Ištino pirštas – ką daryti?

Ištinęs pirštas – tai būklė, kai vieno ar kelių pirštų audiniai padidėja dėl skysčių sankaupos, uždegimo ar kraujosruvų. Tinimas gali būti staigus arba vystytis palaipsniui, o pats pojūtis svyruoja nuo lengvo tempimo iki stipraus, pulsuojančio skausmo. Dažniausiai žmogus pirmiausia pastebi, kad pirštas tampa standesnis, sunkiau lenkiasi, oda atrodo įtempta ar paraudusi. Kartais tinimas gali būti juntamas tik kaip diskomfortas, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo ženklas.

Vizualiai ištinęs pirštas atrodo storesnis nei įprastai, linijos ir sąnariai tampa mažiau ryškūs, oda gali šilti. Tinimą dažnai lydi skausmas spaudžiant ar judinant pirštą, o kai kurie žmonės pastebi ir tirpimą arba jutimo sumažėjimą, jei spaudžiami nervai. Patinimas gali apsiriboti tik vienu piršto segmentu, pavyzdžiui, sąnariu, tačiau kartais išplinta visame piršte.

Dažniausios ištinusio piršto priežastys

Piršto tinimas gali atsirasti dėl daugybės veiksnių, tačiau praktikoje dažniausiai pasikartoja kelios priežastys. Norint tinkamai įvertinti situaciją, svarbu suprasti, kokie mechanizmai sukelia šį simptomą.

Dažniausia tinimo priežastis yra trauma. Net ir nedidelis sumušimas, sugniaužtas pirštas ar staigesnis smūgis gali sukelti audinių patinimą. Tokiais atvejais tinimas dažnai derinasi su skausmu, mėlynėmis ir judesių ribotumu. Patinimas taip pat gali atsirasti dėl sausgyslių ar sąnarių perkrovos, pavyzdžiui, ilgesnį laiką kartojant tuos pačius judesius arba dirbant fizinį darbą, reikalaujantį jėgos.

Antra dažna priežastis yra infekcija. Į organizmą patekus bakterijoms, pirštas gali greitai patinti, parausti, tapti skausmingas ir šiltas. Infekcijos gali atsirasti dėl menko įbrėžimo, odos įplyšimo, įaugusio nago ar net nežymaus dūrio. Infekcinis tinimas visada laikomas rimtu simptomu, reikalaujančiu gydytojo įvertinimo.

Tinimą gali sukelti ir uždegiminės ligos. Sergant artritu, tendinitu ar bursitu, sąnariuose ir aplinkiniuose audiniuose kyla uždegimas, dėl kurio atsiranda ne tik tinimas, bet ir rytinis sustingimas, spaudimo ar maudimo pojūtis. Reumatologinės ligos dažnai linkusios atsinaujinti, todėl tinimas gali kartotis.

Alerginės reakcijos taip pat sukelia staigų tinimą. Kontaktas su alergenu, vabzdžio įkandimas ar tam tikras chemikalas gali sukelti imuninę reakciją ir greitai išsivystantį patinimą. Tokiais atvejais dažnai juntamas niežėjimas, odos paraudimas ar bėrimas.

Piršto tinimas dar gali būti susijęs su prasta kraujotaka ar limfos sąstoviu. Ilgas rankos laikymas vienoje padėtyje, ranką varžantys žiedai ar staigūs temperatūros pokyčiai kartais lemia laikiną tinimą. Patinimas paprastai sumažėja pagerinus kraujotaką ar pašalinus spaudimą.

Kada piršto tinimas yra pavojingas?

Nors ištinęs pirštas dažniausiai nėra pavojinga būklė, yra situacijų, kai tinimas gali signalizuoti rimtesnę problemą, reikalaujančią skubaus įvertinimo. Pirmas įspėjamasis ženklas yra stiprus, progresuojantis skausmas, kuris neatslūgsta ramybės metu. Jeigu tinimas didėja greitai, pirštas tampa itin skausmingas, atsiranda ryškus paraudimas ar šiluma, tai gali rodyti infekciją ar intensyvų uždegimą. Tokiais atvejais nelaukiant reikia medicininės apžiūros, nes infekcijos audiniuose gali plisti greitai.

Įspėjamasis simptomų derinys yra ir piršto tirpimas ar jutimo sumažėjimas. Jeigu patinimas yra toks didelis, kad spaudžia nervus ar kraujagysles, kyla rizika sutrikdyti kraujotaką. Tai gali pasireikšti piršto pabalimu, šaltumu, dilgčiojimu ar net silpnumu. Esant tokiai situacijai būtina skubiai nuimti visus žiedus ar kitus spaudžiančius daiktus ir kreiptis į gydytoją.

Tinimas yra ypač pavojingas, jei atsiranda po traumos, kai įtariamas lūžis, raiščių plyšimas ar sąnario išnirimas. Tokiais atvejais be medicininės apžiūros sunku tiksliai įvertinti pažeidimo mastą. Stipria trauma laikoma tokia, po kurios pirštas deformuojasi, nebegalima judinti ar skausmas tampa nepakeliamas. Jei tinimas atsiranda kartu su mėlynavimu ar plintančia hematoma, tai taip pat rodo rimtesnį sužalojimą.

Dar viena pavojinga situacija – įtariama pūlinga infekcija. Jeigu pirštas ne tik ištino, bet ir pradeda pulsuoti, susidaro pūlinys, atsiranda karščiavimas ar bendras silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pūlingos infekcijos negydomos gali plisti į gilesnius audinius ar kraujotaką.

Reumatologinės ligos taip pat gali kelti pavojų, jei tinimas tampa dažnas, pasikartojantis, lydimas sąnarių sustingimo ar jų deformacijų. Tai gali būti ženklas, kad uždegimas suaktyvėjo ir gali progresuoti. Tokiu atveju reikalinga specialisto konsultacija.

Ką daryti, jei ištino pirštas dėl traumos?

Jeigu pirštas ištino po akivaizdžios traumos, svarbiausia tinkamai įvertinti pažeidimo pobūdį ir imtis veiksmų, kurie sumažintų uždegimą bei skausmą. Daugeliu atvejų pagrindinis tikslas yra riboti tinimą pirmosiomis valandomis, nes būtent tuomet tinimas vystosi intensyviausiai. Žmogus turėtų prisiminti, kad net ir nedidelė trauma – suspaudimas tarp durų, smūgis sporto metu ar neatsargus rankos judesys – gali sukelti nemenką patinimą.

Pirmoji priemonė yra šaldymas. Šaltis mažina kraujotaką pažeistoje vietoje, taip padėdamas suvaldyti tinimą ir sumažinti skausmą. Paprastai rekomenduojama uždėti ledo paketą arba šaltą kompresą 10–15 minučių, kelis kartus per dieną. Labai svarbu ledo nedėti tiesiai ant odos – jį reikia apvynioti plonu audiniu, kad būtų išvengta šalčio sukeltų pažeidimų. Šaltis turėtų būti naudojamas pirmąsias 24–48 valandas.

Kitas žingsnis – pakelti ranką. Laikant pažeistą pirštą aukščiau širdies lygio, sumažėja skysčių kaupimasis audiniuose, todėl tinimas silpnėja. Tai ypač veiksminga iškart po traumos. Jei įmanoma, ranką reikėtų paremti taip, kad pirštas būtų pakeltas ilgiau, ne tik kelias minutes.

Svarbu riboti pažeisto piršto judesius. Jei pirštas itin skausmingas, gali būti naudinga jį švelniai imobilizuoti naudojant specialų įtvarą arba tvarsliavą. Tačiau savarankiškai tvirtai įtvaruoti piršto nereikėtų, nes per stiprus spaudimas gali pabloginti kraujotaką. Visada geriau naudoti minkštą, lengvą fiksaciją, kuri tiesiog sumažina judesius.

Kartais trauma gali būti rimtesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu pirštas yra aiškiai deformuotas, neįmanoma jo pajudinti, skausmas labai stiprus arba tinimas didėja nepaisant savipagalbos priemonių, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais gali būti reikalingas rentgenas, nes traumos dažnai slepia įtrūkimus, raiščių plyšimus ar smulkius lūžius.

Ką daryti, jei pirštas ištino be traumos?

Kai pirštas ištinsta be akivaizdžios traumos, žmogui dažnai sunkiau suprasti, kas sukėlė pokyčius. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar tinimas prasidėjo staiga, ar vystėsi palaipsniui, ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip niežėjimas, skausmas, sąnario sustingimas ar pakilusi temperatūra. Nuo to priklausys ir tinkamiausi pirmieji žingsniai.

Staigus tinimas be traumos dažnai susijęs su alergine reakcija. Jeigu pirštas parausta, niežti, oda tampa šilta, o tinimas atsiranda greitai, vertėtų prisiminti, ar neseniai buvo vabzdžio įkandimas, kontaktas su chemikalais, naujais skalbikliais, kremu ar augalais. Tokiais atvejais pirmiausia reikia nuplauti odą vėsiu vandeniu, vengti alergeno ir, jei nėra kontraindikacijų, galima išgerti geriamą antihistamininį vaistą. Taip pat rekomenduojama uždėti šaltą kompresą, kad sumažėtų niežulys ir tinimas. Jeigu tinimas plinta arba pradeda atsirasti dusulio, lūpų ar akių patinimo, būtina skubiai kreiptis į medikus.

Jeigu tinimas atsiranda palaipsniui, galimas uždegimas arba infekcija. Tokiu atveju pirštas gali tapti skausmingas, jautrus spaudimui, oda kartais parausta ar tampa šiltesnė. Pirmosiomis valandomis galima lengvai šaldyti pažeistą vietą ir laikyti ranką pakeltą, kad sumažėtų patinimas. Tačiau jei įtariama, kad tinimas atsirado dėl infekcijos, savarankiškai naudoti šilumos nereikėtų, nes šiluma gali paskatinti bakterijų dauginimąsi. Esant infekcijos požymiams būtina gydytojo apžiūra, nes dažnai reikalingas specifinis gydymas.

Kartais pirštas ištinsta dėl kraujotakos sutrikimų ar skysčių kaupimosi audiniuose. Tokiu atveju tinimas dažnai būna lengvesnis, ne toks skausmingas ir pagerėja pakėlus ranką ar lengvai pamankštinus pirštus. Jeigu pirštą spaudžia žiedas, jį būtina nedelsiant nuimti, nes tinimui didėjant gali sutrikti kraujotaka.

Svarbiausia – tinimą stebėti. Jeigu jis nesumažėja per kelias dienas, atsiranda skausmas, karštis, paraudimas ar pirštas ima sunkiai lankstytis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tik specialistas gali patvirtinti, ar tinimas nėra susijęs su infekcija, uždegimu, kraujotakos sutrikimu ar kita rimta priežastimi.

Ligos, kurios gali sukelti piršto tinimą

Piršto tinimas kartais yra pirmasis tam tikrų ligų požymis. Šios būklės dažnai pasireiškia ne tik tinimu, bet ir kitais simptomais, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą ir tinimo pasikartojimą. Suprasdami ligas, galinčias sukelti šį simptomą, žmonės gali anksčiau pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.

Vienos dažniausių ligų, sukeliančių pirštų tinimą, yra įvairios artrito formos. Osteoartritas paveikia sąnarius dėl kremzlės dėvėjimosi, todėl atsiranda ne tik tinimas, bet ir sąnarių traškėjimas, sustingimas, skausmas fizinio krūvio metu. Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema puola savo paties sąnarius. Tokiu atveju tinimas dažniausiai pasireiškia rytinėmis valandomis, kartu su standumu, kuris gali trukti ilgai. Pirštai gali parausti, tapti skausmingi ir judėti sunkiau.

Kita liga – podagra. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai sąnariuose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai. Podagra paprastai siejama su kojos nykščiu, tačiau gali pažeisti ir rankų pirštus. Podagros priepuolis pasireiškia staigiu, intensyviu skausmu, stipriu tinimu ir labai jautriu sąnariu. Oda gali parausti, kartais net pamėlynuoti. Ši būklė reikalauja specifinio gydymo, todėl svarbu kreiptis į gydytoją.

Pirštų tinimą gali sukelti ir sausgyslių bei jų dangalų uždegimas, vadinamas tendovaginitu. Jis dažnai išsivysto dėl pasikartojančių judesių, intensyvaus darbo rankomis ar infekcijos. Tinimas paprastai lokalizuojasi vienoje piršto pusėje, pirštas tampa skausmingas judinant, o vieta gali būti karšta. Ignoruojant simptomus gali atsirasti komplikacijų, todėl svarbu laiku įvertinti situaciją.

Infekcinės ligos, tokios kaip paronichija ar panaricijus, taip pat sukelia ryškų tinimą. Paronichija – tai odos aplink nagą infekcija, dažnai atsirandanti dėl įaugusio nago ar menko įbrėžimo. Toks tinimas dažnai būna kartu su pulsuojančiu skausmu ir paraudimu. Panaricijus – gilesnių piršto audinių infekcija, kuri gali tapti labai pavojinga. Tokiais atvejais tinimas būna stiprus, skausmas intensyvus ir dažnai reikalinga skubi medicininė pagalba.

Autoimuninės ligos, tokios kaip psoriazinis artritas, taip pat sukelia pirštų tinimą. Šiai būklei būdingas vadinamasis „dešrelės pirštas“, kai visas pirštas patinsta tolygiai, lyg būtų sustorėjęs per visą ilgį. Tai vienas iš būdingų psoriazinio artrito požymių, reikalaujantis reumatologo įvertinimo.

(DUK) Dažniausiai užduodami klausimai 

Dažniausios piršto tinimo priežastys ir ką daryti

Šaltiniai

Steinberg, B. D., & Dorshimer, G. W. “Acute Finger Injuries: Part I. Tendons and Ligaments.” American Family Physician, vol. 85, no. 8 (2012): 805–810.

Rifkin, D. I., Kwon, N. “Paronychia and Felon.” StatPearls (2023).