Kortizolis – kas tai?

Kortizolis yra vienas iš svarbiausių žmogaus organizme gaminamų hormonų, dažnai vadinamas „streso hormonu“. Jį gamina antinksčių žievė, o pagrindinė jo paskirtis – padėti organizmui prisitaikyti prie įvairių iššūkių, tiek fizinių, tiek emocinių. Kortizolis daro įtaką beveik visoms organizmo sistemoms: nuo energijos gamybos ir imuniteto iki kraujospūdžio bei nuotaikos.

Šis hormonas natūraliai svyruoja per parą  ryte jo kiekis didžiausias, nes padeda organizmui pabusti ir pasiruošti dienos veiklai, o vakare mažėja, kad kūnas galėtų atsipalaiduoti ir užmigti. Tokie svyravimai yra normalūs, tačiau ilgalaikis per aukštas arba per žemas kortizolio lygis gali reikšmingai paveikti sveikatą.

Pasak Harvardo medicinos mokyklos endokrinologo Dr. Anand Vaidya, „kortizolis yra gyvybiškai svarbus hormonas, bet jo perteklius ar trūkumas gali turėti rimtų pasekmių – nuo širdies ligų rizikos padidėjimo iki imuninės sistemos nusilpimo“ (Harvard Medical School, 2022).

Toliau straipsnyje išsamiau aptarsime, kas tiksliai yra kortizolis, kokias funkcijas jis atlieka, kokie simptomai išduoda jo disbalansą bei kaip galima išlaikyti jo pusiausvyrą.

Kas yra kortizolis?

Kortizolis – tai steroidinis hormonas, gaminamas antinksčių žievėje. Jis priklauso gliukokortikoidų grupei ir yra vienas svarbiausių hormonų, padedančių žmogaus organizmui prisitaikyti prie aplinkos pokyčių bei išgyventi stresinėse situacijose. Kortizolio gamybą kontroliuoja sudėtinga hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HHA) ašis, kuri veikia tarsi reguliavimo sistema: hipotalamas išskiria kortikotropiną atpalaiduojantį hormoną (CRH), kuris skatina hipofizę išskirti adrenokortikotropinį hormoną (AKTH), o šis savo ruožtu aktyvina antinksčius gaminti kortizolį.

Kortizolio sekrecijos ypatumai

• Kortizolio lygis svyruoja paros metu: didžiausias jis būna ryte (apie 6–8 val.), o mažiausias – naktį.
• Staigūs pokyčiai vyksta esant stresui, skausmui, ligoms ar intensyviai fizinei veiklai.
• Šie svyravimai yra būtini – jie padeda palaikyti energijos balansą, imuninės sistemos veiklą bei psichologinį stabilumą.

Normalios kortizolio reikšmės

Kortizolio normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir tyrimo metodo, tačiau dažniausiai:

• Ryte (apie 8 val.): 140–690 nmol/l.
• Vakarop (apie 16 val.): 70–330 nmol/l.

Svarbu pabrėžti, kad vienkartinis kraujo tyrimas nebūtinai atskleidžia tikrąją kortizolio situaciją, nes vertinami turi būti ir paros svyravimai. Todėl gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti pakartotinius tyrimus ar papildomai tirti seilių bei šlapimo mėginius.

Endokrinologė iš Mayo klinikos Dr. Caroline Davidge-Pitts pabrėžia: „Norint tiksliai įvertinti kortizolio lygį, būtina atsižvelgti į paros ritmą ir klinikinius simptomus. Vien tik skaičiai be konteksto gali būti klaidinantys“ (Mayo Clinic, 2021).

Kortizolio funkcijos organizme

Kortizolis yra gyvybiškai svarbus hormonas, nes veikia daugelį organizmo procesų. Jo įtaka yra plati – nuo energijos apykaitos iki imuniteto reguliacijos. Trumpalaikiai kortizolio pakilimai yra naudingi, tačiau ilgalaikiai disbalansai gali pakenkti sveikatai.

1. Metabolizmas ir energijos gamyba

Kortizolis padeda reguliuoti, kaip organizmas naudoja maistines medžiagas:

• Gliukozės apykaita: padidina cukraus kiekį kraujyje, užtikrindamas energijos atsargas.
• Baltymų apykaita: skatina baltymų skaidymą į amino rūgštis, kad organizmas galėtų jas panaudoti energijai ar audinių atstatymui.
• Riebalų apykaita: skatina riebalų rūgščių išsiskyrimą, kurios tampa papildomu energijos šaltiniu.

2. Imuninės sistemos reguliacija

Kortizolis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tai reiškia, kad jis slopina per didelį imuninės sistemos atsaką ir taip apsaugo organizmą nuo audinių pažeidimų. Būtent dėl šios priežasties sintetiniai kortikosteroidai naudojami gydant alergijas, autoimunines ligas ar uždegiminius procesus.

