Hematoma – priežastys, simptomai ir gydymas

Dalinkitės:

Hematoma – tai kraujo sankaupa audiniuose, susidaranti plyšus kraujagyslei. Dažniausiai ji atsiranda po sumušimo, kritimo, sportinės traumos, operacijos ar medicininės procedūros. Kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, todėl pažeista vieta gali patinti, skaudėti, pakeisti spalvą ar tapti jautri prisilietimui.

Turinys

Nedidelė poodinė hematoma dažnai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais ji gali būti pavojinga. Didesnio dėmesio reikia, jei hematoma greitai didėja, atsiranda po galvos, krūtinės ar pilvo traumos, sukelia stiprų skausmą, tirpimą, silpnumą arba formuojasi vartojant kraują skystinančius vaistus.

Hematoma ir jos skirtumas nuo mėlynės

Mėlynė dažniausiai susidaro pažeidus smulkias kraujagysles po oda. Ji paprastai matoma kaip odos spalvos pakitimas, gali būti jautri ar skausminga, bet dažniausiai nėra ryškiai iškilusi. Hematoma dažnai reiškia didesnę kraujo sankaupą, kuri gali sudaryti guzelį, patinimą ar spaudimo jausmą.

Praktiškai mėlynė ir nedidelė poodinė hematoma gali atrodyti panašiai, todėl skirtumą ne visada lengva nustatyti vien iš išvaizdos. Labiau neramina stiprėjantis skausmas, didėjantis patinimas, riboti judesiai ar požymiai, kad kraujas kaupiasi giliau nei po oda.

Dažniausios hematomos priežastys

Dažniausia hematomos priežastis yra trauma. Ji gali atsirasti po smūgio, kritimo, raumens patempimo, sportinės traumos, stipresnio suspaudimo ar avarijos. Kuo didesnė jėga paveikia audinius, tuo didesnė tikimybė, kad bus pažeistos ne tik smulkios paviršinės, bet ir gilesnės kraujagyslės.

Hematoma gali susiformuoti ir po operacijos, injekcijos, kraujo paėmimo, odontologinės ar kitos medicininės procedūros. Didesnė rizika būdinga žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų, kepenų ligų ar mažą trombocitų kiekį.

Hematoma po sumušimo ar kritimo

Po sumušimo hematoma gali išryškėti ne iš karto. Pirmomis valandomis dažniau jaučiamas skausmas ir tinimas, o odos spalva gali keistis vėliau. Per kelias dienas pažeista vieta gali tapti melsva, violetinė, žalsva ar gelsva – tai įprasta kraujo irimo audiniuose eiga.

Nedidelė hematoma po lengvos traumos dažniausiai mažėja palaipsniui. Gydytojo apžiūros reikia, jei skausmas stiprėja, patinimas didėja, sunku judinti galūnę, atsiranda tirpimas arba trauma buvo stipri. Po galvos traumos net ir nedideli simptomai turėtų būti vertinami atsargiau.

Hematoma po operacijos ar medicininės procedūros

Po procedūros nedidelė kraujosruva gali būti normali gijimo dalis. Ji gali atsirasti aplink pjūvį, injekcijos vietą ar kraujo paėmimo vietą. Dažniausiai tokia hematoma pamažu mažėja, o skausmas silpnėja kartu su tinimu.

Sunerimti reikėtų, jei procedūros vieta greitai didėja, labai skauda, parausta, tampa karšta, pradeda kraujuoti, atsiranda pūlių ar pakyla temperatūra. Veido ir kaklo chirurgas dr. L. Mike Nayak apie pooperacinę hematomą yra pasakęs: „Jei tokio skambučio sulauki vidury nakties, negali jo atidėti rytojui, nes tai gali būti gyvybės ar mirties klausimas.“ Ši mintis ypač aktuali didėjančioms kaklo, galvos ar gilesnių audinių hematomoms, kurios gali spausti svarbias struktūras.

Hematomos požymiai pagal pažeidimo gylį

Hematomos požymiai priklauso nuo to, kur kaupiasi kraujas. Poodinė hematoma dažniausiai aiškiai matoma, o gilesnė raumenų ar vidinė hematoma gali nesukelti ryškaus odos spalvos pokyčio. Tokiais atvejais labiau juntamas gilus skausmas, spaudimas, silpnumas ar judesių ribojimas.

