Gripas: simptomai, požymiai, gydymas

Kas yra gripas?

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai ir kuri pasižymi staigia ligos pradžia, ryškiais bendraisiais organizmo intoksikacijos simptomais bei dideliu užkrečiamumu. Tai viena dažniausių infekcinių ligų pasaulyje, kasmet sukelianti sezonines epidemijas ir reikšmingą sergamumą bei mirtingumą, ypač rizikos grupėse.

Mediciniškai gripas priskiriamas ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų (ŪKVTI) grupei, tačiau nuo kitų šios grupės ligų jis skiriasi sunkesne eiga, didesne komplikacijų rizika ir greitesniu plitimu visuomenėje.

Gripo metu pažeidžiami viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, o virusui patekus į organizmą aktyviai reaguoja imuninė sistema. Būtent ši imuninė reakcija lemia aukštą karščiavimą, raumenų, galvos ir sąnarių skausmus bei ryškų bendrą silpnumą.

Pasak JAV infekcinių ligų specialisto dr. Anthony Fauci: „Gripas nėra tik stiprus peršalimas. Tai sisteminė infekcija, galinti sukelti sunkias komplikacijas net anksčiau sveikiems žmonėms.“

Svarbu pabrėžti, kad gripas:

• nėra bakterinė infekcija;
• nėra lengva ar savaime nereikšminga liga;
• gali būti pavojingas ne tik senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, bet ir jauniems, darbingo amžiaus asmenims.

Kiekvienais metais gripas prisideda prie padidėjusio hospitalizacijų skaičiaus, darbo nedarbingumo ir sveikatos sistemos apkrovos. Dėl virusų gebėjimo mutuoti gripas išlieka aktuali ir nuolat kintanti visuomenės sveikatos problema.

Gripo virusai ir jų tipai

Gripą sukelia gripo virusai, priklausantys Orthomyxoviridae šeimai. Šie virusai pasižymi didele genetine kaita, todėl gripas kasmet išlieka aktuali infekcinė liga, galinti sukelti sezonines epidemijas ir pandemijas. Pagal antigenines savybes gripo virusai skirstomi į tris pagrindinius tipus: A, B ir C.

Gripo A virusas

Gripo A virusas yra kliniškai reikšmingiausias ir pavojingiausias žmogui. Jis:

• sukelia didžiąją dalį sezoninių epidemijų ir pandemijų;
• pasižymi didele mutacijų rizika;
• cirkuliuoja ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų (paukščių, kiaulių).

Gripo A virusai klasifikuojami pagal paviršinius baltymus – hemagliutininą (H) ir neuraminidazę (N). Būtent šių baltymų pokyčiai lemia naujų potipių atsiradimą ir kasmetinį vakcinų sudėties atnaujinimą.

Gripo B virusas

Gripo B virusas:

• dažniausiai cirkuliuoja tik tarp žmonių;
• paprastai sukelia lengvesnes epidemijas nei A tipas;
• vis dėlto gali sukelti sunkią ligos eigą vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Gripo B virusai mutuoja lėčiau nei A tipo, tačiau jų sukeliamas sergamumas taip pat reikšmingas, ypač žiemos sezono metu.

Gripo C virusas

Gripo C virusas:

• sukelia lengvas, dažnai besimptomes infekcijas;
• retai sukelia epidemijas;
• dažniausiai nustatomas vaikams.

Dėl lengvos klinikinės eigos gripo C virusas laikomas mažiau pavojingu visuomenės sveikatai.

Kodėl gripo virusai nuolat kinta?

Gripo virusai pasižymi gebėjimu mutuoti ir keisti savo antigeninę struktūrą. Dėl šios priežasties:

• persirgus gripu imunitetas susiformuoja tik tam konkrečiam viruso variantui;
• ankstesnis imunitetas ne visada apsaugo nuo naujų gripo atmainų;
• skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet.

Pasak Jungtinės Karalystės infekcinių ligų eksperto dr. Jeremy Farrar: „Gripo virusų genetinis nestabilumas yra pagrindinė priežastis, kodėl gripas kasmet išlieka pasauline sveikatos problema.“

Šis virusų kintamumas paaiškina, kodėl net ir anksčiau sveiki žmonės gali pakartotinai sirgti gripu ir kodėl sezoninis gripas niekada nėra identiškas ankstesniems metams.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripas yra labai užkrečiama infekcinė liga, plintanti greitai ir lengvai, ypač uždarose patalpose, kolektyvuose ir sezono metu. Didelis gripo užkrečiamumas lemia dažnas epidemijas ir staigų sergamumo augimą per trumpą laiką.