3. Širdis ir kraujospūdis

Kortizolis padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių veiklą. Jo perteklius gali sukelti hipertenziją, o trūkumas – pavojingą žemą spaudimą.

4. Miegas ir energijos lygis

Kortizolis yra glaudžiai susijęs su paros ritmu. Normaliai ryte jo padidėjimas padeda pabusti, o vakare sumažėjimas – užmigti. Jei ši pusiausvyra sutrinka (pvz., dėl streso ar nemigos), žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, dirglumą ar nerimą.

5. Psichologinė įtaka

Kortizolis dalyvauja streso atsake, todėl daro įtaką emocijoms, koncentracijai ir net atminčiai. Per ilgas streso hormono poveikis gali būti susijęs su depresija, nerimo sutrikimais ar atminties problemomis.

Pasak endokrinologo Dr. Robert Sapolsky iš Stanfordo universiteto, „kortizolis yra tarsi dviašmenis kardas: nedidelis jo kiekis padeda išgyventi, tačiau chroniškai padidėjęs lygis gali tapti žalingas tiek kūnui, tiek protui“ (Stanford University, 2018).

Kada kortizolio per daug?

Kortizolio perteklius organizme vadinamas hiperkortizolizmu. Nors trumpalaikis jo padidėjimas yra normali reakcija į stresą, ilgalaikis hormono perteklius gali tapti rimta problema. Toks disbalansas dažniausiai siejamas su lėtiniu stresu, tačiau jį taip pat gali sukelti ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, Cushingo sindromas, arba ilgalaikis kortikosteroidinių vaistų vartojimas. Padidėjęs kortizolis gali būti stebimas ir esant nutukimui, depresijai ar kai kurioms lėtinėms ligoms.

Pagrindiniai simptomai

Žmonės, kurių organizme ilgą laiką cirkuliuoja per daug kortizolio, dažniausiai pastebi kūno svorio didėjimą, ypač pilvo srityje ir veide, vadinamą „mėnulio veidu“. Būdingas aukštas kraujospūdis, dažni miego sutrikimai, nerimas bei dirglumas. Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos dažniau pasitaiko infekcijos, oda tampa plonesnė, lengviau atsiranda mėlynės, žaizdos gyja lėčiau. Ilgainiui išryškėja raumenų silpnumas ir bendras nuovargis.

Pasekmės sveikatai

Negydomas kortizolio perteklius gali sukelti ilgalaikių padarinių. Jis didina širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto ir antsvorio riziką. Dėl poveikio kaulų audiniui vystosi osteoporozė, o psichikos sveikata nukenčia nuo depresijos bei nerimo sutrikimų.

Pasak endokrinologo Dr. Lynnette Nieman iš JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH), „perteklinis kortizolis sukelia ne tik fizinius simptomus, bet ir giliai veikia žmogaus emocinę gerovę, todėl diagnozė turi būti nustatoma laiku“ (NIH, 2020).

Kada kortizolio per mažai?

Kortizolio trūkumas organizme yra retesnė, bet pavojinga būklė. Dažniausiai ji susijusi su antinksčių nepakankamumu, kai šie organai nesugeba pagaminti pakankamo hormono kiekio. Tokia problema gali būti pirminė (pvz., Addisono liga) arba antrinė, kai dėl sutrikusios hipofizės ar hipotalamo veiklos antinksčiai negauna pakankamai signalų gamybai.

Kaip tai pasireiškia?

Žmonės, kurių kortizolio lygis per mažas, dažnai jaučia nuolatinį silpnumą ir nuovargį, nepaisant miego ar poilsio. Dėl sumažėjusio kraujospūdžio gali pasireikšti galvos svaigimas, ypač stojantis iš sėdimos padėties. Dažnai pastebimas neaiškus svorio kritimas, apetito stoka, pykinimas ar net vėmimas. Kai kuriems pacientams būdinga ir odos patamsėjimas (hiperpigmentacija).

Rizika sveikatai

Ilgalaikis kortizolio trūkumas yra pavojingas, nes šis hormonas būtinas gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Esant stipriam stresui ar infekcijai, organizmas gali nesugebėti adekvačiai sureaguoti – tokia būklė vadinama antinksčių krize. Ji yra gyvybei pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Endokrinologė Dr. Elena Valassi iš Barselonos universiteto pabrėžia: „nors kortizolio perteklius sulaukia daugiau dėmesio, jo trūkumas yra dar pavojingesnis, nes žmogaus organizmas be šio hormono tiesiog negali normaliai funkcionuoti“ (University of Barcelona, 2019).

Kaip nustatomas kortizolio kiekis?

