Dermatitas – kas tai?

Dermatitas – tai dažna odos būklė, su kuria bent kartą gyvenime susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Šis terminas apibūdina odos uždegimą, kuris gali pasireikšti niežėjimu, paraudimu, bėrimu, sausumu ar odos pleiskanojimu. Dermatitas nėra viena konkreti liga – tai bendras pavadinimas, apimantis kelias skirtingas odos uždegimines būkles, kurios skiriasi savo priežastimis, eiga ir gydymo principais.

Kas yra dermatitas?

Dermatitas medicinoje apibrėžiamas kaip odos uždegiminė reakcija, kuri gali atsirasti dėl įvairių vidinių ar išorinių veiksnių. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio derma (oda) ir priesagos -itis (uždegimas), todėl tiesiogiai reiškia odos uždegimą.

Dermatitas nėra viena liga su viena priežastimi. Tai plati sąvoka, apimanti skirtingus odos sutrikimus, kurie turi bendrą požymį – uždegiminį procesą odoje. Šis uždegimas gali būti trumpalaikis (ūminis) arba užsitęsęs (lėtinis), pasikartojantis.

Ką reiškia odos uždegimas?

Odos uždegimas – tai organizmo apsauginė reakcija į žalingą dirgiklį. Sergant dermatitu, odoje aktyvuojama imuninė sistema, kuri sukelia:

• kraujagyslių išsiplėtimą, dėl kurio atsiranda paraudimas
• padidėjusį skysčių pralaidumą, sukeliantį patinimą
• nervinių galūnėlių dirginimą, kuris pasireiškia niežėjimu ar deginimu
• odos barjero pažeidimą, dėl kurio oda tampa sausa, jautri, linkusi skilinėti

Šie procesai yra būdingi visoms dermatito formoms, tačiau jų intensyvumas ir pasireiškimas priklauso nuo dermatito tipo ir individualių organizmo savybių.

Ar dermatitas yra užkrečiamas?

Dermatitas nėra užkrečiama liga. Jis neperduodamas nuo žmogaus žmogui nei per tiesioginį kontaktą, nei per aplinką. Tai svarbus aspektas, nes dažnai dermatito simptomai vizualiai gali priminti infekcines odos ligas.

Pasak JAV dermatologijos akademijos nario, dermatologo dr. Anthony J. Mancini:

„Dermatitis represents an inflammatory response of the skin, not an infection, and it cannot be transmitted from one person to another.“

Ši citata pabrėžia, kad dermatitas yra susijęs su individualia organizmo reakcija, o ne su infekciniais sukėlėjais.

Kodėl svarbu atskirti dermatitą nuo kitų odos ligų?

Dermatito simptomai gali būti panašūs į kitas odos būkles, tokias kaip psoriazė, grybelinės infekcijos ar bakterinės odos ligos. Netinkamas savidiagnostika ir gydymas gali pabloginti situaciją, ypač jei naudojamos netinkamos priemonės.

Todėl dermatitas visada vertinamas kaip klinikinė diagnozė, kuri remiasi simptomais, jų trukme, lokalizacija ir galimais provokuojančiais veiksniais.

Dermatito priežastys

Dermatitas išsivysto tuomet, kai oda reaguoja į tam tikrus vidinius arba išorinius veiksnius. Ši reakcija dažniausiai susijusi su odos barjero pažeidimu ir imuninės sistemos aktyvacija. Nors klinikiniai simptomai gali būti panašūs, dermatito priežastys yra labai įvairios, todėl jų supratimas yra esminis žingsnis siekiant tinkamo gydymo ir ligos kontrolės.

Išoriniai dirgikliai

Viena dažniausių dermatito priežasčių – tiesioginis odos kontaktas su dirginančiomis medžiagomis. Tokiu atveju oda reaguoja ne dėl alergijos, o dėl tiesioginio cheminio ar fizinio poveikio.

Dažniausi išoriniai dirgikliai:

• buitinės chemijos priemonės
• muilai ir dezinfekantai
• tirpikliai, rūgštys ar šarmai
• dažnas rankų plovimas ar ilgas sąlytis su vandeniu
• šaltis, karštis ar staigūs temperatūros pokyčiai

Šie veiksniai silpnina natūralų odos apsauginį barjerą, todėl oda tampa jautresnė, sausesnė ir labiau linkusi į uždegimą.

Alerginės reakcijos

Alerginis dermatitas išsivysto tuomet, kai imuninė sistema per stipriai reaguoja į paprastai nepavojingą medžiagą. Ši reakcija yra uždelsta ir gali pasireikšti praėjus 24–72 valandoms po kontakto.

Dažniausi alergenai:

• nikelis ir kiti metalai
• kvapiosios medžiagos
• konservantai kosmetikoje
• lateksas
• tam tikri augalai, pavyzdžiui, nuodingasis gebenis

Genetiniai veiksniai

Genetika atlieka svarbų vaidmenį, ypač sergant atopiniu dermatitu. Nustatyta, kad kai kurie žmonės paveldi silpnesnį odos barjerą, kuris lengviau praleidžia dirgiklius ir alergenus.

