Mityba sergant gastritu

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas. Jis gali būti ūminis, prasidėjęs staiga po infekcijos, alkoholio ar tam tikrų vaistų vartojimo, arba lėtinis, dažniausiai susijęs su Helicobacter pylori infekcija ar nuolatiniu nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu. Klinikinis vaizdas labai įvairus: dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, kiti skundžiasi skausmu ar deginimu viršutinėje pilvo dalyje, ankstyvu sotumu, pilvo pūtimu, pykinimu.

Mityba pati savaime nėra pagrindinė daugumos gastrito atvejų priežastis, tačiau ji gali turėti įtakos simptomams ir kai kurioms specifinėms būklėms. Tuo pat metu mityba yra vienas iš pagrindinių nemedikamentinių valdymo ramsčių, ypač kai kartu egzistuoja rūgšties refliuksas ar dispepsija. Tai nėra griežta „visiems ta pati“ dieta: individuali tolerancija, simptomų dienoraštis ir tinkamos gaminimo technologijos lemia sėkmę. Didžiosios klinikos ir universitetų parengtos pacientų gairės nurodo, kad skrandžio gleivinę mažiau dirgina švelnūs gaminimo būdai, mažesnės ir dažnesnės porcijos, o alkoholis bei stipriai dirginantys produktai dažnam žmogui sustiprina negalavimus.

Pagrindiniai mitybos tikslai sergant gastritu

Mitybos tikslas nėra „išgydyti“ visus gastrito atvejus, o padėti sumažinti gleivinės dirginimą, suvaldyti simptomus ir palaikyti priežastinį gydymą. Todėl mitybos planas fokusuojamas į asmeniškai provokuojančių veiksnių atpažinimą ir jų mažinimą, o ne į universalius draudimus, vienodai tinkančius visiems. 

Pirmasis tikslas yra sumažinti mechaninį ir cheminį skrandžio gleivinės dirginimą. Tai pasiekiama parenkant švelnesnę tekstūrą ir gaminimo būdus, vengiant alkoholio, itin aštraus, labai riebaus ar stipriai rūgštaus maisto, bei planuojant mažesnius, dažnesnius valgymus, ypač kai kartu pasireiškia ankstyvas sotumas ar deginimas. Pacientų gairės ir klinikinės rekomendacijos pabrėžia, kad prieš vizitą verta vengti dirginančių produktų ir alkoholio, o kasdienybėje dažnesni, mažesni valgiai dažnai geriau toleruojami.

Antrasis tikslas yra užkirsti kelią mitybiniams trūkumams ir juos koreguoti. H. pylori ir autoimuninis gastritas gali trikdyti geležies ir vitamino B12 įsisavinimą, todėl vertinga įsivertinti riziką bei užtikrinti pakankamą baltymų, geležies, folio rūgšties ir B12 kiekį racione ar papildais, kai to reikia mediciniškai. 

Trečiasis tikslas yra suvaldyti kartu einančius viršutinio GI trakto simptomus, kurie ne visada kyla vien tik iš gastrito. Daliai žmonių vyrauja dispepsiniai pojūčiai, susiję su maistu ir valgymo būdu. Tai reiškia, kad individualus simptomų–maisto sąsajų stebėjimas, dienynas ir nuoseklus, žingsnis po žingsnio išbandomas pokyčių planas yra praktiškiausia strategija, kai įrodymai nevienareikšmiai. 

Dažniausi simptomai ir jų sąsajos su maistu

Sergant gastritu dažniausiai juntamas skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje, ankstyvas sotumas, pilvo pūtimas, pykinimas ir kartais vėmimas. Šiuos pojūčius gali stiprinti kai kurie produktai ir valgymo įpročiai, nors svarbu žinoti, kad mityba nėra pagrindinė daugumos gastrito atvejų priežastis. 

Riebus maistas, didelės porcijos ir greitas valgymas dažnai sustiprina viršutinio virškinamojo trakto simptomus, nes lėtina skrandžio ištuštėjimą ir didina diskomfortą po valgio. Naujesnės apžvalgos apie funkcinę dispepsiją – būklę, kuri dažnai persidengia su gastrito simptomais – rodo, kad riebalų suvartojimas dažniau provokuoja simptomus, o standartizuotų, visiems tinkančių dietinių rekomendacijų kol kas trūksta.

Aštrūs patiekalai ir kapsaicinas daliai žmonių sustiprina deginimą, ypač jei kartu yra refliuksas ar dispepsija. Alkoholis gali dirginti gleivinę ir prisidėti prie uždegimo bei simptomų, o perteklinis vartojimas siejamas su eroziniu pažeidimu. Klinikiniai šaltiniai nurodo, kad alkoholio poveikis rūgšties sekrecijai ir gleivinei yra kompleksiškas, bet konservatyvi, praktinė taisyklė sergant gastritu – vengti arba griežtai riboti alkoholį, ypač paūmėjimo metu.

