių jautrumo pokyčius ir nervų aktyvumo svyravimus.

Tenzinis galvos skausmas, nors dažniausiai jaučiamas kaip spaudžiantis, gali įgyti ir pulsuojantį pobūdį, ypač jei yra užsitęsęs. Jis neretai susijęs su kaklo ir pečių raumenų įtampa, streso poveikiu arba darbo aplinka, kai ilgai išlaikoma įtempta kūno padėtis. Tokiais atvejais skausmas gali plisti ir į vieną galvos pusę.

Kaklo raumenų įtampa yra dar viena dažna priežastis, galinti sukelti vienpusį skausmą. Tam įtakos gali turėti netaisyklinga laikysena, ilgas darbas prie kompiuterio, netinkamai sureguliuotas monitoriaus aukštis arba miegojimas ant netinkamos pagalvės. Tokiais atvejais kaklo nervai gali būti dirginami, o skausmas plisti į dešinę smilkinio ar pakaušio sritį.

Trišakio nervo dirginimas arba neuralgija taip pat gali pasireikšti stipriu, šaudančiu ar pulsuojančiu skausmu vienoje galvos pusėje. Nors neuralgija dažniau sukelia aštrų, duriantį skausmą, kai kuriems pacientams jis gali būti juntamas ir kaip intensyvus pulsavimas.

Sinusų problemos, ypač jei uždegimas lokalizuojasi vienoje pusėje, taip pat gali sukelti pulsuojantį skausmą. Dažniausiai tokį skausmą lydi užgulimas, spaudimas aplink akį ar kaktą, pablogėjimas lenkiantis.

Akių įtampa dažniausiai atsiranda dėl nuolatinio darbo kompiuteriu, stipriai koncentruoto žvilgsnio ar nepakoreguotos regos. Ši įtampa gali sukelti vienpusį skausmą, kuris kartais jaučiamas kaip pulsavimas aplink akies sritį.

Dehidratacija ir miego trūkumas gali sustiprinti galvos kraujagyslių jautrumą, sukelti bendrą organizmo nuovargį ir taip išprovokuoti vienpusį pulsuojantį skausmą. Vandens trūkumas ypač veikia smegenų dangalus, todėl skausmas gali kilti gana greitai.

Hormoniniai veiksniai, ypač moterims, taip pat gali padidinti galvos skausmų riziką, ypač jei kinta estrogenų lygis. Toks skausmas kartais būna vienpusis ir pulsuojantis.

Kiti galimi sutrikimai, pasireiškiantys dešinės pusės galvos skausmu

Nors migrena yra viena dažniausių pulsuojančio vienpusio galvos skausmo priežasčių, tokį skausmą gali sukelti ir kiti sutrikimai. Suprasti juos svarbu todėl, kad kai kurios būklės reikalauja kitokio gydymo ar net skubaus dėmesio. Vienpusis skausmas savaime nėra diagnozė, todėl reikia įvertinti lydinčius simptomus ir situacijas, kuriomis skausmas pasireiškia.

Cluster tipo galvos skausmai yra viena intensyviausių galvos skausmų formų, galinti pasireikšti dešinėje arba kairėje pusėje. Šis skausmas paprastai būna labai stiprus, deginantis ar veriantis, dažniausiai lokalizuotas aplink akį. Priepuoliai dažnai kartojasi ciklais – kelių savaičių ar mėnesių laikotarpiu. Dažnai pasireiškia ašarojimas, akies paraudimas, nosies užgulimas toje pačioje pusėje.

Neuralgijos, ypač trigeminė neuralgija, taip pat gali sukelti vienpusį galvos skausmą. Ši būklė pasižymi aštriu, staigiu, elektros smūgį primenančiu skausmu, kurį gali išprovokuoti net lengvas prisilietimas prie veido, kalbėjimas ar kramtymas. Nors dažniausiai neuralgija sukelia labiau šaudantį nei pulsuojantį skausmą, kai kuriems pacientams nervo dirginimas gali atrodyti kaip ritminis, pulsuojantis pojūtis. Tokiais atvejais reikalinga neurologo konsultacija, nes neuralgijos gydymas yra specifinis.

Temporomandibulinio sąnario (TMJ) sutrikimai gali sukelti vienpusį skausmą, kuris plinta į smilkinį, ausį ar žandikaulį. Jei žmogus dažnai sukanda dantis, griežia jais naktį, turi netaisyklingą sąkandį arba patyrė žandikaulio traumą, TMJ gali sukelti pulsuojantį galvos skausmą vienoje pusėje. Skausmas sustiprėja kramtant ar plačiai išsižiojant. Gydytojai pastebi, kad TMJ sutrikimai neretai painiojami su migrena arba sinusų problemomis.

Kraujagyslinės kilmės skausmai taip pat gali pasireikšti vienoje pusėje. Tai gali būti susiję su kaklo arterijų dirginimu, spazmais ar uždegimu. Kai kurios būklės retos, tačiau svarbios atminti, ypač jei skausmas atsiranda staiga arba yra neįprastas. Viena jų – laikinasis smilkinio arterito uždegimas, kuris dažniau pasireiškia vyresniems pacientams. Tokiu atveju skausmas gali būti pulsuojantis ir labai jautrus palietus smilkinį.

Kuo pavojingas staiga atsiradęs, intensyvus pulsuojantis skausmas?

Vienas iš rimčiausių galimų scenarijų – kraujagyslių problemos galvos srityje. Tai gali būti susiję su smegenų aneurizmos plyšimu, kraujavimu ar arterijų uždegimu. Tokios būklės pasireiškia staigiu ir stipriu skausmu, dažnai lydimu kaklo sustingimo, pykinimo, regos pakitimų ar sąmonės sutrikimo. 