Kortizolio tyrimai yra vienas pagrindinių būdų įvertinti antinksčių ir visos hipotalamo–hipofizės–antinksčių ašies veiklą. Kadangi šis hormonas natūraliai svyruoja paros metu, labai svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo laiką bei metodą.

Kraujo tyrimas

Dažniausiai kortizolio kiekis nustatomas veninio kraujo mėginyje. Tyrimas atliekamas ryte, nes tuomet hormono lygis yra aukščiausias. Vakarinis tyrimas gali padėti įvertinti paros svyravimus. Tačiau vien tik vienkartinis kraujo mėginys ne visada atskleidžia pilną vaizdą, todėl gydytojai neretai rekomenduoja pakartotinius matavimus.

Šlapimo tyrimas

Kitas metodas – 24 valandų šlapimo tyrimas, kuris parodo bendrą per parą išskirtą kortizolio kiekį. Tai leidžia įvertinti, ar organizmas gamina per daug ar per mažai hormono. Šis tyrimas dažnai naudojamas įtariant Cushingo sindromą.

Seilių tyrimas

Vis labiau populiarėja seilių tyrimai, nes jie patogūs ir neskausmingi. Paprastai mėginiai imami kelis kartus per dieną, siekiant nustatyti kortizolio paros ritmą. Tai ypač naudinga diagnozuojant lėtinio streso ar nemigos problemas.

Kada verta tikrintis?

Gydytojas gali rekomenduoti kortizolio tyrimą, jei žmogus patiria nepaaiškinamą nuovargį, svorio svyravimus, kraujospūdžio problemas, odos pakitimus ar įtariamas antinksčių veiklos sutrikimas. Tyrimai taip pat atliekami stebint pacientus, vartojančius ilgalaikius kortikosteroidinius vaistus.

Kaip pažymi endokrinologė Dr. Helena Nieman iš Mayo klinikos: „kortizolio tyrimai turi būti vertinami tik atsižvelgiant į simptomus ir kitus klinikinius duomenis, nes šis hormonas yra labai dinamiškas ir jo lygis gali kisti nuo daugybės veiksnių“ (Mayo Clinic, 2022).

Kaip sumažinti per didelį kortizolį?

Kortizolio lygio reguliavimas dažniausiai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių. Kadangi pagrindinė hormono perteklių sukelianti priežastis yra ilgalaikis stresas, svarbu ieškoti būdų, kaip sumažinti organizmo patiriamą įtampą. Kai kuriais atvejais, ypač esant ligoms, gali prireikti ir medikamentinio gydymo, tačiau sprendimą dėl jo priima tik gydytojas.

Gyvenimo būdo korekcijos

Reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas ir gebėjimas atsipalaiduoti yra esminiai žingsniai mažinant kortizolį. Rekomenduojama užtikrinti bent 7–8 valandų miegą per parą, vengti pervargimo ir naktinio darbo. Naudingos technikos – meditacija, joga, kvėpavimo pratimai – padeda greitai atkurti pusiausvyrą. Reguliarus, bet ne per intensyvus sportas mažina streso lygį ir kartu padeda normalizuoti hormono gamybą.

Mityba

Subalansuota mityba taip pat svarbi. Moksliniai tyrimai rodo, kad perdirbtas maistas ir didelis cukraus kiekis gali skatinti kortizolio svyravimus. Rekomenduojama vartoti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių produktų, omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies. Vandens trūkumas taip pat didina streso hormono lygį, todėl būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.

Medicininis gydymas

Kai kortizolio perteklius yra susijęs su rimtomis ligomis, pavyzdžiui, Cushingo sindromu, vien gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka. Tokiu atveju gydytojas gali skirti specialius vaistus, mažinančius kortizolio gamybą, arba rekomenduoti chirurginį gydymą, jei problema susijusi su naviku.

Endokrinologas Dr. Michael T. McDermott iš Kolorado universiteto pabrėžia: „Jei kortizolio perteklių lemia stresas, geriausias gydymas – gyvenimo būdo korekcija. Jei priežastis yra liga, vien tik savipagalbos priemonės nepadės – būtina profesionali medicininė priežiūra“ (University of Colorado, 2021).

Kaip padidinti per mažą kortizolį?

Kortizolio trūkumas, kaip jau minėta, gali būti susijęs su antinksčių nepakankamumu, kurio priežastys gali būti įvairios, įskaitant autoimunines ligas, infekcijas ar genetinius sutrikimus. Kai kortizolio kiekis organizme sumažėja žemiau normos, būtina imtis priemonių jo lygiui atstatyti, kad būtų išvengta rimtų sveikatos komplikacijų.

