Kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas?

Cukrinis diabetas yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų pasaulyje, tačiau net ir šiandien daugelis žmonių iki galo nesupranta, kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas. Abi ligos formos siejamos su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, tačiau jų kilmė, eiga, gydymas ir poveikis žmogaus organizmui yra iš esmės skirtingi. Dėl šios priežasties klaidingas supratimas gali lemti pavėluotą diagnozę, netinkamus lūkesčius ar net pavojingus sprendimus, susijusius su sveikata.

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos liga, kurios pagrindinis požymis – nuolat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo ląstelėms, tačiau tam, kad ji patektų iš kraujo į ląsteles, reikalingas hormonas insulinas. Insuliną gamina kasa, tiksliau – Langerhanso salelėse esančios beta ląstelės.

Sergant diabetu, šis mechanizmas sutrinka. Organizmas arba visiškai nebegamina insulino, arba gamina jo nepakankamai, arba ląstelės tampa nejautrios insulino poveikiui. Dėl to gliukozė kaupiasi kraujyje, o ląstelės negauna reikiamos energijos. Ilgainiui nuolat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles, nervus ir vidaus organus, didina širdies ligų, inkstų nepakankamumo, regėjimo sutrikimų ir kitų rimtų komplikacijų riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, diabetas yra viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių visame pasaulyje. Harvardo medicinos mokyklos profesorius ir endokrinologas dr. David M. Nathan pabrėžia, kad „diabetas nėra viena liga – tai skirtingų sutrikimų grupė, kurią vienija padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, tačiau jų priežastys ir gydymas gali labai skirtis“. Ši įžvalga ypač svarbi kalbant apie 1 ir 2 tipo diabetą, kurie dažnai klaidingai laikomi tos pačios ligos variantais.

Kas yra 1 tipo diabetas?

1 tipo diabetas yra lėtinė autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja ir sunaikina kasos beta ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Dėl šios priežasties organizmas visiškai arba beveik visiškai nustoja gaminti insuliną. Be insulino gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos koncentracija kraujyje sparčiai didėja, o ląstelės lieka be energijos.

Skirtingai nei 2 tipo diabetas, 1 tipo diabetas nėra susijęs su gyvenimo būdu, antsvoriu ar fizinio aktyvumo stoka. Tai svarbi žinutė, nes šia liga sergantys žmonės neretai susiduria su nepagrįstu kaltinimu ar stigmatizacija.

Dažniausiai 1 tipo diabetas diagnozuojamas vaikams, paaugliams arba jauniems suaugusiesiems, tačiau jis gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Kai kuriais atvejais liga pasireiškia staiga, per kelias savaites ar net dienas. Dėl greitos eigos neretai pirmieji simptomai būna ryškūs ir sunkūs, įskaitant stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi, staigų svorio kritimą, nuovargį ir bendrą silpnumą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad 1 tipo diabeto išsivystymui įtakos turi genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai, tokie kaip tam tikros virusinės infekcijos. Tačiau iki šiol nėra vieno konkretaus veiksnio, kuris leistų tiksliai prognozuoti, kam ir kada liga išsivystys. Amerikos diabeto asociacijos ekspertas dr. Aaron Kowalski pažymi, kad „net ir turint genetinį polinkį, dauguma žmonių niekada nesusirgs 1 tipo diabetu, o tai rodo sudėtingą ligos mechanizmą“.

Kadangi organizmas nebegamina insulino, 1 tipo diabetas visada gydomas insulino terapija visą gyvenimą. Be šio gydymo liga tampa gyvybei pavojinga. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairias insulino formas, injekcijas, insulino pompas ir nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemas, kurios leidžia pacientams gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.

Kas yra 2 tipo diabetas?

2 tipo diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas laipsniškas organizmo jautrumo insulinui sumažėjimas, vadinamas insulino rezistencija. Pradinėse ligos stadijose kasa dažnai gamina pakankamai arba net per daug insulino, tačiau organizmo ląstelės nebereaguoja į jo poveikį taip, kaip turėtų. Laikui bėgant kasa išsenka ir insulino gamyba ima mažėti, todėl gliukozės kiekis kraujyje nuolat didėja.

2 tipo diabetas sudaro didžiąją dalį visų diabeto atvejų ir dažniausiai išsivysto suaugusiesiems, nors pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems žmonėms. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra antsvoris, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, genetinis polinkis ir vyresnis amžius. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi antsvorio turintys žmonės suserga diabetu, o daliai normalų kūno svorį turinčių asmenų taip pat gali išsivystyti 2 tipo diabetas.

Vienas iš didžiausių 2 tipo diabeto iššūkių yra tai, kad liga dažnai vystosi tyliai, be ryškių simptomų. Žmonės gali metų metus nejausti jokių aiškių požymių, kol padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje jau pradeda žaloti kraujagysles ir vidaus organus. Dėl šios priežasties 2 tipo diabetas neretai nustatomas atsitiktinai, atliekant profilaktinius kraujo tyrimus, arba jau pasireiškus komplikacijoms.

Gydymo principai priklauso nuo ligos stadijos ir paciento individualių ypatumų. Ankstyvose stadijose reikšmingą poveikį gali turėti mitybos korekcija, fizinio aktyvumo didinimas ir svorio mažinimas. Jei šių priemonių nepakanka, skiriami geriamieji vaistai ar injekciniai preparatai, o daliai pacientų ilgainiui prireikia ir insulino terapijos. Kaip pabrėžia Pasaulio diabeto federacijos ekspertai, tinkamai valdant 2 tipo diabetą galima reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai 1 ir 2 tipo diabeto skirtumai

Nors 1 ir 2 tipo diabetas turi bendrą bruožą – padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, jų atsiradimo mechanizmai, eiga ir gydymo principai iš esmės skiriasi. Šių skirtumų supratimas yra itin svarbus tiek pacientams, tiek jų artimiesiems, nes padeda realistiškai vertinti ligą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo bei gyvenimo būdo.

Pagrindinis 1 tipo diabeto bruožas yra visiškas arba beveik visiškas insulino trūkumas. Dėl autoimuninės reakcijos organizmas sunaikina insuliną gaminančias kasos ląsteles, todėl be išorinio insulino šis diabeto tipas negali būti kontroliuojamas. Tuo tarpu 2 tipo diabeto atveju pradinis sutrikimas dažniausiai yra insulino rezistencija, kai organizmo ląstelės tampa nejautrios insulinui, o insulino trūkumas išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose.

Skiriasi ir ligos pradžia. 1 tipo diabetas dažnai pasireiškia staiga, simptomai išryškėja per trumpą laiką ir gali būti labai intensyvūs. 2 tipo diabetas vystosi lėtai, kartais daugelį metų, todėl žmogus ilgą laiką gali nežinoti, kad serga. Dėl šios priežasties 2 tipo diabetas dažniau diagnozuojamas jau esant komplikacijoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar inkstų funkcijos sutrikimai.

Skirtumai matomi ir gydyme. 1 tipo diabetu sergantys žmonės visą gyvenimą turi vartoti insuliną, nes tai vienintelis būdas palaikyti gyvybei reikalingą gliukozės apykaitą. 2 tipo diabeto gydymas yra laipsniškas ir individualus – jis gali prasidėti nuo gyvenimo būdo korekcijos, vėliau pereiti prie vaistų, o daliai pacientų ilgainiui taip pat prireikia insulino.

Taip pat skiriasi ligos suvokimas visuomenėje. 1 tipo diabetas dažnai klaidingai laikomas vaikų liga, nors jis gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. 2 tipo diabetas neretai siejamas tik su antsvoriu ar neteisingais gyvenimo įpročiais, tačiau toks supaprastintas požiūris neatsižvelgia į genetinius ir metabolinius veiksnius, kurie taip pat turi didelę reikšmę.

Simptomai: ar jie skiriasi?

1 ir 2 tipo diabeto simptomai iš dalies yra panašūs, nes abiem atvejais organizmas negali tinkamai panaudoti gliukozės. Tačiau simptomų atsiradimo greitis, intensyvumas ir pastebimumas dažnai skiriasi, o tai turi didelę reikšmę diagnozės laikui ir ligos eigai.

1 tipo diabeto simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir progresuoja greitai. Žmogus per trumpą laiką gali pradėti jausti stiprų troškulį, labai dažną šlapinimąsi, ryškų nuovargį ir bendrą silpnumą. Dažnas požymis yra staigus kūno svorio kritimas, net jei apetitas išlieka normalus arba padidėjęs. Negydant liga gali greitai progresuoti iki diabetinės ketoacidozės – pavojingos būklės, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, padažnėjusiu kvėpavimu ir sąmonės sutrikimu. Dėl šios priežasties 1 tipo diabetas dažnai diagnozuojamas skubios pagalbos skyriuose.

2 tipo diabeto simptomai dažniausiai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali būti neryškūs arba visai nepastebimi. Žmogus gali jausti padidėjusį troškulį, dažnesnį šlapinimąsi, nuovargį, tačiau šiuos pojūčius neretai priskiria stresui, amžiui ar kitoms kasdienėms priežastims. Kai kuriems pacientams pirmieji ligos požymiai būna neryškus matymas, dažnesnės infekcijos, lėčiau gyjančios žaizdos ar dilgčiojimas galūnėse. Kadangi simptomai nėra staigūs, 2 tipo diabetas neretai nustatomas tik atlikus profilaktinius kraujo tyrimus.

Nors kai kurie simptomai būdingi abiem diabeto tipams, jų pasireiškimo pobūdis gali suteikti svarbių užuominų gydytojui. Staigus simptomų atsiradimas, ryškus svorio kritimas ir sunkios bendros būklės požymiai dažniau rodo 1 tipo diabetą, tuo tarpu lėta eiga ir ilgalaikiai neryškūs simptomai labiau būdingi 2 tipo diabetui

Kaip diagnozuojamas 1 ir 2 tipo diabetas?

1 ir 2 tipo diabeto diagnostika remiasi gliukozės kiekio kraujyje įvertinimu, tačiau siekiant tiksliai nustatyti diabeto tipą, dažnai reikalingi papildomi tyrimai ir klinikinio vaizdo analizė. Ankstyva ir tiksli diagnozė yra itin svarbi, nes nuo jos priklauso tinkamo gydymo parinkimas ir komplikacijų prevencija.

Pirmasis žingsnis diagnozuojant diabetą dažniausiai yra kraujo tyrimai. Cukrinis diabetas patvirtinamas, kai nevalgius nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, kai gliukozės kiekis po gliukozės toleravimo mėginio viršija normą arba kai padidėjęs glikozilinto hemoglobino HbA1c rodiklis. HbA1c tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du ar tris mėnesius ir yra plačiai naudojamas tiek diagnozei, tiek ligos kontrolei.

Norint atskirti 1 ir 2 tipo diabetą, svarbus klinikinis kontekstas. Jaunesnis amžius, staigi simptomų pradžia, ryškus svorio kritimas ir polinkis į ketoacidozę dažniau būdingi 1 tipo diabetui. Tuo tarpu vyresnis amžius, antsvoris, palaipsnė ligos eiga ir metabolinio sindromo požymiai labiau rodo 2 tipo diabetą. Tačiau šie požymiai nėra absoliutūs, todėl vien jų nepakanka galutinei išvadai.

1 tipo diabeto diagnozei patvirtinti dažnai atliekami autoantikūnų tyrimai. Nustatomi antikūnai prieš kasos beta ląsteles, insuliną ar kitus su kasa susijusius antigenus. Šių antikūnų buvimas rodo autoimuninį ligos pobūdį ir padeda atskirti 1 tipo diabetą nuo 2 tipo ar kitų diabeto formų. Taip pat gali būti vertinamas C-peptido kiekis kraujyje, kuris parodo, kiek insulino organizmas dar pats gamina.

Gydymo skirtumai

1 ir 2 tipo diabeto gydymas skiriasi iš esmės, nes šios ligos turi skirtingą biologinę kilmę. Nors abiem atvejais pagrindinis tikslas yra palaikyti kuo stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti komplikacijų riziką, priemonės, kuriomis tai pasiekiama, nėra vienodos.

1 tipo diabetu sergančių žmonių organizmas pats nebegamina insulino, todėl insulino terapija yra būtina nuo pat diagnozės momento ir visą gyvenimą. Be insulino šio tipo diabetas yra nesuderinamas su gyvybe. Šiuolaikinėje praktikoje naudojami skirtingi insulino preparatai, leidžiantys imituoti natūralią insulino sekreciją, taip pat insulino pompos ir nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos. Šios technologijos padeda tiksliau reguliuoti gliukozės kiekį ir sumažinti hipoglikemijos riziką. Pasak JAV endokrinologo dr. Jeremy Pettus, „technologijų pažanga iš esmės pakeitė 1 tipo diabeto valdymą ir suteikė pacientams daugiau laisvės kasdieniame gyvenime“.

2 tipo diabeto gydymas dažniausiai prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijos. Subalansuota mityba, didesnis fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas gali reikšmingai pagerinti insulino jautrumą ir netgi atitolinti ligos progresavimą. Jei šių priemonių nepakanka, skiriami vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje skirtingais mechanizmais. Ligai progresuojant, daliai pacientų taip pat prireikia insulino terapijos, tačiau tai nereiškia, kad 2 tipo diabetas tampa 1 tipo diabetu – tai atspindi ligos eigą ir kasos funkcijos išsekimą.

Svarbus skirtumas yra ir gydymo lankstumas. 1 tipo diabeto gydymas reikalauja nuolatinio gliukozės stebėjimo, insulino dozės pritaikymo prie mitybos ir fizinio aktyvumo. 2 tipo diabeto gydymas dažnai leidžia didesnį pasirinkimo spektrą ir individualizavimą, atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas ir gyvenimo būdą. Kaip pažymi tarptautiniu mastu pripažintas diabetologas dr. Ralph A. DeFronzo, „2 tipo diabeto gydymas turi būti pritaikytas pacientui, o ne pacientas – gydymo schemai“.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1 ir 2 tipo diabeto palyginimas: pagrindiniai skirtumai

Šaltiniai

American Diabetes Association. “Classification and Diagnosis of Diabetes: Standards of Medical Care in Diabetes—2024.” Diabetes Care vol. 47, Supplement 1 (2024): S20–S42.

DeFronzo, Ralph A., Ele Ferrannini, Zhen Guo, et al. “Type 2 diabetes mellitus.” Nature Reviews Disease Primers 1, 15019 (2015).