Insultas taip pat gali pasireikšti staigiu galvos skausmu, ypač jei jį lydi vienos kūno pusės silpnumas, neaiški kalba, veido nusvyra, dvejinimasis ar pusiausvyros sutrikimas. Nors ne visi insultai sukelia skausmą, bet tie, kurie susiję su kraujavimu į smegenis, dažnai prasideda intensyviai ir netikėtai.

Kraujagyslių uždegimai, tokie kaip laikinasis smilkinio arteritas, gali sukelti itin stiprų, paviršiuje juntamą pulsuojantį skausmą smilkinio srityje. Ši būklė ypač būdinga vyresniems pacientams ir negydoma gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant regos praradimą.

Infekcijos, pavyzdžiui, meningitas, taip pat gali prasidėti staigiu, intensyviu skausmu. Šiuo atveju dažniausiai pasireiškia ir kiti simptomai – aukšta temperatūra, jautrumas šviesai, kaklo sąstingis, pykinimas. Meningitas reikalauja skubaus gydymo, todėl įtarus infekciją būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į situacijas, kai skausmas atsiranda po traumos, pavyzdžiui, smūgio į galvą ar kaklo sužeidimo. Tokiais atvejais staigus skausmas gali rodyti vidinį kraujavimą ar audinių pažeidimą.

Diagnostika: kokie tyrimai gali būti reikalingi?

Pirmasis žingsnis – gydytojo konsultacija. Gydytojas įvertina, ar skausmas yra pirminis (pavyzdžiui, migrena, įtampos galvos skausmas, cluster skausmas), ar antrinis – susijęs su kita liga. Dažniausiai skiriami klausimai susiję su skausmo lokalizacija, intensyvumu, trukme, provokuojančiais veiksniais, simptomais prieš skausmą ir jo metu.

Neurologinis ištyrimas padeda įvertinti nervų sistemos funkciją: refleksus, judesius, jutimus, akių reakcijas. Šis ištyrimas ypač reikalingas, jei be skausmo jaučiami tirpimai, silpnumas ar regos pokyčiai.

Kraujo tyrimai gali būti atliekami įtarus infekciją, uždegimą ar hormonų svyravimus. Jie padeda nustatyti, ar organizme vyksta procesai, galintys sukelti vienpusį galvos skausmą – pavyzdžiui, smilkinio arterito atveju būdingas padidėjęs uždegiminių rodiklių kiekis.

Akių būklės įvertinimas yra svarbus tuomet, kai skausmas lokalizuojasi aplink akį arba įtariamas padidėjęs akispūdis. Akių gydytojas gali pamatuoti akispūdį, įvertinti rageną, tinklainę ir regos nervą.

Kaklo būklės vertinimas gali būti svarbus tiems, kurie jaučia įtampą kakle, patyrė kaklo traumą arba ilgai dirba sėdimą darbą. Kartais kaklo stuburo pažeidimai ar raumenų įtampa gali sukelti vienpusį skausmą, todėl gali būti naudingi kaklo rentgeno ar kitų tyrimų rezultatai.

Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), skiriami tuomet, kai įtariamos rimtesnės būklės: kraujavimas, navikas, infekcija, kraujagyslių sutrikimai. KT tyrimas dažniau naudojamas skubiais atvejais dėl greičio, o MRT – detalesniam audinių vertinimui. Kartais gali būti atliekama ir galvos ar kaklo kraujagyslių angiografija.

Profilaktika: kaip sumažinti pasikartojančio skausmo riziką?

Viena svarbiausių prevencijos dalių yra reguliarus miego režimas. Nepakankamas miegas, pervargimas ar labai svyruojantis miegas gali išbalansuoti nervų sistemą ir didinti galvos skausmų riziką. Todėl rekomenduojama kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti ekranų prieš miegą ir pasirūpinti tinkama miego aplinka.

Streso valdymas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Lėtinis stresas skatina raumenų įtampą, keičia hormonų pusiausvyrą ir veikia smegenų jautrumą skausmo signalams. Gydytojai akcentuoja, kad stresas yra vienas dažniausių migrenos ir įtampos tipo galvos skausmų veiksnių.

Pakankamas skysčių vartojimas padeda išvengti dehidratacijos, kuri dažnai sukelia arba sustiprina pulsuojantį skausmą. Vanduo svarbus smegenų ir kraujagyslių funkcijai, todėl net lengvas skysčių trūkumas gali sukelti simptomus. Rekomenduojama išgerti vandens tolygiai visos dienos metu.

Darbas prie kompiuterio reikalauja papildomos profilaktikos, nes ilgas žiūrėjimas į ekraną sukelia akių įtampą, kaklo raumenų apkrovą ir laikysenos problemas. Naudinga reguliuoti monitoriaus aukštį, daryti trumpas pertraukėles kas 30–40 minučių, atlikti kaklo tempimo pratimus ir leisti akims pailsėti žiūrint į tolį.

Mityba taip pat gali turėti įtakos galvos skausmams. Kai kurie žmonės jautresni tam tikriems produktams, pavyzdžiui, brandintiems sūriams, šokolade, raudonam vynui ar labai perdirbtam maistui. Reguliarus valgymo laikas padeda išlaikyti stabilų gliukozės lygį, o jo svyravimai gali išprovokuoti skausmą. Maisto dienoraštis gali padėti identifikuoti galimus provokatorius.

Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, reguliuoja nervų sistemos reakcijas ir padeda valdyti stresą. Reguliarūs, vidutinio intensyvumo užsiėmimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali sumažinti galvos skausmų pasikartojimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)