Hormonų terapija

Dažniausiai naudojamas metodas yra hormonų pakaitinė terapija, kai pacientui skiriami sintetinio kortizolio preparatai. Populiariausi vaistai yra hidrokortizonas, prednizolonas ir kiti gliukokortikoidai. Terapija padeda atstatyti kortizolio lygį ir užtikrinti normalią organizmo funkciją. Tokių vaistų dozę nustato gydytojas, priklausomai nuo paciento simptomų ir tyrimų rezultatų.

Gyvenimo būdo korekcija

Be vaistų, svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai. Žmonėms, kurių kortizolio lygis yra per žemas, ypač reikalingas subalansuotas miegas ir reguliarus mankštinimasis. Fizinis aktyvumas padeda stimuliuoti antinksčius ir užtikrinti normalią hormonų gamybą. Svarbu, kad kasdienėje rutinoje būtų pakankamai poilsio ir atsipalaidavimo.

Mityba

Subalansuota mityba taip pat yra svarbus veiksnys padidinant kortizolio kiekį. Į mitybą reikėtų įtraukti daugiau baltymų ir sveikų riebalų, taip pat vitaminų ir mineralų, ypač B grupės vitaminų, kurie padeda antinksčiams gaminti hormonus. Papildai, kaip vitaminas C, gali padėti pagerinti kortizolio gamybą ir sustiprinti organizmo atsparumą stresui.

Streso valdymas

Streso mažinimas taip pat yra svarbus, nes lėtinis stresas gali pabloginti antinksčių veiklą. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga gali padėti išvengti stresinių situacijų ir pagerinti organizmo gebėjimą atsistatyti. Taip pat rekomenduojama vengti pernelyg intensyvios fizinės veiklos, kuri gali pabloginti antinksčių funkciją, jei jie jau ir taip yra nusilpę.

Pasak endokrinologės Dr. Shalina Joshi iš Stanfordo universiteto, „hormonų pakaitinė terapija yra būtina, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai, mityba ir poilsis gali padėti pasiekti optimalų kortizolio lygį, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti“ (Stanford University, 2022).

Kortizolis ir stresas

Kortizolis, kaip jau minėjome, yra tiesiogiai susijęs su streso atsaku organizme. Šis hormonas gaminamas reaguojant į fizinį ar emocinį stresą ir padeda kūnui prisitaikyti prie iššūkių. Tačiau ilgesnė streso būsena ir nuolatiniai kortizolio pakilimai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Suprasti, kaip kortizolis veikia organizmą stresinėse situacijose, yra labai svarbu siekiant išlaikyti hormonų balansą ir išvengti sveikatos problemų.

Kodėl stresas didina kortizolio kiekį?

Stresas aktyvina hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HHA) ašį, kuri signalizuoja antinksčiams gaminti daugiau kortizolio. Tai yra natūrali organizmo reakcija, padedanti susidoroti su išoriniu stresu – pavyzdžiui, fiziniu krūviu ar emociniu iššūkiu. Kortizolis padidina energijos tiekimą organizmui, aktyvindamas gliukozės, riebalų ir baltymų apykaitą, kad jis galėtų susidoroti su iššūkiu.

Skirtumas tarp ūmaus ir lėtinio streso

• Ūmus stresas: Tai trumpalaikis stresas, kuris trunka tik kelias minutes ar valandas. Šiuo metu kortizolio padidėjimas yra naudingas, nes suteikia papildomos energijos ir pagerina dėmesio koncentraciją. Po stresinės situacijos hormonų lygis grįžta į normalų.
• Lėtinis stresas: Kai stresas trunka ilgą laiką (dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais), kortizolio kiekis lieka aukštas. Nuolatinis jo perteklius gali sukelti sveikatos problemų – nuo nuovargio ir imuniteto silpnėjimo iki psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.
  

Pasekmės organizmui, jei stresas ilgalaikis

Ilgalaikis aukštas kortizolio lygis gali sukelti šias problemas:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Aukštas kortizolis ilgą laiką gali padidinti kraujospūdį, pažeisti kraujagysles ir didinti širdies ligų riziką.
• Imuninės sistemos silpnėjimas: Perteklinis kortizolis gali slopinti imuninės sistemos veiklą, padidindamas riziką susirgti infekcijomis.
• Psichologinės problemos: Lėtinis stresas gali sukelti depresiją, nerimą, ir netgi sutrikdyti atmintį bei koncentraciją.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai: Nuolatinis kortizolio perteklius gali skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje, o tai didina riziką susirgti II tipo diabetu.

Pasak neuroendokrinologo Dr. Robert Sapolsky, „Lėtinis stresas ir nuolatinis aukštas kortizolio lygis gali pakeisti smegenų struktūrą ir funkciją, didindami neurodegeneracinių ligų riziką, tokių kaip Alzheimerio liga“ (Stanford University, 2017).

D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)