Hematomos tipas	Kaip gali pasireikšti	Kada reikalinga gydytojo apžiūra
Poodinė hematoma	Mėlynė, guzelis, patinimas, jautrumas	Jei didėja, labai skauda, nepraeina ar atsiranda be aiškios priežasties
Raumenų hematoma	Gilus skausmas, tinimas, riboti judesiai	Jei sunku judinti galūnę, skausmas stiprėja ar atsiranda tirpimas
Vidinė hematoma	Skausmas, spaudimas, silpnumas, kartais be matomos mėlynės	Po stiprios pilvo, krūtinės ar nugaros traumos
Galvos srities hematoma	Galvos skausmas, pykinimas, mieguistumas, sumišimas	Po galvos traumos, ypač simptomams stiprėjant

Kūno vietos, kur hematoma gali būti pavojingesnė

Pavojingesnės yra hematomos, kurios susidaro galvos, kaklo, krūtinės, pilvo ar giliųjų raumenų srityje. Šiose vietose kraujo sankaupa gali būti nematoma iš išorės, bet spausti aplinkinius audinius, nervus, kraujagysles ar vidaus organus.

Didesnio dėmesio reikia ir tada, kai hematoma atsiranda šlaunyje, blauzdoje ar žaste ir sparčiai didėja. Didėjantis spaudimas audiniuose gali trikdyti kraujotaką ar nervų veiklą, todėl tirpimas, silpnumas, stiprėjantis skausmas ar judesių ribojimas neturėtų būti ignoruojami.

Poodinė, raumenų ir vidinė hematoma

Poodinė hematoma yra arčiausiai odos, todėl ją lengviausia pastebėti. Ji dažniausiai pasireiškia patinimu, guzu, spalvos pokyčiu ir skausmu spaudžiant. Tokios hematomos paprastai gyja savaime, jei nėra didelės traumos, kraujavimo rizikos ar infekcijos požymių.

Raumenų hematoma dažnai būna skausmingesnė, nes kraujas kaupiasi giliau ir spaudžia audinius. Vidinė hematoma gali būti pavojingiausia, nes jos gali nesimatyti. Po stiprios traumos atsiradęs pilvo, krūtinės, galvos skausmas, silpnumas, dusulys ar sąmonės pokyčiai reikalauja skubaus įvertinimo.

Pavojingi simptomai po traumos

Po traumos reikėtų stebėti ne tik mėlynės dydį, bet ir bendrą savijautą. Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei atsiranda požymių, rodančių galimą gilesnį kraujavimą, nervų pažeidimą ar didėjantį spaudimą audiniuose.

Skubios pagalbos gali reikėti, jei pasireiškia:

stiprėjantis arba neįprastai stiprus skausmas;
greitai didėjantis patinimas;
galūnės tirpimas, silpnumas ar judesių praradimas;
galvos skausmas, vėmimas, mieguistumas ar sumišimas po galvos traumos;
pilvo ar krūtinės skausmas po stipraus smūgio;
didelė hematoma vartojant kraują skystinančius vaistus.

Hematomos diagnostika

Nedidelė poodinė hematoma dažnai atpažįstama pagal apžiūrą ir traumos istoriją. Gydytojas įvertina hematomos dydį, vietą, skausmingumą, tinimą, judesius, kraujavimo riziką ir vartojamus vaistus.

Jei įtariama gilesnė hematoma, gali būti atliekama echoskopija, rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Kraujo tyrimai gali būti reikalingi tada, kai hematomos atsiranda dažnai, be aiškios priežasties, yra labai didelės arba žmogus vartoja krešėjimą veikiančius vaistus.

Gydymas namuose pirmomis dienomis

Pirmomis dienomis po lengvos traumos dažniausiai padeda ramybė, šaldymas, pažeistos vietos pakėlimas ir per didelio krūvio vengimas. Šaltis gali sumažinti tinimą ir skausmą, tačiau ledo negalima dėti tiesiai ant odos – jį reikėtų įvynioti į audinį.

Vėliau, kai tinimas nebedidėja, kai kuriais atvejais gali būti taikoma šiluma, tačiau ne per anksti. Jeigu hematoma didėja, labai skauda, atsiranda tirpimas ar blogėja savijauta, namų priemonių nepakanka.

Ko nedaryti atsiradus hematomai

Atsiradus hematomai, netinkami veiksmai gali padidinti kraujavimą ar sulėtinti gijimą. Ypač atsargiai reikėtų elgtis pirmąsias 24–48 valandas po traumos, kai kraujavimas audiniuose dar gali tęstis.

Dažniausios klaidos:

stipriai masažuoti šviežią hematomą;
iš karto šildyti pažeistą vietą;
intensyviai sportuoti per skausmą;
savarankiškai pradurti ar spausti hematomą;
ignoruoti didėjančią hematomą vartojant kraują skystinančius vaistus.

