Žemas pulsas – ką daryti?

Žemas pulsas ne visada reiškia pavojų sveikatai. Kai kuriems žmonėms lėtesnis širdies ritmas yra visiškai normali būklė, ypač ramybės metu arba reguliariai sportuojant. Tačiau tam tikrais atvejais retas pulsas gali signalizuoti apie širdies veiklos ar kitus sveikatos sutrikimus.

Suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje dažniausiai plaka 60–100 kartų per minutę. Kai pulsas tampa mažesnis nei 60 kartų per minutę, ši būklė vadinama bradikardija. Vis dėlto svarbiausias ne pats pulso skaičius, o tai, ar kartu pasireiškia tokie simptomai kaip silpnumas, svaigimas, dusulys ar alpimas.

„Lėtas širdies ritmas ne visada reiškia ligą. Pavojus dažniausiai atsiranda tada, kai kartu pasireiškia simptomai, rodantys, kad organizmas negauna pakankamai kraujo ir deguonies“, – teigia Mayo Clinic kardiologas dr. Fred Kusumoto.

Kas laikoma žemu pulsu?

Pulsas parodo, kiek kartų per minutę susitraukia širdis. Jis gali natūraliai kisti priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, emocinės būsenos, vartojamų vaistų ar bendros sveikatos būklės.

Koks pulsas laikomas normaliu?

Daugumos suaugusių žmonių normalus ramybės pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Fizinio krūvio metu pulsas padidėja, o ilsintis arba miegant – sumažėja.

Lėtesnis širdies ritmas dažnai nustatomas:

• sportuojantiems žmonėms,
• fiziškai aktyviems asmenims,
• miego metu,
• visiško poilsio būsenoje.

Tokiais atvejais žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų, todėl žemas pulsas nelaikomas liga.

Kada diagnozuojama bradikardija?

Bradikardija vadinama būklė, kai širdis plaka rečiau nei 60 kartų per minutę. Tačiau vertinant šią būklę svarbus ne tik pats pulso skaičius, bet ir žmogaus savijauta bei simptomai.

Kai pulsas tampa per retas, širdis gali nebespėti aprūpinti organizmo pakankamu kraujo ir deguonies kiekiu. Dėl to gali atsirasti silpnumas, svaigimas, dusulys ar net sąmonės praradimas.

Ar žemas pulsas sportuojantiems žmonėms normalus?

Taip. Reguliariai sportuojančių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jai nereikia plakti taip dažnai. Profesionalių sportininkų ramybės pulsas kartais siekia net 40–50 kartų per minutę ir tai gali būti visiškai normali būklė.

Fiziškai aktyvių žmonių širdies raumuo tampa stipresnis, todėl vieno susitraukimo metu išstumia daugiau kraujo. Dėl šios priežasties organizmui nereikia didelio širdies plakimų skaičiaus.

Jeigu žmogus nejaučia:

• silpnumo,
• galvos svaigimo,
• dusulio,
• alpimo,
  žemas pulsas dažniausiai nėra pavojingas.

Kodėl pulsas sumažėja miego metu?

Miego metu organizmas pereina į poilsio režimą. Sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja kraujospūdis, o nervų sistema aktyvina procesus, kurie natūraliai lėtina širdies ritmą.

Todėl miegant pulsas dažnai sumažėja iki 50–60 kartų per minutę, o kai kuriems žmonėms – dar labiau. Tai laikoma normalia fiziologine reakcija, jei žmogus pabudęs jaučiasi gerai ir nejaučia jokių simptomų.

Kokie simptomai gali rodyti pavojingai žemą pulsą?

Ne visais atvejais žemas pulsas sukelia simptomus. Kai kurie žmonės apie sulėtėjusį širdies ritmą sužino tik profilaktinio patikrinimo metu. Tačiau jei širdis pradeda per lėtai aprūpinti organizmą krauju ir deguonimi, gali atsirasti įvairių negalavimų.

Simptomų stiprumas dažniausiai priklauso nuo to, kiek sumažėjęs pulsas ir ar žmogus serga kitomis širdies ar kraujagyslių ligomis.

Galvos svaigimas ir silpnumas

Vienas dažniausių simptomų – staigus silpnumas arba galvos svaigimas. Taip nutinka todėl, kad smegenys gauna mažiau deguonies prisotinto kraujo. Kai kuriems žmonėms svaigimas labiau juntamas staiga atsistojus, po fizinio krūvio ar ilgiau nevalgius.

