Edema – kas tai?

Edema yra patologinis skysčių kaupimasis organizmo audiniuose, dėl kurio tam tikra kūno vieta patinsta, tampa minkšta, įspausta duobutė kurį laiką išlieka. Tai nėra savarankiška liga, o simptomas, rodantis kitų organizmo procesų sutrikimus. Dažniausiai edema pasireiškia kojose, kulkšnyse, rankose, veide, tačiau gali išsivystyti ir vidaus organuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar smegenyse, kur būklė tampa pavojinga gyvybei.

Edemos susidarymo pagrindas yra pusiausvyros tarp skysčių pernašos per kraujagyslių sieneles ir jų nutekėjimo limfine sistema sutrikimas. Kai skysčio iš kraujagyslių išteka daugiau, nei organizmas sugeba pašalinti, audiniai pradeda tinti. Edema gali būti laikina ir nekenksminga, pavyzdžiui, po ilgo stovėjimo, tačiau gali būti ir rimtos ligos požymis.

Kaip susidaro edema: mechanizmas ir pagrindiniai procesai?

Edema atsiranda dėl kelių fiziologinių mechanizmų sutrikimo, kurie įprastai palaiko skysčių balansą tarp kraujagyslių ir aplinkinių audinių. Normaliomis sąlygomis kraujagyslėse esančios jėgos reguliuoja skysčio judėjimą į audinius ir atgal. Kai bent vienas iš šių procesų sutrinka, prasideda skysčių kaupimasis.

Pagrindiniai edemos susidarymo mechanizmai yra šie:

Pirmasis mechanizmas – padidėjęs kapiliarų pralaidumas. Tai atsitinka, kai kraujagyslių sienelės tampa „lašesnės“, todėl į audinius prasiskverbia daugiau skysčių nei įprastai. Tokiu būdu edema gali atsirasti esant uždegimui, infekcijoms, alerginėms reakcijoms ar audinių traumoms.

Antrasis mechanizmas – padidėjęs hidrostatinis slėgis kraujagyslėse. Kai kraujyje susidaro aukštesnis slėgis, pavyzdžiui, dėl širdies nepakankamumo ar ilgalaikio stovėjimo, skysčiai pradeda stumtis į audinius, sukeldami tinimą.

Trečiasis mechanizmas – sumažėjęs koloidinis-osmotinis slėgis. Kraujo baltymai, ypač albuminas, sulaiko skysčius kraujagyslėse. Kai jų kiekis sumažėja, pavyzdžiui, dėl kepenų ligų ar nepakankamos mitybos, skysčiai lengviau migruoja į audinius.

Ketvirtasis mechanizmas – sutrikęs limfos nutekėjimas. Limfinė sistema surenka perteklinius skysčius ir juos grąžina į kraujotaką. Jei ši sistema blokuojama, pažeidžiama ar pervargsta, skysčiai pradeda kauptis, dažnai formuodami ilgalaikę arba lėtinę edemą.

Edemos tipai

Edema gali pasireikšti įvairiose kūno vietose ir jos pobūdis priklauso nuo priežasties bei pažeisto audinio. Toliau aptariami svarbiausi edemos tipai, kuriuos dažniausiai diagnozuoja gydytojai.

Periferinė edema

Periferinė edema dažniausiai pasireiškia kojose, kulkšnyse, pėdose ar rankose. Ji atsiranda, kai apatinių galūnių kraujagyslėse kaupiasi skysčiai dėl gravitacijos, venų vožtuvų nepakankamumo, širdies nepakankamumo ar ilgo nejudrumo. Ši edema dažniausiai matoma plika akimi, oda gali būti blizgi, tempimo pojūtis didėja vakare po aktyvios dienos.
Dažnai taikomas „duobutės testas“, kai spustelėjus odą pirštu įspausta vieta kurį laiką išlieka. Nors daugeliu atvejų periferinė edema nėra pavojinga, nuolat pasikartojanti ar progresuojanti gali būti pirmasis rimtesnių ligų signalas.

Plaučių edema

Plaučių edema atsiranda, kai skysčiai kaupiasi plaučių audinyje ir alveolėse, todėl žmogui darosi sunku kvėpuoti. Dažniausia priežastis – ūminis širdies nepakankamumas, kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo ir jis „atsistumia“ atgal į plaučių kraujotaką. Tai yra skubi medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos.

Smegenų edema

Smegenų edema yra skysčių kaupimasis smegenų audinyje, dėl kurio didėja intrakranijinis slėgis. Kartais ji gali išsivystyti po traumos, insulto, infekcijos, naviko ar intoksikacijos. Kadangi smegenys yra uždaros kaukolės erdvėje, net ir nedidelis tinimas gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Simptomai dažnai apima stiprų galvos skausmą, sumišimą, sąmonės sutrikimus ar traukulius.

Limfedema

Limfedema atsiranda tada, kai limfinė sistema nesugeba pašalinti perteklinių skysčių ir baltymų iš audinių. Dažniausiai ji išsivysto po limfmazgių pašalinimo, radioterapijos, infekcijų ar genetinių limfinės sistemos sutrikimų. Tai lėtinė ir progresuojanti būklė.
Paprastai limfedema prasideda kaip lengvas tinimas, tačiau laikui bėgant audiniai gali sukietėti, o galūnės forma – pakisti. Anot Tarptautinės limfologijos draugijos publikacijų, ankstyvas limfedemos atpažinimas ir gydymas gali ženkliai sulėtinti jos progresavimą.

Akių vokų edema

Akių vokai itin jautrūs, todėl net ir nedidelis skysčių padidėjimas gali sukelti pastebimą tinimą. Šią edemą gali lemti alergijos, infekcijos, skysčių susilaikymas naktį, inkstų sutrikimai ar kosmetinės reakcijos. Oftalmologai pažymi, kad akių vokų edema dažnai būna nekenksminga, tačiau jei ji atsiranda staiga, tik vienoje pusėje ar kartu su skausmu, būtina išsitirti dėl infekcijų ar uždegimų.

Angioneurozinė edema

Angioneurozinė edema yra gilesnių odos ir gleivinių sluoksnių tinimas, dažnai susijęs su alerginėmis reakcijomis ar tam tikrais vaistais (ypač AKF inhibitoriais). Tinimas paprastai išsivysto greitai, gali paveikti veidą, lūpas, liežuvį ar gerklę.

Dažniausios edemos priežastys

Edemos atsiradimas visada susijęs su tam tikru organizmo procesų sutrikimu. Tai gali būti širdies, inkstų, kepenų ligos, hormonų pokyčiai, alerginės reakcijos, tam tikri vaistai ar fiziologinės būklės, tokios kaip nėštumas. Toliau išsamiai aptariamos dažniausios priežastys, kurias gydytojai nustato praktikoje.

Širdies ligų sukeliama edema

Kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, padidėja spaudimas venose, lėtėja kraujo grįžimas iš galūnių, o skysčiai ima kauptis audiniuose. Tai būdinga širdies nepakankamumui, kardiomiopatijoms, sunkioms širdies vožtuvų ligoms. Dažniausiai tinimas atsiranda kojose, kulkšnyse, pėdose, ypač vakare. Žmonės neretai pastebi, kad ryte tinimas būna sumažėjęs, o dienos metu progresuoja.

Inkstų ligų sukeliama edema

Inkstai reguliuoja organizmo skysčių balansą ir pašalina skysčių perteklių. Kai jų funkcija sutrinka, skysčiai ima kauptis, o edema gali pasireikšti veide, aplink akis, rankose ar kojose.
Dažniausios priežastys – nefrozinis sindromas, ūminis ar lėtinis inkstų nepakankamumas, glomerulonefritas. Inkstų ligoms būdinga, kad tinimai gali atsirasti rytais, ypač aplink akis, dėl naktinio skysčių pasiskirstymo.
Johns Hopkins nefrologė dr. Chirag Parikh medicininiuose komentaruose yra nurodžiusi: „When the kidneys are not filtering properly, fluid and sodium accumulate, leading to swelling in different parts of the body.“

Kepenų ligų sukeliama edema

Kepenys sintezuoja albuminą – baltymą, kuris padeda palaikyti skysčių balansą. Esant kepenų ligoms, pvz., cirozei ar hepatitui, albumino gamyba sumažėja. Dėl to mažėja koloidinis-osmotinis slėgis kraujyje, todėl skysčiai lengviau kaupiasi audiniuose. Be galūnių tinimo, dažnai susidaro ascitas – skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.

Alerginės reakcijos

Alerginės reakcijos gali sukelti staigų ir greitai progresuojantį tinimą, dažniausiai veide, lūpose, vokų srityje, liežuvyje. Tai atsiranda dėl histamino ir kitų uždegiminių mediatorių išsiskyrimo, kurie didina kapiliarų pralaidumą. Tokio tipo edema dažnai būna kartu su niežėjimu, paraudimu, bėrimu ar kvėpavimo apsunkimu.

Hormonų pusiausvyros sutrikimai

Hormonai daro didelę įtaką skysčių reguliacijai. Skydliaukės nepakankamumas (hipotireozė) gali sukelti tinimą, dažnai išryškėjantį veide ar galūnėse. Taip pat skysčių susilaikymui įtakos turi estrogenai bei progesteronas, todėl edema gali pasireikšti tam tikromis mėnesinių ciklo fazėmis.
Endokrinologai pastebi, kad hormonų disbalanso sukeltas tinimas dažnai vystosi palaipsniui ir gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip nuovargis, svorio pokyčiai, odos sausumas.

Vaistų sukeliama edema

Kai kurie vaistai gali skatinti skysčių kaupimąsi. Dažniausi jų – kalcio kanalų blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai, hormoniniai preparatai, tam tikri antidepresantai.
Pasak Mayo Clinic farmakologo dr. Robert A. Lee: „Drug-induced edema is usually related to changes in capillary pressure or sodium retention, and often improves when the medication is adjusted.“

Nėštumas ir edema

Nėštumo metu edema yra dažna dėl kelių priežasčių: cirkuliuojančio kraujo tūrio padidėjimo, hormoninių pokyčių, augančios gimdos spaudimo apatinėms venoms. Dažniausiai patinsta kojos ir pėdos, ypač dienos pabaigoje. Dalis tinimo laikoma fiziologiniu, tačiau staigus ir ryškus tinimas gali būti preeklampsijos požymis, todėl svarbu atidžiai stebėti pokyčius.

Simptomai: kaip atpažinti edemą?

Edemos simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje kaupiasi skysčiai ir kokia yra pagrindinė priežastis. Nors išorinis tinimas dažnai pastebimas lengvai, kai kurios edemos formos (plaučių, smegenų) gali būti nematomos ir pasireikšti tik funkciniais pokyčiais. Dėl to svarbu suprasti pagrindinius požymius, kurie padeda įtarti šią būklę.

Paviršinė arba periferinė edema dažniausiai atpažįstama pagal matomą patinimą, kuris ryškėja dienai bėgant. Dažnai oda įgauna blizgesį, tampa įtempta. Tipinis požymis yra tai, kad paspaudus patinusią vietą pirštu, įspaudimas kurį laiką išlieka. Tai vadinama duobutės testu. Taip pat gali būti juntamas sunkumo pojūtis, diskomfortas, sumažėjęs judrumas, pavyzdžiui, sunkiau nusiauti batus vakare nei ryte.

Edema veide ar aplink akis ryškiausia ankstyvą rytą. Tai ypač būdinga inkstų funkcijos sutrikimams ir alerginėms reakcijoms. Žmogus gali pastebėti paburkimą, vokų patinimą, „pūstą“ veidą, kartais kartu su paraudimu, niežėjimu ar ašarojimu.

Plaučių edemos simptomai yra dusulys, apsunkintas kvėpavimas gulint, greitas kvėpavimas, švokštimas, putojančios ar rausvos skreplės. Kartais žmogus atsibunda naktį jausdamas oro trūkumą. Tokie simptomai yra pavojingi ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Smegenų edemą išduoda stiprėjantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sumišimas, sumišusi kalba, sutrikusi koordinacija, traukuliai ar sąmonės pokyčiai. Bet kuris šių simptomų derinys laikomas kritiniu ir turi būti vertinamas neatidėliotinai.

Limfedemai būdingas lėtas, progresuojantis tinimas, kuris iš pradžių būna minkštas, o vėliau audiniai gali sukietėti. Dažnai pasireiškia asimetriškai, viena galūnė tampa žymiai stambesnė už kitą.

Alerginės kilmės edema pasireiškia staigiai, dažniausiai veide, lūpose ar liežuvyje. Gali stipriai niežėti, kartais pasireiškia dilgėlinė. Jeigu tinimas apsunkina kvėpavimą ar ryjimą, būtina skubi pagalba.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Skirtingi edemos tipai, jų priežastys ir simptomai

Šaltiniai

Eberhardt, R. T., & Raffetto, J. D. Chronic venous insufficiency. Circulation, 130(4), 333–346 (2014).

Stokum, J. A., Gerzanich, V., & Simard, J. M. Molecular pathophysiology of cerebral edema. JCBFM, 36(3), 513–538 (2016).