Pagrindiniai gripo perdavimo būdai

Dažniausias gripo plitimo kelias yra oro-lašelinis. Užsikrėtęs asmuo virusą išskiria:

• kosėdamas;
• čiaudėdamas;
• kalbėdamas;
• kvėpuodamas arti kitų žmonių.

Virusas plinta su smulkiomis seilių ir kvėpavimo takų sekreto dalelėmis, kurios patenka į aplinką ir gali būti įkvėptos kitų asmenų.

Be oro-lašelinio kelio, galimas ir kontaktinis perdavimas. Gripo virusai tam tikrą laiką išlieka ant paviršių, todėl užsikrėsti galima:

• palietus užkrėstus paviršius (durų rankenas, telefonus, stalus);
• po to neplautomis rankomis palietus nosį, burną ar akis.

Inkubacinis laikotarpis

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo dažniausiai praeina 1–4 dienos, vidutiniškai apie 48 valandas. Šiuo laikotarpiu žmogus dar gali nejausti jokių simptomų, tačiau jau gali būti užkrečiamas.

Kada žmogus labiausiai platina gripą?

Asmuo, užsikrėtęs gripu, gali platinti virusą:

• 1 dieną prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams;
• 5–7 dienas po simptomų pradžios.

Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su nusilpusia imunine sistema virusą gali platinti dar ilgiau.

Pasak Kanados infekcinių ligų specialisto dr. Isaac Bogoch: „Gripas yra pavojingas ne tik dėl simptomų, bet ir dėl to, kad žmogus gali būti užkrečiamas dar prieš suvokdamas, jog serga.“

Kodėl gripas taip greitai plinta?

Greitą gripo plitimą lemia keli veiksniai:

• trumpas inkubacinis laikotarpis;
• viruso gebėjimas plisti dar prieš pasireiškiant simptomams;
• artimas žmonių kontaktas darbo vietose, mokyklose, viešajame transporte;
• sezoniškumas ir dažnesnis buvimas uždarose patalpose šaltuoju metų laiku.

Dėl šių priežasčių net pavieniai gripo atvejai gali greitai peraugti į didelio masto epidemijas.

Gripo simptomai ir požymiai

Gripas dažniausiai prasideda staiga ir ūmiai, o simptomai per trumpą laiką tampa ryškūs ir intensyvūs. Tai vienas svarbiausių požymių, padedančių atskirti gripą nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų. Klinikiniai gripo simptomai susiję ne tik su kvėpavimo takų pažeidimu, bet ir su viso organizmo intoksikacija.

Ankstyvieji gripo simptomai

Pirmieji gripo požymiai dažniausiai pasireiškia per kelias valandas ir gali būti:

• staiga pakilusi kūno temperatūra, dažniausiai viršijanti 38 °C;
• šaltkrėtis ir stiprus prakaitavimas;
• ryškus bendras silpnumas;
• galvos skausmas.

Šiame etape daugelis pacientų jaučia, kad „susergo staiga“, be aiškių palaipsnių peršalimo požymių.

Tipiniai gripo simptomai

Ligai progresuojant išryškėja būdingi gripo požymiai:

• stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai;
• „kaulų laužymas“;
• akių obuolių skausmas, akių paraudimas;
• sausas, varginantis kosulys;
• gerklės skausmas;
• apetito stoka;
• ryškus nuovargis ir išsekimas.

Aukšta temperatūra gali siekti 39–40 °C ir išlikti kelias dienas, nepaisant poilsio ar namų gydymo priemonių.

Pasak JAV vidaus ligų gydytojo dr. William Schaffner: „Gripas yra sisteminė liga – pacientai dažnai sako, kad skauda visą kūną, o ne tik gerklę ar nosį.“

Rečiau pasitaikantys simptomai

Kai kuriems pacientams, ypač vaikams, gali pasireikšti ir netipiniai simptomai:

• pykinimas;
• vėmimas;
• pilvo skausmas;
• viduriavimas;
• krūtinės diskomfortas.

Šie simptomai dažniau pasitaiko vaikų amžiuje ir gali klaidinti, nes nėra būdingi daugeliui kitų kvėpavimo takų infekcijų.

Simptomų kaita ligos eigoje

Paprastai:

• karščiavimas ir skausmai trunka 3–5 dienas;
• kosulys ir silpnumas gali užsitęsti 1–3 savaites;
• visiškas jėgų atsistatymas dažnai įvyksta palaipsniui.

Kada simptomai gali rodyti komplikacijas?

Įspėjamieji požymiai, galintys rodyti komplikacijas:

• dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
• krūtinės skausmas;
• sąmonės sutrikimai;
• pakartotinis temperatūros pakilimas po pagerėjimo;
• stiprėjantis kosulys su skrepliais.

Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Gripas vaikams, suaugusiesiems ir senyvo amžiaus žmonėms

Gripo eiga ir simptomų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės ir imuninės sistemos stiprumo. Nors gripas gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tam tikrose grupėse liga dažniau būna sunkesnė ir sukelia daugiau komplikacijų.

Gripas vaikams

Vaikams gripas dažnai pasireiškia staiga ir gali būti sunkesnis nei suaugusiesiems. Būdingi požymiai:

• aukšta kūno temperatūra, kuri gali kilti labai greitai;
• ryškus vangumas, dirglumas;
• apetito stoka;
• galvos ir raumenų skausmai;
• dažnesni virškinimo trakto simptomai, tokie kaip vėmimas ar viduriavimas.

Kūdikiams ir mažiems vaikams gripas kartais pasireiškia netipiniais simptomais, pavyzdžiui, mieguistumu ar kvėpavimo pasunkėjimu. Vaikai taip pat ilgiau platina virusą, todėl yra svarbus infekcijos plitimo šaltinis.

Gripas darbingo amžiaus suaugusiesiems

Suaugusiesiems gripas dažniausiai pasireiškia klasikine forma:

• staigi ligos pradžia;
• aukšta temperatūra;
• stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai;
• sausas kosulys;
• ryškus silpnumas.

Nors dauguma suaugusiųjų pasveiksta be komplikacijų, gripas gali sukelti ilgesnį nedarbingumą, sumažinti darbingumą ir pabloginti lėtinių ligų eigą.

Pasak Australijos infekcinių ligų gydytojo dr. Ian Mackay: „Net jauni ir fiziškai aktyvūs žmonės gali patirti sunkią gripo eigą, ypač jei liga ignoruojama ir nesilaikoma poilsio režimo.“

Gripas senyvo amžiaus žmonėms

Vyresniems nei 65 metų asmenims gripas dažnai būna sunkesnis ir pavojingesnis. Šioje grupėje:

• simptomai gali būti mažiau ryškūs;
• karščiavimas kartais būna nežymus arba jo visai nebūna;
• dažniau pasireiškia bendras silpnumas, sąmonės sutrikimai;
• didesnė komplikacijų ir hospitalizacijos rizika.

Senyvo amžiaus žmonėms gripas dažnai paūmina lėtines ligas, tokias kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ar lėtinės kvėpavimo takų ligos.

Kodėl amžius turi įtakos gripo eigai?

Skirtingą gripo eigą lemia:

• imuninės sistemos brandumas vaikystėje;
• aktyvus gyvenimo būdas ir apkrova suaugusiesiems;
• natūralus imuniteto silpnėjimas senstant.

Dėl šių priežasčių gripo atpažinimas ir tinkamas gydymas turi būti pritaikytas pagal paciento amžių ir individualią riziką.

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo ir COVID-19?

Gripas, peršalimas ir COVID-19 yra virusinės kvėpavimo takų infekcijos, kurių simptomai gali būti panašūs, tačiau ligos eiga, simptomų intensyvumas ir komplikacijų rizika skiriasi. Teisingas atskyrimas yra svarbus tiek gydymo taktikai, tiek infekcijos plitimo prevencijai.

Gripas ir peršalimas: pagrindiniai skirtumai

Peršalimo ligas sukelia daugybė skirtingų virusų, todėl jų eiga dažniausiai būna lengvesnė ir trumpesnė. Gripas, priešingai, pasižymi staigia pradžia ir ryškiais sisteminiais simptomais.

Pagrindiniai skirtumai:

• gripo pradžia yra staigi, peršalimas vystosi palaipsniui;
• gripui būdingas aukštas karščiavimas, peršalimo metu temperatūra dažniausiai normali arba nežymiai pakilusi;
• gripui būdingi stiprūs raumenų ir galvos skausmai;
• peršalimo metu dažniau pasireiškia sloga ir čiaudulys;
• gripas sukelia ryškų nuovargį, kuris gali tęstis ilgiau nei pati liga.

Gripas ir COVID-19: kuo jie skiriasi?

Nors gripas ir COVID-19 gali pasireikšti panašiais simptomais, šias ligas sukelia skirtingi virusai, o COVID-19 dažniau pažeidžia apatinius kvėpavimo takus.

Būdingi skirtumai:

• gripui dažniau būdingas staigus aukštas karščiavimas;
• COVID-19 gali pasireikšti skonio ir uoslės praradimu;
• COVID-19 kosulys dažniau būna stipresnis ir gali progresuoti iki dusulio;
• COVID-19 eiga dažniau būna ilgesnė ir nenuspėjamesnė.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos patarėjo dr. Maria Van Kerkhove:
„Nors gripas ir COVID-19 turi panašių simptomų, jų epidemiologija ir komplikacijų pobūdis skiriasi, todėl testavimas išlieka svarbus diferencinės diagnostikos įrankis.“

Kada reikalingi laboratoriniai tyrimai?

Tiksliai atskirti gripą nuo COVID-19 ar kitų infekcijų galima tik atlikus laboratorinius tyrimus. Testavimas rekomenduojamas:

• esant sunkiems simptomams;
• rizikos grupėms priklausantiems asmenims;
• hospitalizuojamiems pacientams;
• epidemijų metu, kai cirkuliuoja keli virusai.

Kodėl svarbu atskirti šias ligas?

Tinkama diagnozė leidžia:

• pasirinkti teisingą gydymo taktiką;
• sumažinti komplikacijų riziką;
• užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Gripo gydymas

Gripo gydymo taktika priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus, gretutinių ligų ir komplikacijų rizikos. Daugeliu atvejų gripas gydomas konservatyviai, tačiau tam tikroms pacientų grupėms gali būti reikalingas ir specifinis medikamentinis gydymas.

Pagrindinis gripo gydymo tikslas yra:

• palengvinti simptomus;
• sutrumpinti ligos trukmę;
• sumažinti komplikacijų riziką;
• užkirsti kelią ligos plitimui.

Kada galima gydytis namuose?

Lengvos ir vidutinio sunkumo gripo atvejais, kai nėra komplikacijų požymių, gydymas dažniausiai atliekamas namuose. Rekomenduojama:

• laikytis lovos režimo;
• gerti pakankamai skysčių;
• stebėti kūno temperatūrą;
• vengti fizinio ir psichologinio krūvio.

Dauguma sveikų suaugusiųjų pasveiksta per 5–7 dienas, nors silpnumas ir kosulys gali išlikti ilgiau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Medicininė konsultacija būtina, jei:

• kūno temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3–4 dienas;
• pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas;
• atsiranda sąmonės sutrikimų;
• simptomai staiga pablogėja po laikino pagerėjimo;
• pacientas priklauso rizikos grupei.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Kodėl svarbu pradėti gydymą laiku?

Ankstyvas gripo atpažinimas leidžia:

• laiku pradėti antivirusinį gydymą;
• sumažinti hospitalizacijos tikimybę;
• išvengti sunkių komplikacijų.

Pasak Harvardo universiteto infekcinių ligų specialisto dr. Michael Osterholm: „Laiku pradėtas gripo gydymas gali reikšmingai pakeisti ligos eigą, ypač pažeidžiamose pacientų grupėse.“

Ko nerekomenduojama daryti sergant gripu?

Sergant gripu nerekomenduojama:

• tęsti aktyvų darbą ar sportą;
• savavališkai vartoti antibiotikus;
• ignoruoti užsitęsusius ar sunkėjančius simptomus;
• grįžti į kolektyvą nepasveikus.

Netinkamas elgesys ligos metu gali ne tik pailginti sveikimą, bet ir padidinti komplikacijų riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Gripo simptomai ir gydymas

Šaltiniai

World Health Organization. “Influenza (Seasonal).” WHO Fact Sheet (2023).

Centers for Disease Control and Prevention (CDC). “Influenza (Flu): Symptoms, Treatment, and Prevention.” CDC Clinical Overview (2023).