Jeigu pulsas labai sulėtėja, gali atsirasti:

• nestabilumo jausmas,
• sunkumas susikaupti,
• bendras energijos trūkumas.

Alpimas arba sąmonės praradimas

Labai retas pulsas kartais trumpam sutrikdo smegenų kraujotaką. Dėl to žmogus gali apalpti arba trumpam prarasti sąmonę. Tai vienas rimčiausių simptomų, kurio nereikėtų ignoruoti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei alpimą lydi širdies ritmo sutrikimo pojūtis, dusulys ar skausmas krūtinėje. Tokiais atvejais būtinas gydytojo įvertinimas.

Dusulys ir greitas nuovargis

Kai širdis plaka per lėtai, organizmui tampa sunkiau aprūpinti audinius deguonimi. Dėl to net įprasta kasdienė veikla gali pareikalauti daugiau jėgų nei anksčiau.

Kai kurie žmonės pastebi, kad pradeda greičiau pavargti, tampa sunkiau lipti laiptais ar sumažėja fizinis pajėgumas. Tokie simptomai dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje arba sergant širdies ligomis.

Krūtinės skausmas

Nors ne kiekvienas žemas pulsas sukelia krūtinės skausmą, kartais tai gali būti ženklas, kad širdis negauna pakankamai deguonies. Ypač pavojinga, jei kartu atsiranda spaudimo jausmas krūtinėje, šaltas prakaitas, pykinimas ar stiprus silpnumas.

„Jeigu lėtas pulsas sukelia svaigimą, alpimą ar dusulį, tai jau nėra normali organizmo reakcija ir būtina ieškoti priežasties“, – teigia Cleveland Clinic kardiologas dr. Steven Nissen.

Sutrikusi koncentracija ir sumišimas

Kai kuriems žmonėms sulėtėjęs širdies ritmas gali paveikti ir smegenų veiklą. Dėl sumažėjusios kraujotakos tampa sunkiau susikaupti, gali atsirasti mieguistumas ar neįprastas sumišimas.

Vyresniame amžiuje šie simptomai kartais klaidingai priskiriami nuovargiui ar amžiaus pokyčiams, nors tikroji priežastis gali būti per lėtai plakanti širdis.

Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei žemą pulsą lydi:

• alpimas,
• stiprus dusulys,
• krūtinės skausmas,
• labai ryškus silpnumas.

Kodėl pulsas gali būti per žemas?

Pulsas gali sulėtėti dėl įvairių priežasčių. Vienais atvejais tai būna normali organizmo reakcija, kitais – ženklas, kad sutrikusi širdies veikla arba organizme vyksta tam tikri sveikatos pokyčiai. Vertinant žemą pulsą svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į bendrą žmogaus savijautą bei kitus simptomus.

Natūralios žemo pulso priežastys

Žemas pulsas ne visada reiškia ligą. Fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jai nereikia plakti taip dažnai. Dėl to sportuojančių žmonių ramybės pulsas dažnai būna mažesnis nei 60 kartų per minutę.

Pulsas taip pat natūraliai sumažėja miego metu arba visiško poilsio būsenoje. Tokiais atvejais žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, todėl ši būklė nelaikoma pavojinga.

Širdies laidumo sutrikimai

Kartais žemą pulsą sukelia širdies elektrinės sistemos sutrikimai. Širdis turi specialią impulsų perdavimo sistemą, kuri reguliuoja širdies plakimo ritmą. Kai ši sistema pradeda veikti netinkamai, širdis gali plakti per lėtai.

Tokie sutrikimai dažniau nustatomi vyresniame amžiuje, po persirgto infarkto ar sergant kitomis širdies ligomis. Dėl sulėtėjusio širdies ritmo kai kurie žmonės jaučia silpnumą, svaigimą ar net gali prarasti sąmonę. Tam tikrais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų ar gydymo.

Skydliaukės veiklos sutrikimai

Per lėta skydliaukės veikla taip pat gali turėti įtakos širdies ritmui. Kai organizme trūksta skydliaukės hormonų, sulėtėja daugelis organizmo procesų, įskaitant ir širdies darbą.

Tokiu atveju žmogus dažnai jaučia nuovargį, mieguistumą, energijos stoką ar šalčio pojūtį. Daliai žmonių kartu gali augti svoris arba sulėtėti medžiagų apykaita.

Elektrolitų trūkumas

Normaliai širdies veiklai svarbūs elektrolitai – kalis, magnis ir kalcis. Sutrikusi jų pusiausvyra gali paveikti širdies ritmą ir sukelti jo sulėtėjimą.