Medicininis hematomos gydymas

Medicininis gydymas priklauso nuo hematomos dydžio, vietos ir simptomų. Nedidelės hematomos dažnai stebimos, o skausmui mažinti gali būti parenkami tinkami vaistai. Jei hematoma didelė, spaudžia audinius, riboja judesius ar kelia komplikacijų riziką, gali prireikti jos drenažo arba chirurginio gydymo.

Vidinės, galvos srities ar pooperacinės hematomos gydomos atsargiau. Tokiais atvejais gali reikėti vaizdinių tyrimų, kraujo krešėjimo įvertinimo, vaistų korekcijos ar skubios intervencijos. Savarankiškai bandyti išleisti hematomos turinį negalima, nes tai gali sukelti infekciją ar dar didesnį kraujavimą.

Vaistai, kraujo krešėjimas ir didesnė hematomų rizika

Kraują skystinantys vaistai, kai kurie vaistai nuo skausmo ar kraujo krešėjimo sutrikimai gali padidinti hematomų riziką. Tokiais atvejais net nedidelė trauma gali sukelti didesnį kraujo išsiliejimą nei įprastai.

Žmogus, vartojantis antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus, neturėtų savarankiškai jų nutraukti dėl hematomos. Vaistų keitimas ar stabdymas gali būti pavojingas, todėl sprendimą turi priimti gydytojas, įvertinęs kraujavimo ir trombozės riziką.

Hematomos gijimas ir galimos komplikacijos

Nedidelės hematomos dažniausiai mažėja palaipsniui. Oda gali keisti spalvą kelis kartus, o jautrumas gali išlikti ilgiau nei pati mėlynė. Gijimo trukmė priklauso nuo hematomos dydžio, vietos, žmogaus amžiaus, kraujotakos, vartojamų vaistų ir bendros sveikatos būklės.

Komplikacijos galimos tada, kai hematoma didėja, užsikrečia, spaudžia nervus ar kraujagysles, susidaro giliai audiniuose arba yra susijusi su vidiniu kraujavimu. Pasikartojančios hematomos be aiškios priežasties taip pat turėtų būti ištirtos, nes jos gali rodyti krešėjimo, trombocitų ar kitus sveikatos sutrikimus.

Hematoma ir tolesni veiksmai

Nedidelę hematomą po aiškios lengvos traumos dažniausiai galima stebėti namuose, jei skausmas mažėja, patinimas nedidėja, nėra tirpimo, karščiavimo ar bendros būklės blogėjimo. Pirmomis dienomis svarbiausia neapkrauti pažeistos vietos ir stebėti, ar simptomai nesikeičia į blogąją pusę.

Gydytojo apžiūra reikalinga, jei hematoma didelė, didėja, atsiranda be traumos, nepraeina, kartojasi arba susiformuoja po galvos, pilvo, krūtinės ar stiprios galūnės traumos. Greitesnė konsultacija ypač svarbi vartojant kraują skystinančius vaistus ar turint kraujo krešėjimo sutrikimų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Per kiek laiko praeina hematoma?

Nedidelė poodinė hematoma dažniausiai mažėja per kelias savaites. Didesnės ar gilesnės hematomos gali gyti ilgiau.

Kada hematoma yra pavojinga?

Pavojinga gali būti greitai didėjanti, labai skausminga, gili arba po galvos, krūtinės ar pilvo traumos atsiradusi hematoma.

Ar hematomą galima šildyti?

Pirmomis 24–48 valandomis dažniausiai rekomenduojamas šaldymas, o ne šildymas. Šiluma gali būti tinkama vėliau, kai tinimas nebedidėja.

Kuo hematoma skiriasi nuo mėlynės?

Mėlynė dažniau yra paviršinis odos spalvos pakitimas, o hematoma – didesnė kraujo sankaupa, galinti sudaryti patinimą ar guzelį.

Ar hematomą galima masažuoti?

Šviežios hematomos masažuoti nereikėtų, nes tai gali padidinti kraujavimą ir tinimą.

Kada po traumos būtina kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas stiprėja, patinimas didėja, atsiranda tirpimas, silpnumas, galvos simptomai arba trauma buvo stipri.

Ar hematoma gali atsirasti vartojant kraują skystinančius vaistus?

Taip. Tokie vaistai gali padidinti kraujavimo ir didesnių hematomų riziką, todėl naujas ar didėjantis kraujo išsiliejimas turėtų būti įvertintas gydytojo.