Sutriko širdies ritmas – ką daryti?

Širdis – tai ne tik organas, bet ir gyvybės centras, kuris be perstojo dirba visą mūsų gyvenimą. Jos ritmingas darbas palaiko kraujotaką, aprūpina deguonimi visus audinius ir užtikrina, kad kiekviena kūno ląstelė gautų tai, ko reikia. Tačiau kartais tas ritmas išsiderina – širdis ima plakti per greitai, per lėtai arba nelygiai. Tokia būklė dažniausiai vadinama aritmija.

Dalis žmonių širdies ritmo sutrikimą pajunta akimirksniu – kaip staigų dūžį, „permūšimą“ ar pulsaciją kakle. Kiti net nepastebi, kol sutrikimas neišryškėja atliekant įprastą tyrimą. Aritmija gali būti visiškai nepavojinga, tačiau kartais ji signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansą, skydliaukės sutrikimus ar širdies raumens pažeidimą.

Kas yra širdies ritmo sutrikimas (aritmija)?

Sveikos širdies darbas yra tarsi puikiai suderintas laikrodis. Ji plaka ritmingai, paprastai 60–100 kartų per minutę, o kiekvienas dūžis kyla dėl elektrinio impulso, kuris perduodamas per specialią laidžiąją sistemą. Šis impulsas prasideda sinoatriniame mazge – natūraliame širdies „ritmo centre“, esančiame dešiniajame prieširdyje. Iš čia signalas keliauja į prieširdžius, skilvelius ir sukelia koordinuotą širdies susitraukimą. Kai ši elektrinė sistema veikia be trikdžių, žmogus širdies darbo nejaučia.

Aritmija – tai bet koks nukrypimas nuo įprasto širdies ritmo. Ji gali pasireikšti trimis pagrindiniais būdais: širdis plaka per greitai (tachikardija), per lėtai (bradikardija) arba nereguliariai (pvz., prieširdžių virpėjimas ar ekstrasistolės). Kai kurie ritmo pokyčiai trunka vos kelias sekundes, kiti gali tęstis valandomis ar net tapti lėtine būkle.

Aritmijos pobūdis priklauso nuo to, kur širdyje sutrinka elektrinių impulsų laidumas. Jei sutrikimas kyla prieširdžiuose – dažniausiai tai būna prieširdžių virpėjimas, jei skilveliuose – skilvelinė tachikardija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Dėl to svarbu suprasti, kad „sutriko širdies ritmas“ nėra viena konkreti diagnozė, o tik požymis, kad širdies veikla tapo netolygi.

Pagrindiniai simptomai: kaip atpažinti, kad širdies ritmas sutriko?

Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai, todėl kiekvienas žmogus juos gali jausti skirtingai. Vieniems tai vos juntamas virptelėjimas krūtinėje, kitiems – staigus širdies „šuolis“, dusulys ar net sąmonės praradimas. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūno signalus ir atskirti, kada pojūčiai laikini, o kada jie gali būti pavojingi.

Dažniausias simptomas, kurį pacientai apibūdina, yra širdies permušimai – tarsi širdis akimirkai sustotų, o po to stipriai tvinkteltų. Toks jausmas dažniausiai rodo ekstrasistoles, kai širdis suplaka anksčiau nei turėtų. Šis pojūtis dažnai kyla dėl streso, nerimo ar stimuliuojančių medžiagų, pavyzdžiui, kofeino ar nikotino.

Kitas dažnas pojūtis – pulsacijos ar plakimo jausmas kakle ar krūtinėje. Žmogus gali jausti, kad širdis plaka netolygiai, praleidžia dūžius arba tarsi „spurda“. Toks jausmas kartais trunka kelias sekundes, o kartais – minutes.

Kai širdies ritmas tampa pernelyg greitas, tai vadinama tachikardija. Tada pulsas viršija 100 dūžių per minutę net ir ramybės būsenoje. Tachikardijos metu žmogus gali jausti krūtinės veržimą, dusulį, galvos svaigimą, silpnumą ar net artėjantį alpimą. Priešingai, bradikardija – tai lėtas širdies ritmas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Kai kuriems sportininkams tai normalu, tačiau jei kartu jaučiamas nuovargis, svaigimas ar dusulys, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kartais širdies ritmo sutrikimas gali pasireikšti labai netiesiogiai. Pavyzdžiui, žmogus jaučia ne širdies plakimą, o staigų jėgų netekimą, nuovargį, oro trūkumą, sumišimą ar nerimą. Tai ypač būdinga prieširdžių virpėjimui – vienai dažniausių aritmijų formų, kai širdis plaka nereguliariai ir neefektyviai pumpuoja kraują.

Svarbu pabrėžti, kad simptomų intensyvumas nebūtinai atspindi sutrikimo rimtumą. Kai kurios pavojingos aritmijos gali vykti be aiškių pojūčių, todėl net jei simptomai atrodo menki, juos kartojantis būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Dažniausios širdies ritmo sutrikimų priežastys

Širdies ritmas yra jautrus daugybei vidinių ir išorinių veiksnių. Net maži organizmo pokyčiai gali turėti įtakos tam, kaip širdis generuoja ir perduoda elektrinius impulsus. Dėl to ritmo sutrikimai gali pasireikšti tiek visiškai sveikam žmogui, tiek sergančiam lėtine širdies liga. Norint tinkamai įvertinti situaciją, svarbu suprasti, kas dažniausiai lemia širdies ritmo pokyčius.

Stresas ir emocinis įtempimas

Stresas yra vienas dažniausių širdies ritmo svyravimų kaltininkų. Esant emocinei įtampai, organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį – hormonus, kurie pagreitina širdies darbą ir paruošia kūną veikti. Trumpalaikis stresas nėra pavojingas, tačiau ilgalaikis nuolatinis nerimas ar panikos priepuoliai gali sukelti dažnus ritmo šuolius.

Kofeinas, alkoholis ir energiniai gėrimai

Kofeinas, nikotinas ir alkoholis stimuliuoja nervų sistemą, todėl didina širdies susitraukimų dažnį. Daugeliui žmonių šios medžiagos nedaro žalos, tačiau jautresniems asmenims jos gali sukelti permušimus ar net prieširdžių virpėjimą. Ypač pavojingas derinys – alkoholis su energiniais gėrimais. Po tokio vartojimo širdis gali plakti nereguliariai net kelias valandas.

Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia širdies darbą. Kai jų per daug (hipertirozė), širdis ima plakti greičiau ir stipriau, kai per mažai (hipotirozė) – ritmas sulėtėja. Net ir nežymūs skydliaukės funkcijos svyravimai gali paveikti pulsą. Todėl gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, jei širdies ritmas sutrinka be aiškios priežasties.

Kiti veiksniai

Dehidratacija, karštis, infekcijos ar net miego trūkumas taip pat gali turėti įtakos širdies elektrinei veiklai. Moterims ritmo pokyčius kartais lemia hormonų svyravimai menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu.

Ką daryti, kai širdis ima plakti nereguliariai?

Kai žmogus pajunta, kad širdis plaka netolygiai, pirmoji reakcija dažnai būna išgąstis. Nerimas šiuo atveju visiškai suprantamas, tačiau panika tik dar labiau pablogina situaciją – dėl streso išsiskiria adrenalinas, kuris dar labiau pagreitina širdies darbą. Todėl svarbiausia – išlikti ramiam ir stebėti savo pojūčius.

Pirmiausia sustokite ir atsisėskite. Jei tuo metu stovite ar esate užsiėmę kokia nors veikla, sustabdykite tai, ką darote. Ramus sėdėjimas ar atsigulimas leidžia širdžiai ir nervų sistemai nusiraminti. Užsimerkite, giliai įkvėpkite per nosį, kelias sekundes sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite per burną.

Toliau patikrinkite savo pulsą. Du pirštus (ne nykštį) uždėkite ant riešo ar kaklo ir skaičiuokite dūžius 60 sekundžių. Svarbu stebėti ne tik jų skaičių, bet ir reguliarumą – ar tarp dūžių nėra „šuolių“ ar pauzių. Jei pulsas labai dažnas (virš 120 dūžių per minutę) arba labai lėtas (mažiau nei 50 dūžių), o būklė nesikeičia, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Jeigu jaučiate, kad ritmas išsiderino, atlaisvinkite drabužius – marškinių apykaklę, diržą ar kaklaraištį. Tai padeda lengviau kvėpuoti ir sumažina spaudimą krūtinės srityje. Tada išgerkite stiklinę vandens. Net lengva dehidratacija gali paveikti elektrolitų balansą ir paskatinti širdies ritmo pokyčius.

Vienas iš natūralių būdų ritmui sureguliuoti – vadinamasis vagalinis manevras. Jis padeda aktyvinti klajoklį nervą (nervus vagus), kuris sulėtina širdies plakimą. Giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir lengvai įtempkite pilvo raumenis tarsi stengtumėtės sulaikyti kvėpavimą ar pasistanginti. Tokį veiksmą atlikite kelias sekundes ir pakartokite kelis kartus. Kai kuriems padeda ir veido atšaldymas – trumpam priglauskite šaltą rankšluostį ar ledo paketą prie veido.

Vis dėlto, jei širdis plaka vis greičiau, jaučiate stiprų dusulį, krūtinės skausmą, silpnumą ar artėjantį alpimą, nedelsdami kreipkitės į skubią pagalbą. Tai gali būti rimto širdies ritmo sutrikimo, pvz., prieširdžių virpėjimo ar skilvelinės tachikardijos, požymiai.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Tachikardija ir bradikardija – simptomai, priežastys, ką daryti