Taip gali nutikti dėl skysčių netekimo, gausaus prakaitavimo, netinkamos mitybos ar tam tikrų sveikatos sutrikimų. Lengvesniais atvejais pulsas normalizuojasi atstačius elektrolitų balansą organizme.

Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai taip pat gali sumažinti pulsą. Dažniausiai tai pastebima vartojant vaistus nuo aukšto kraujospūdžio arba širdies ritmo sutrikimų.

Jeigu pradėjus vartoti naujus vaistus atsirado silpnumas, svaigimas ar labai sumažėjo pulsas, apie tai reikėtų pasitarti su gydytoju. Kartais pakanka koreguoti vaistų dozę, kad širdies ritmas vėl taptų normalus.

Širdies ligos vyresniame amžiuje

Vyresniame amžiuje širdies laidumo sistema natūraliai silpnėja, todėl retas pulsas nustatomas dažniau. Riziką taip pat didina aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, persirgtas infarktas ar kitos širdies ligos.

Jeigu vyresniame amžiuje žemas pulsas atsirado staiga arba kartu pasireiškia silpnumas, svaigimas ar dusulys, tokių simptomų nereikėtų ignoruoti. Tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikslią priežastį.

Ką daryti, jei pulsas per žemas?

Pastebėjus žemą pulsą pirmiausia svarbu įvertinti bendrą savijautą. Ne visais atvejais retas širdies ritmas yra pavojingas, todėl nereikėtų panikuoti vien dėl mažesnio skaičiaus pulso matuoklyje. Daug svarbiau atkreipti dėmesį į tai, ar kartu neatsiranda kitų simptomų, tokių kaip svaigimas, silpnumas, dusulys ar sąmonės sutrikimai.

Kada pakanka stebėti savijautą?

Jeigu žmogus jaučiasi gerai, o žemas pulsas nustatytas ramybės metu arba po miego, dažniausiai pakanka stebėti savijautą. Tokia būklė neretai pasitaiko fiziškai aktyviems žmonėms ir nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą.

Kai kuriais atvejais pulsas gali sumažėti dėl nuovargio, skysčių trūkumo ar organizmo išsekimo. Pailsėjus, atsistačius skysčių balansą ar sumažinus stresą, širdies ritmas dažnai normalizuojasi savaime.

Ką daryti pajutus simptomus?

Jeigu kartu su žemu pulsu atsirado silpnumas, svaigimas ar bendras blogumas, reikėtų kuriam laikui nutraukti fizinį aktyvumą, atsisėsti arba atsigulti ir stebėti savijautą.

Taip pat svarbu vengti staigių judesių, nes jie gali dar labiau sustiprinti svaigimą. Jeigu yra galimybė, verta pakartotinai pamatuoti pulsą po kelių minučių ramybės.

Kada būtina skubi medicinos pagalba?

Kai kurie simptomai gali rodyti, kad organizmui pradeda trūkti kraujotakos ir deguonies. Tokiais atvejais delsti nereikėtų.

Skubiai kreiptis pagalbos būtina, jei pasireiškia:

• alpimas arba sąmonės praradimas,
• stiprus dusulys,
• krūtinės skausmas,
• labai ryškus silpnumas,
• pulsas mažesnis nei 40 kartų per minutę.

Tokiais atvejais gali prireikti neatidėliotinos medicininės pagalbos ir papildomų širdies tyrimų.

Ko nereikėtų daryti esant labai žemam pulsui?

Kai kurie žmonės bando pulsą padidinti kava ar energiniais gėrimais, tačiau tai ne visada yra saugu. Jeigu žemo pulso priežastis susijusi su širdies laidumo sutrikimais ar kitomis širdies ligomis, savarankiškas bandymas „stimuliuoti“ širdį gali būti netinkamas sprendimas.

Taip pat nereikėtų savavališkai nutraukti gydytojo paskirtų vaistų vartojimo. Net jei įtariama, kad pulsas sumažėjo dėl vaistų, gydymą koreguoti turėtų tik gydytojas.

Jeigu retas pulsas kartojasi dažnai arba atsiranda naujų simptomų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą.

Kaip gydytojai nustato žemo pulso priežastį?

Norint suprasti, ar žemas pulsas yra natūrali organizmo būsena, ar sveikatos sutrikimo požymis, dažnai prireikia papildomų tyrimų. Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, bendrą savijautą, vartojamus vaistus ir kitus galimus rizikos veiksnius.