Rūgštūs ir dujiniai gėrimai, labai karštas ar labai šaltas maistas, gazuoti gėrimai bei vėlyvos, gausios vakarienės taip pat dažnai pablogina savijautą. Kai kuriems jautrumą didina kava ar stipri juodoji arbata, šokoladas, pomidorų ir citrusinių vaisių produktai, svogūnai ir česnakai; kitiems šie produktai toleruojami, todėl vertingiausia yra sistemingai stebėti savo asmeninį „simptomų žemėlapį“. 

Pavyzdinis vienos dienos meniu įvairiems atvejams

Padidintas rūgštingumas arba kartu esantis refliuksas. Pusryčiams rinkitės avižų košę, virtą su vandeniu ir trupučiu pieno ar augalinio gėrimo, įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį maltų linų sėmenų ir kelis smulkintus, ne per rūgščius vaisius, pavyzdžiui, 1 nedidelę prinokusią bananą. Priešpiečiams tinka natūralus jogurtas arba kefyras. Pietums paruoškite garuose virtos vištienos krūtinėlės su virtomis bulvėmis ir garintomis morkomis bei cukinijomis; pagardinkite nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus. Pavakariams pasirinkite prinokusį kriaušės puselę su varške arba bananą su šaukštu natūralaus riešutų sviesto, jei riebesni produktai jūsų neblogina. Vakarienei tinka ryžių košė su kalakutiena ir cukinija; vakarienę valgykite ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki miego. Gėrimams dieną rinkitės negazuotą vandenį, švelnias žolelių arbatas (ramunėlių, melisos), o kavą – tik jei aiškiai toleruojate ir nedideliais kiekiais.

Sumažintas rūgštingumas. Pusryčiams tinka baltymingesnė kiaušinių patiekalo versija: 1 visas kiaušinis ir 2 baltymai, paruošti garuose ar ant nelipnios keptuvės be apkepimo, su minkšta kvietine ar speltos bandele ir švelniu varškės sūriu. Priešpiečiams suvalgykite varškės su pertrinta virta kriauše. Pietums troškinkite jautienos arba kalakutienos faršą pomidoro be žievelės padaže su ryžiais ir morkomis; jei pomidorai jus dirgina, keiskite į moliūgą. Pavakariams gerai tinka kefyras ar rūgpienis su minkštu bananu. Vakarienei paruoškite žuvį garuose su bulvių koše ir garintais brokoliais, kuriuos, jei pučia pilvą, galite pakeisti cukinija ar moliūgu. Skysčiams rinkitės vandenį, lengvą imbiero nuovirą arba silpną žaliąją arbatą, jei ji neprovokuoja diskomforto.

Dažniausios klaidos ir mitai

Mitas, kad aštrus maistas sukelia opas ar „pagimdo“ gastritą, neatlaiko įrodymų. Šiandien žinoma, kad didžioji dalis opaligės susijusi su Helicobacter pylori infekcija arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, o aštrumas dažniau tik paūmina simptomų pojūtį daliai žmonių. 

Mitas, kad pienas „užgesina rūgštį“ ir tinka kaip kasdienė priemonė, nėra universalus. Pienas trumpam gali sušvelninti deginimą, bet baltymai ir riebalai gali skatinti gastrino ir skrandžio rūgšties sekreciją bei kai kuriems žmonėms pabloginti refliuksą, todėl pieno vartojimas turėtų būti vertinamas individualiai, o ne kaip standartinis gydymo būdas.

Mitas, kad „sodą“ galima vartoti dažnai ir be rizikos. Natrio bikarbonatas gali trumpam palengvinti rėmenį, tačiau tai vaistinis antacidas su aiškiomis vartojimo ribomis ir įspėjimais dėl sąveikų bei perdozavimo; reguliariam, neprižiūrimam vartojimui jis netinka. Dėl dozavimo ir saugumo reikėtų tartis su sveikatos priežiūros specialistu, o ne gydytis savarankiškai. 

Mitas, kad „glitimas visiems blogina gastritą“. Be celiakijos ar dokumentuoto neceliakinio jautrumo glitimui, visuotinis glitimo atsisakymas nepagrįstas ir gali mažinti mitybinę kokybę. Glitimo ribojimas yra gydymo pagrindas sergant celiakija, tačiau tai specifinė diagnozė, patvirtinama tyrimais, o ne savidiagnostika.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai