Kas sutrinka organizme sergant skolioze?

Skoliozė yra ne vien tik šoninis stuburo iškrypimas, kaip dažnai manoma. Medicinos literatūroje ji apibūdinama kaip trimačio pobūdžio deformacija, kai stuburas krypsta ne tik į šoną, bet ir sukasi aplink savo ašį. Šis pokytis yra esminis norint suprasti, kodėl skoliozė daro įtaką ne tik laikysenai, bet ir įvairių kūno sistemų veiklai.

Esant skoliozei, slanksteliai palaipsniui deformuojasi ir praranda įprastą simetrišką padėtį. Tarp jų esantys tarpslanksteliniai diskai susispaudžia nevienodai: vienoje pusėje jie yra labiau spaudžiami, kitoje – labiau tempiami. Dėl to ilgainiui keičiasi ne tik stuburo forma, bet ir jo biomechanika, todėl organizmas turi nuolat prisitaikyti prie pakitusios atramos sistemos.

Ši deformacija daro įtaką ir raumenų pusiausvyrai. Vienoje stuburo pusėje raumenys tampa pernelyg įtempti, kitoje – persilpni. Dėl to keičiasi judesių kokybė, laikysena tampa nestabili, o kūnas pradeda kompensuoti, perkeldamas apkrovas į kitus segmentus. Šios kompensacijos ilgainiui sukelia papildomus pokyčius kitose kūno vietose, todėl skoliozė laikoma sistemine, o ne vien lokalia problema.

Kai stuburo kreivumas progresuoja, gali pakisti ir krūtinės ląstos forma. Tai svarbu, nes būtent krūtinės ląsta saugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Net ir vidutinio laipsnio deformacijos gali pradėti riboti šių organų erdvę, dėl to atsiranda kvėpavimo pokyčių ir kitų funkcinių sutrikimų. Tai paaiškina, kodėl skoliozė daugeliui žmonių sukelia ne tik nugaros skausmus, bet ir bendro kūno pajėgumo sumažėjimą.

Kaip skoliozė veikia stuburo struktūrą ir raumenų sistemą?

Sergant skolioze pirmiausia pakinta pats stuburo karkasas – tvirtinantis rėmas, nuo kurio priklauso viso kūno laikysena ir judėjimo biomechanika. Skoliozei būdingas šoninis iškrypimas derinasi su stuburo rotacija, todėl keičiasi ne tik slankstelių padėtis, bet ir jų forma. Dėl šių pokyčių stuburas praranda natūralų vertikalų išsidėstymą ir simetriškumą, kuriuo remiasi kūno stabilumas.

Slankstelių rotacija sukuria situaciją, kai viena stuburo pusė tampa labiau apkrauta, o kita – labiau ištempta. Tarpslanksteliniai diskai, esantys tarp slankstelių, ilgainiui praranda tolygų krūvį: vienoje pusėje diskas spaudžiamas, todėl suplokštėja, kitoje pusėje – išsiplečia. Tai lemia ir didesnį diskų degeneracijos, išvaržų ar slankstelių nusidėvėjimo pavojų, ypač suaugusiems pacientams.

Raumenų sistema taip pat patiria ryškų poveikį. Vienoje pusėje esantys raumenys nuolat įsitempia, kad išlaikytų stuburą, todėl ilgainiui jie sutrumpėja, sustandėja ir tampa skausmingi. Kitoje pusėje raumenys yra pertempti ir silpnesni, nes juos veikia mažesnė biomechaninė apkrova. Dėl šios raumenų asimetrijos atsiranda vadinamasis raumenų disbalansas, kuris trukdo atlikti įprastus judesius, ypač sukimo, lenkimo ir tiesimo.

Net ir lengva skoliozė gali pradėti keisti laikyseną. Kūnas natūraliai stengiasi kompensuoti deformaciją, todėl gali pakrypti galvos, pečių ar dubens linija. Šie pokyčiai sukelia papildomas apkrovas kaklo ir juosmens segmentams, todėl laikui bėgant gali atsirasti kaklo sustingimas, juosmens skausmai ar net galvos skausmai. Ilgalaikės kompensacijos neretai sukelia ir kitų sąnarių – klubų, kelių – apkrovų asimetriją.

Poveikis kvėpavimo sistemai

Skoliozė daro tiesioginę įtaką krūtinės ląstos geometrijai, todėl keičiasi plaučių darbo sąlygos. Kai stuburas krypsta ir sukasi, keičiasi ir šonkaulių padėtis – vienoje pusėje jie priartėja tarpusavyje ir susispaudžia, kitoje – išsiplečia ir išsikiša. Šis procesas vadinamas šonkaulių kupros formavimusi, ir jis yra vienas iš matomiausių skoliozės požymių. Tačiau svarbiausia, kad kartu pakinta ir krūtinės ląstos tūris.

Dėl deformacijos sumažėja vietos plaučiams, ypač toje pusėje, į kurią krypsta stuburas. Plaučiai tampa mažiau išplečiami, jų ventiliacija tampa ne tokia efektyvi. Tai nereiškia, kad visi skolioze sergantys žmonės patiria kvėpavimo nepakankamumą, bet vidutinio ir sunkaus laipsnio deformacija gali reikšmingai sumažinti plaučių talpą.

Gyvenime tai pasireiškia greitesniu nuovargiu, dusuliu fizinio krūvio metu, negebėjimu giliai įkvėpti. Ypač tai jaučia paaugliai sparčiai augant, nes didėjant kūnui, krūtinės ląstos forma nebespėja prisitaikyti. Suaugusiems žmonėms kvėpavimo sutrikimai dažniau pasireiškia progresuojant deformacijai arba jei skoliozė pasiekė sunkų laipsnį.

Sunki skoliozė, kai kampas viršija 70 laipsnių, jau gali reikšmingai mažinti plaučių gyvybinį tūrį ir veikti ne tik ventiliaciją, bet ir dujų apykaitą. Dėl to sumažėja deguonies pasisavinimas, o organizmas greičiau pavargsta. Kai kuriems pacientams dėl nuolatinės hipoventiliacijos gali atsirasti ir kvėpavimo takų infekcijų rizika, nes silpnesnė plaučių ventiliacija trukdo efektyviai pašalinti gleives.

Kaip skoliozė veikia širdies ir kraujotakos sistemą?

Nors daugeliui žmonių skoliozė pirmiausia siejasi su stuburu ir laikysena, pažengusios deformacijos gali paveikti ir širdies bei kraujotakos sistemos veiklą. Šis poveikis dažniausiai pasireiškia tada, kai skoliozė lokalizuojasi krūtinės srityje ir yra vidutinio arba sunkaus laipsnio.

Kai stuburas stipriai iškrypsta ir krūtinės ląsta deformuojasi, susidaro ne tik mažesnė erdvė plaučiams, bet ir sumažėja vietos širdžiai. Rotaciniai slankstelių pokyčiai kartu su šonkaulių poslinkiu gali nežymiai pakeisti širdies padėtį krūtinėje, o tai atitinkamai paveikia jos judėjimo amplitudę ir net kraujotakos kryptį. Šis procesas nevienodas visiems žmonėms – daugelis net ir sergant pažengusia skolioze nejaučia tiesioginių širdies funkcijos sutrikimų. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis deformacija gali tapti reikšminga.

Klinikiniai duomenys rodo, kad sunkios torakalinės skoliozės atvejais sumažėjusi plaučių ventiliacija gali turėti netiesioginį poveikį širdies darbui. Kai plaučiai negauna pakankamai deguonies, širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad aprūpintų audinius. Ilgalaikė hipoventiliacija didina širdies apkrovą, ypač dešiniajai jos pusei, kuri atsakinga už kraujo pumpavimą į plaučius. Tokiu atveju gali išsivystyti vadinamasis plautinis spaudimas – padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse.

Neurologiniai pokyčiai ir nervų sistemos apkrova

Sergant skolioze stuburo deformacija daro įtaką ne tik kaulų ir raumenų struktūrai, bet ir nervų sistemai. Nervų šaknelių, einančių iš nugaros smegenų į galūnes ir vidaus organus, būklė tiesiogiai priklauso nuo stuburo kanalo formos ir aplinkinių audinių padėties. Kai stuburas krypsta ir sukasi, šios struktūros gali būti suspaustos, dirginamos arba įtemptos.

Krentantis stuburo simetriškumas dažnai sukelia nevienodą mechaninę įtampą nervų šaknelėms. Kol deformacija yra mažo laipsnio, pacientai dažniausiai nejaučia jokių neurologinių simptomų. Tačiau progresuojant kreivumui nervų šaknys gali būti spaudžiamos slankstelių arba tarpslankstelinių diskų. Tai pasireiškia tirpimu, jutimo pakitimais, dilgčiojimu ar deginimo jausmu tose kūno vietose, kurias atitinkama nervų šaknelė inervuoja. Dėl to kai kuriems pacientams atsiranda rankų ar kojų silpnumas, sunkesniais atvejais – koordinacijos pokyčiai.

Rotaciniai stuburo pakitimai taip pat gali susiaurinti stuburo kanalą. Kai kuriems pacientams vystosi būklė, artima stuburo stenozės mechanizmui, kai sumažėjęs kanalo plotis apsunkina nugaros smegenų ir nervų šaknų funkciją. Nors tai būdingiau vyresniems suaugusiesiems, ypač jei skoliozė susijusi su degeneraciniais stuburo pakitimais, vaikams ir paaugliams tokie simptomai taip pat gali pasireikšti, jei deformacija progresuoja greitai.

Neurologiniai simptomai gali paveikti ir raumenų tonusą. Silpnėjant tam tikriems raumenims dėl nervų dirginimo ar pažeidimo, susidaro dar didesnė asimetrija. Taip susiformuoja užburtas ratas – didėjanti deformacija apsunkina nervų darbą, o nervų funkcijos pablogėjimas skatina tolimesnį raumenų disbalansą ir laikysenos pokyčius.

Virškinimo ir vidaus organų funkcijos pokyčiai

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skoliozė paveikia tik stuburą, iš tiesų ši deformacija daro įtaką ir vidaus organų padėčiai, ypač tiems, kurie yra krūtinės ir pilvo ertmėse. Kai keičiasi stuburo ašis ir kūnas praranda simetrišką laikyseną, pilvo organai gali būti suspaudžiami arba pasislinkti iš savo įprastų anatominių pozicijų. Tai ypač pastebima esant ryškesnei krūtinės bei juosmeninės dalies deformacijai.

Vienas dažniausių simptomų – padidėjęs pilvo spaudimas. Dėl stuburo rotacijos ir šonkaulių padėties pakitimų sumažėja erdvė pilvo ertmėje, todėl skrandis ir žarnynas gali būti švelniai stumdomi į priekį arba į šoną. Tokiais atvejais pacientai dažnai jaučia ankstyvą sotumo jausmą, virškinimo sulėtėjimą ar epizodinį pilvo pūtimą. Tai nėra susiję su virškinimo organų liga – tai tiesiog mechaninė deformacijos pasekmė.

Be to, sutrikusi laikysena daro poveikį diafragmos darbui. Diafragma yra pagrindinis kvėpavimo raumuo, tačiau ji taip pat tiesiogiai dalyvauja virškinimo procese, nes padeda palaikyti vidaus organų padėtį ir skatina skrandžio bei žarnyno judrumą. Dėl krūtinės ląstos deformacijos diafragma tampa mažiau paslanki. Tai gali lemti lėtesnį žarnyno turinio judėjimą ir sukelti vidurių užkietėjimą ar virškinimo diskomfortą.

Kai kuriais atvejais skoliozė gali turėti įtakos ir tulžies sistemai. Dėl pakitusio pilvo ertmės slėgio kai kuriems pacientams gali dažniau pasireikšti tulžies stazė, kuri ilgainiui gali prisidėti prie tulžies pūslės veiklos sutrikimų. Šis procesas labiau tikėtinas tuomet, kai deformacija yra ryški ir progresuojanti.

Psichologinis poveikis ir gyvenimo kokybė

Skoliozė daro įtaką ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei savijautai. Stuburo deformacija, kūno asimetrija, skausmas ar funkcinių galimybių sumažėjimas gali paveikti žmogaus savivertę, emocinę būseną ir kasdienio gyvenimo kokybę. Šis poveikis dažnai būna nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, tačiau medicinos literatūroje pabrėžiama, kad psichologiniai aspektai yra tokie pat svarbūs kaip fiziniai.

Vienas ryškiausių veiksnių – išvaizdos pokyčiai. Paaugliams, kuriems ypač svarbu kūno įvaizdis, skoliozė gali sukelti padidintą nerimą dėl savo išvaizdos, izoliacijos jausmą ir vengimą dalyvauti socialinėse veiklose.

Suaugusiesiems psichologinį diskomfortą dažniausiai sukelia lėtinis skausmas ir judėjimo apribojimai. Nuolatiniai nugaros ar raumenų skausmai gali trukdyti miegui, mažinti darbingumą ir skatinti emocinį išsekimą. Ilgainiui tai gali tapti lėtinio streso arba nuovargio priežastimi. Lėtinis skausmas sukelia ir užburtą ratą: žmogus mažiau juda, todėl raumenys silpsta, skausmas stiprėja, o savijauta blogėja.

Skoliozė taip pat gali paveikti savarankiškumo jausmą. Jaunesni pacientai kartais bijo, kad jiems reikės riboti fizinę veiklą, o vyresni – kad laikui bėgant jie praras mobilumą ar taps priklausomi nuo kitų pagalbos. Tokios baimės, net jei jos nepagrįstos, gali kelti nuolatinę psichologinę įtampą.

Kokie organizmo sutrikimai priklauso nuo skoliozės laipsnio?

Skoliozės poveikis organizmui labai priklauso nuo deformacijos dydžio. Mediciniškai skoliozės laipsnis nustatomas matuojant Cobb kampą – kuo kampas didesnis, tuo didesnė stuburo deformacija ir didesnė tikimybė, kad ji paveiks įvairias kūno sistemas. Tačiau svarbu suprasti, kad kampas nėra vienintelis kriterijus. Reikšmę turi ir tai, kurioje stuburo dalyje yra kreivumas, kaip greitai jis progresuoja, kokio amžiaus yra pacientas ir kokia yra jo raumenų bei audinių būklė.

Lengva skoliozė, kai Cobb kampas siekia iki 20 laipsnių, dažniausiai sukelia minimalų fizinį diskomfortą. Pacientai retai jaučia skausmą ar funkcinius sutrikimus. Tačiau net ir mažo laipsnio skoliozė gali sukelti raumenų disbalansą, ypač jei žmogus dirba sėdimą darbą arba turi silpną raumenų korseto funkciją. Daugeliu atvejų šiame etape didžiausi pokyčiai yra struktūriniai, bet dar ne funkciniai – kūnas prisitaiko, o organų veikla lieka normali.

Vidutinio laipsnio skoliozė, kai kreivumas yra 20–40 laipsnių, gali sukelti ryškesnį raumenų nuovargį, nugaros skausmus, laikysenos pokyčius. Organizmo sistemos jau ima jausti deformacijos poveikį, ypač jei kreivumas yra krūtinės srityje. Šiame etape gali pradėti ryškėti kvėpavimo funkcijos pokyčiai – sumažėjęs plaučių tūris, fizinio krūvio netoleravimas, epizodinis dusulys. Taip pat gali atsirasti pirmieji neurologiniai simptomai, jeigu slanksteliai ar rotaciniai pakitimai dirgina nervų šakneles.

Sunkios skoliozės atvejai, kai Cobb kampas viršija 40–50 laipsnių, yra susiję su didžiausiu funkcinės sveikatos sutrikimų pavojumi. Šiame etape keičiasi krūtinės ląstos forma, sumažėja plaučių talpa, gali pradėti ryškiai mažėti deguonies pasisavinimas. Pulmonologinėje literatūroje nurodoma, kad esant didesniems nei 70 laipsnių kreivumams plaučių funkcija gali sumažėti iki 50 procentų nuo įprastos, nes deformacija riboja krūtinės ląstos judėjimą. Dėl to širdies ir kraujotakos sistema patiria papildomą apkrovą, o kasdieniai judesiai reikalauja daugiau pastangų.

Extremalaus laipsnio skoliozė, viršijanti 80–90 laipsnių, laikoma pavojinga gyvybei dėl reikšmingos krūtinės ląstos deformacijos. Tokiais atvejais stipriai sumažėja plaučių tūris, gali išsivystyti lėtinis kvėpavimo nepakankamumas ir padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Skoliozės laipsnių ir galimų organizmo sutrikimų palyginimo lentelė