Kai kuriais atvejais retas pulsas nesukelia jokių problemų ir gydymo nereikia. Tačiau jei žmogus jaučia silpnumą, svaigimą, alpsta arba atsiranda dusulys, svarbu nustatyti tikslią priežastį ir įvertinti, ar širdis dirba pakankamai efektyviai.

Elektrokardiograma (EKG)

Vienas pagrindinių tyrimų – elektrokardiograma, dar vadinama EKG. Šis tyrimas registruoja širdies elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti, ar nėra širdies ritmo arba laidumo sutrikimų.

EKG gali parodyti per lėtą širdies ritmą, širdies blokadas, ritmo sutrikimus ar kitus širdies veiklos pokyčius. Tyrimas atliekamas greitai, yra neskausmingas ir dažnai tampa pirmu žingsniu ieškant žemo pulso priežasties.

Holterio monitoravimas

Kartais įprastos EKG nepakanka, nes širdies ritmo sutrikimai pasireiškia ne nuolat. Tokiais atvejais gali būti skiriamas Holterio monitoravimas.

Tai tyrimas, kurio metu žmogus 24–48 valandas nešioja specialų prietaisą, registruojantį širdies veiklą visos dienos metu. Tyrimas leidžia įvertinti, kaip pulsas keičiasi miego, fizinio aktyvumo ar poilsio metu, taip pat padeda pastebėti trumpalaikius ritmo sutrikimus.

Kraujo tyrimai

Žemo pulso priežasčiai nustatyti dažnai atliekami ir kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti elektrolitų kiekį, skydliaukės veiklą, uždegiminius rodiklius bei bendrą organizmo būklę.

Kai kuriais atvejais retas pulsas gali būti susijęs ne su pačia širdimi, o su hormonų ar medžiagų apykaitos sutrikimais. Dėl šios priežasties kraujo tyrimai padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę.

Širdies echoskopija

Jeigu įtariamos širdies ligos, gydytojas gali paskirti širdies echoskopiją. Šio tyrimo metu ultragarsu įvertinama širdies struktūra, vožtuvų būklė ir širdies susitraukimo funkcija.

Tyrimas padeda nustatyti, ar nėra širdies raumens pažeidimų, vožtuvų problemų ar kitų pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos širdies ritmui ir kraujotakai.

Kaip gydomas žemas pulsas?

Žemo pulso gydymas priklauso nuo to, kas jį sukelia. Vienais atvejais gydymo gali visai nereikėti, kitais – būtina koreguoti vaistus, gydyti pagrindinę ligą arba taikyti specialų širdies ritmo gydymą.

Svarbiausia ne pats pulso skaičius, o tai, kaip žmogus jaučiasi ir ar sulėtėjęs širdies ritmas trikdo normalią organizmo veiklą.

Kada gydymo nereikia?

Jeigu žmogus nejaučia jokių simptomų, o žemas pulsas susijęs su geru fiziniu pasirengimu arba natūraliomis organizmo ypatybėmis, gydymas dažniausiai nereikalingas.

Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tik stebėti savijautą ir reguliariai tikrintis sveikatą. Dažnai tai taikoma sportuojantiems žmonėms arba tiems, kurių pulsas natūraliai mažesnis nuo jaunystės.

Vaistų koregavimas

Kartais pulsas sulėtėja dėl vartojamų vaistų. Dažniausiai tai susiję su tam tikrais vaistais nuo aukšto kraujospūdžio ar širdies ritmo sutrikimų.

Jeigu gydytojas įtaria, kad problema susijusi su vaistais, gali būti koreguojama dozė arba skiriamas kitas preparatas. Svarbu vaistų nenutraukti savarankiškai, nes tai gali sukelti dar rimtesnių sveikatos problemų.

Elektrolitų pusiausvyros atstatymas

Jeigu žemas pulsas susijęs su elektrolitų trūkumu, gydymas dažniausiai orientuojamas į jų balanso atkūrimą. Organizmui ypač svarbūs kalis, magnis ir kalcis, nes jie dalyvauja reguliuojant širdies darbą.

Kai kuriais atvejais pakanka koreguoti mitybą, vartoti daugiau skysčių arba papildų. Tačiau jei elektrolitų sutrikimas ryškus, gali prireikti gydymo gydymo įstaigoje.

Širdies stimuliatorius

Jeigu pulsas labai retas ir sukelia stiprius simptomus, kai kuriems žmonėms gali prireikti širdies stimuliatoriaus. Tai nedidelis prietaisas, kuris padeda palaikyti normalų širdies ritmą.

Stimuliatorius dažniausiai svarstomas tada, kai širdies laidumo sistema nebegali tinkamai perduoti elektrinių impulsų. Tokiais atvejais žmogų gali varginti stiprus silpnumas, alpimai, dusulys ar ryškus energijos trūkumas.

Šiuolaikiniai širdies stimuliatoriai leidžia daugeliui žmonių gyventi įprastą gyvenimą ir sumažina pavojingų komplikacijų riziką.

Kaip palaikyti normalų širdies ritmą?

Ne visais atvejais galima visiškai išvengti žemo pulso, tačiau tam tikri gyvenimo būdo įpročiai padeda palaikyti gerą širdies veiklą ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką.

Didelę reikšmę turi pakankamas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Širdis jautriai reaguoja į nuovargį, stresą, skysčių trūkumą bei bendrą organizmo išsekimą, todėl kasdieniai įpročiai ilgainiui gali turėti nemažą įtaką širdies ritmui.

Pakankamas skysčių vartojimas

Skysčių trūkumas gali paveikti kraujotaką ir širdies darbą. Kai organizmas netenka per daug skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, dėl kurio kai kuriems žmonėms gali sulėtėti pulsas arba atsirasti silpnumas.

Ypač svarbu pakankamai skysčių vartoti:

• karštu oru,
• sportuojant,
• sergant ligomis, kurios sukelia gausų prakaitavimą ar vėmimą.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdies raumenį ir gerina kraujotaką. Tačiau svarbu nepersistengti, ypač jei jau pasireiškia širdies ritmo sutrikimai arba neaiškios kilmės silpnumas.

Naudingiausia rinktis vidutinio intensyvumo aktyvumą, kuris neperkrauna organizmo. Staigūs ir labai intensyvūs krūviai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti savijautos pablogėjimą.

Subalansuota mityba

Normaliam širdies darbui svarbūs kalis, magnis, kalcis ir kitos mineralinės medžiagos. Dėl šios priežasties mityboje turėtų netrūkti daržovių, vaisių, riešutų, žuvies ir kitų visaverčių produktų.

Širdžiai palankesnė mityba dažniausiai apima:

• daugiau neperdirbto maisto,
• pakankamą mineralinių medžiagų kiekį,
• mažesnį itin sūraus ir perdirbto maisto vartojimą.

Miego ir poilsio svarba

Nuolatinis nuovargis ir miego trūkumas didina organizmo stresą, kuris gali turėti įtakos širdies ritmui. Kokybiškas miegas padeda organizmui atsistatyti ir palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Jeigu žmogus ilgą laiką jaučia išsekimą, dažną silpnumą ar sutrikusį širdies ritmą, vertėtų įvertinti ne tik fizinę, bet ir emocinę būseną.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai

Kartais žemas pulsas ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti anksti pastebėti galimus sutrikimus.

Ypač svarbu reguliariai tikrintis žmonėms, kurie serga širdies ligomis, turi aukštą kraujospūdį arba vartoja vaistus, galinčius paveikti širdies ritmą.

Ką svarbiausia prisiminti apie žemą pulsą?

Žemas pulsas ne visada reiškia pavojingą būklę. Kai kuriems žmonėms lėtesnis širdies ritmas yra visiškai normalus, ypač jei žmogus sportuoja, yra fiziškai aktyvus arba nejaučia jokių simptomų. Tačiau situacija keičiasi tada, kai kartu atsiranda silpnumas, svaigimas, dusulys, alpimas ar krūtinės skausmas.

Svarbiausia vertinti ne tik patį pulso skaičių, bet ir bendrą savijautą. Staiga atsiradęs labai retas pulsas arba ryškūs simptomai gali signalizuoti apie širdies laidumo sutrikimus ar kitas sveikatos problemas, todėl tokių požymių ignoruoti nereikėtų.

Laiku atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija dažniausiai padeda nustatyti tikslią priežastį bei pasirinkti tinkamiausią gydymą. Daugeliu atvejų žemo pulso kontrolė priklauso nuo bendros širdies sveikatos, gyvenimo būdo ir reguliarios sveikatos priežiūros.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

Cleveland Clinic – Bradycardia: Symptoms, Causes & Treatment
https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17841-bradycardia

Mayo Clinic – Bradycardia – Symptoms and causes
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bradycardia/symptoms-causes/syc-20355474