Parkinsono liga ir mityba: kokie laukia pokyčiai?

Dalinkitės:

Kaip Parkinsono liga veikia organizmą ir mitybos poreikius

Parkinsono liga yra progresuojanti neurologinė liga, kuri sutrikdo judesių kontrolę dėl dopamino stokos smegenyse. Tačiau ji paveikia ne tik motoriką, bet ir virškinimo sistemą, todėl ilgainiui mitybos įpročiai dažnai turi keistis.

Turinys

Sergant Parkinsono liga dažnai pasireiškia:

sulėtėjęs virškinimas,
vidurių užkietėjimas,
sumažėjęs skonio ir uoslės jutimas,
apetito sumažėjimas ir svorio kritimas,
rijimo sutrikimai.

Šie pokyčiai gali lemti nepakankamą maisto medžiagų gavimą ir skysčių trūkumą. Be to, sulėtėjęs skrandžio ištuštėjimas gali paveikti levodopos pasisavinimą, todėl vaistų poveikis kartais tampa mažiau stabilus.

Dėl šių priežasčių mityba sergant Parkinsono liga tampa svarbi ne tik bendrai sveikatai, bet ir simptomų kontrolei bei gyvenimo kokybei.

Pagrindiniai mitybos principai sergant Parkinsono liga

Sergant Parkinsono liga rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, kuri padeda palaikyti energiją, virškinimo funkciją ir sumažinti kai kuriuos nemotorinius simptomus. Nors nėra dietos, kuri išgydytų Parkinsono ligą, tinkami mitybos įpročiai gali reikšmingai pagerinti savijautą.

Svarbiausi principai yra šie:

Pirmiausia rekomenduojama rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą. Pirmenybė teikiama daržovėms, vaisiams, pilno grūdo produktams, ankštinėms kultūroms, riešutams, sėkloms ir žuviai. Toks mitybos modelis artimas Viduržemio jūros dietai, kuri siejama su geresne širdies ir smegenų sveikata.

Antra, ypač svarbios skaidulos ir pakankamas skysčių kiekis. Parkinsono liga dažnai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl skaidulų turintys produktai (daržovės, pilno grūdo kruopos, sėlenos, ankštiniai) gali padėti palaikyti žarnyno veiklą. Skysčių trūkumas šią problemą dar labiau sustiprina.

Trečia, svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, tačiau atkreipti dėmesį į jų paskirstymą dienos metu. Kai kuriems pacientams baltymai gali mažinti levodopos įsisavinimą, todėl kartais rekomenduojama didesnį baltymų kiekį vartoti vakare, o dienos metu rinktis lengvesnį maistą.

Ketvirta, verta įtraukti sveikus riebalus. Alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai ir riebios žuvys yra omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai, kurie svarbūs nervų sistemos funkcijai ir bendram organizmo atsparumui.

Galiausiai, sergant Parkinsono liga svarbu stebėti kūno svorį. Dėl sumažėjusio apetito ar rijimo sutrikimų svoris gali kristi, o tai didina silpnumą ir raumenų nykimą. Tokiais atvejais mityba turi būti kaloringesnė, bet iš kokybiškų produktų.

Mityba ir vaistų veiksmingumas

Sergant Parkinsono liga pagrindinis simptominis gydymas dažniausiai grindžiamas levodopa. Tačiau jos pasisavinimas gali priklausyti nuo to, ką ir kada žmogus valgo.

Levodopa absorbuojama plonojoje žarnoje ir į smegenis patenka naudodama tuos pačius transporto mechanizmus kaip ir tam tikros aminorūgštys, gaunamos su baltymais. Dėl šios priežasties didelis baltymų kiekis tuo pačiu metu gali sumažinti vaisto pasisavinimą ir susilpninti jo poveikį.

Praktikoje tai gali pasireikšti:

lėtesniu vaisto poveikio pradėjimu,
trumpesne veikimo trukme,
ryškesniais simptomų svyravimais dienos eigoje.

Kai kuriems pacientams rekomenduojama:

levodopą vartoti 30–60 minučių prieš valgį,
arba baltymingesnius patiekalus planuoti vakare, kai simptomų kontrolė mažiau kritinė.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad baltymų riboti nereikėtų be gydytojo ar dietologo rekomendacijos. Baltymai būtini raumenų masei ir bendram organizmo stiprumui palaikyti, ypač vyresniame amžiuje.

Be baltymų, reikšmės gali turėti ir sulėtėjęs skrandžio ištuštėjimas. Jei maistas skrandyje užsibūna ilgiau, levodopa gali pasisavinti netolygiai. Tokiais atvejais mažesnės ir dažnesnės porcijos gali padėti stabilizuoti vaistų poveikį.

Dėl galimos sąveikos tarp mitybos ir vaistų rekomenduojama mitybos pokyčius planuoti kartu su gydytoju, ypač jei pastebimi simptomų svyravimai ar sumažėjęs gydymo efektyvumas.

Praktiniai mitybos pokyčiai kasdienybėje

Sergant Parkinsono liga svarbu ne tik ką valgyti, bet ir kaip organizuoti valgymą.

Naudinga rinktis mažesnes, bet dažnesnes porcijas, kad būtų lengviau virškinti ir stabilesnis energijos lygis. Reguliarus valgymo grafikas padeda geriau suderinti maistą ir vaistų vartojimą.

Esant vidurių užkietėjimui, reikėtų palaipsniui didinti skaidulų kiekį ir vartoti pakankamai skysčių. Jei atsiranda rijimo sunkumų, rekomenduojama minkštesnės konsistencijos maistas ir lėtas, ramus valgymas.

Svarbu stebėti kūno svorį. Jei jis mažėja, gali prireikti kaloringesnių, bet maistingų produktų ar specialistų konsultacijos.

Ar mityba gali paveikti ligos progresavimą?

Šiuo metu nėra įrodymų, kad konkreti dieta galėtų sustabdyti ar išgydyti Parkinsono ligą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos modeliai gali būti siejami su geresne smegenų sveikata ir lėtesniu funkcijos blogėjimu.

Dažniausiai minimos dvi kryptys: Viduržemio jūros dieta ir MIND dieta. Jos pagrįstos daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, alyvuogių aliejaus vartojimu bei ribotu perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų kiekiu.

Tokio tipo mityba gali būti naudinga, nes:

mažina lėtinį uždegimą,
padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą,
užtikrina antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių gavimą.

Tačiau svarbu turėti realistiškus lūkesčius: mityba dažniausiai padeda gerinti bendrą savijautą, virškinimą ir energijos balansą, bet nėra laikoma specifiniu Parkinsono ligos gydymu.

Ką svarbu žinoti ilgalaikėje perspektyvoje

Sergant Parkinsono liga mityba tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi, nes ji gali turėti įtakos energijai, virškinimui, kūno svoriui ir bendrai savijautai. Dažniausiai reikalingi pokyčiai yra paprasti: daugiau skaidulų, pakankamas skysčių kiekis, mažiau perdirbto maisto ir aiškus valgymo režimas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į baltymų vartojimą, nes kai kuriems žmonėms jis gali mažinti levodopos poveikį. Dėl šios priežasties mitybos ir vaistų derinimas turi būti apgalvotas, ypač jei atsiranda simptomų svyravimų.

Nors mityba negali išgydyti Parkinsono ligos, ji gali padėti palaikyti geresnę gyvenimo kokybę ir sumažinti dalį nemotorinių simptomų. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra nuoseklumas ir individualus pritaikymas pagal paciento būklę.