Jeigu šeimoje yra sergančių:

• atopiniu dermatitu
• bronchine astma
• alerginiu rinitu

tikimybė susirgti dermatitu yra didesnė. Tokiais atvejais dermatitas dažnai prasideda ankstyvame amžiuje ir gali būti lėtinės eigos.

Aplinkos ir gyvenimo būdo įtaka

Aplinkos sąlygos ir kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką dermatito atsiradimui ar paūmėjimams.

Svarbūs veiksniai:

• oro tarša
• sausas patalpų oras
• stresas
• miego trūkumas
• netinkama odos priežiūra
• netinkamai parinkta kosmetika

Šie veiksniai dažnai neveikia kaip vienintelė priežastis, tačiau gali sustiprinti esamą polinkį į dermatitą ir pabloginti ligos eigą.

Dermatito tipai

Dermatitas apima kelias skirtingas odos uždegimines būkles, kurios skiriasi savo priežastimis, klinikiniais požymiais ir gydymo principais. Tinkamas dermatito tipo nustatymas yra būtinas norint parinkti efektyvų gydymą ir išvengti ligos paūmėjimų.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas – tai lėtinė, uždegiminė odos liga, dažniausiai prasidedanti kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje, tačiau gali išlikti ar pasireikšti ir suaugusiesiems. Jam būdingas odos sausumas, intensyvus niežėjimas ir pasikartojantys paūmėjimai.

Pagrindiniai atopinio dermatito bruožai:

• genetinis polinkis
• sutrikęs odos barjeras
• ryšys su alerginėmis ligomis
• bangomis pasireiškianti eiga

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas išsivysto tiesiogiai odai kontaktuojant su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Jis skirstomas į dirginantį ir alerginį kontaktinį dermatitą.

Dažniausiai pažeidžiamos sritys:

• rankos
• veidas
• kaklas
• kitos atviros kūno vietos

Simptomai paprastai atsiranda toje vietoje, kur buvo kontaktas, ir gali apimti paraudimą, niežėjimą, pūsleles ar odos pleiskanojimą.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas – lėtinė odos būklė, dažniausiai pažeidžianti riebalinių liaukų gausias vietas, tokias kaip galvos oda, veidas ir krūtinės sritis. Jis pasireiškia paraudimu, riebiais ar sausais pleiskanų židiniais.

Šis dermatito tipas siejamas su:

• riebalinių liaukų aktyvumu
• odos mikrobiotos pokyčiais
• mielinių grybelių (Malassezia) pertekliumi

Alerginis dermatitas

Alerginis dermatitas yra imuninės sistemos sukeltas odos uždegimas, pasireiškiantis po kontakto su specifiniu alergenu. Skirtingai nuo dirginančio dermatito, net ir labai mažas alergeno kiekis gali sukelti ryškią reakciją.

Simptomai gali apimti:

• stiprų niežėjimą
• paraudimą
• pūsleles
• šlapiavimą ūminėje fazėje

Dirginantis (iritacinis) dermatitas

Dirginantis dermatitas yra dažniausia kontaktinio dermatito forma. Jis atsiranda dėl pasikartojančio ar intensyvaus odos dirginimo, neįtraukiant alerginių mechanizmų.

Tipiški pavyzdžiai:

• profesinis dermatitas sveikatos priežiūros darbuotojams
• rankų dermatitas dėl dažnos higienos
• buitinės chemijos poveikis

Stazinis dermatitas

Stazinis dermatitas vystosi dėl sutrikusios kraujotakos, dažniausiai apatinėse galūnėse. Jis dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems venų nepakankamumu.

Būdingi požymiai:

• odos paraudimas
• patinimas
• pigmentacijos pokyčiai
• lėtas gijimas

Kiti retesni dermatito tipai

Be dažniausių formų, egzistuoja ir retesni dermatito tipai, tokie kaip:

• diskoidinis dermatitas
• perioralinis dermatitas
• fotodermatitas

Šios formos reikalauja individualaus vertinimo ir dažnai specialisto konsultacijos.

Dermatito simptomai

Dermatito simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo ligos tipo, eigos trukmės, pažeistos kūno vietos bei individualių žmogaus savybių. Nors klinikiniai požymiai skiriasi, daugumai dermatito formų būdingas uždegiminis odos atsakas, kuris sukelia nemalonius pojūčius ir gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.

Dažniausi dermatito požymiai

Dermatitui būdingi simptomai gali pasireikšti pavieniui arba kartu. Dažniausiai stebimi šie odos pokyčiai:

• paraudimas
• niežėjimas
• odos sausumas
• pleiskanojimas
• patinimas
• odos šiurkštumas
• bėrimas ar pūslelės

Niežėjimas laikomas vienu iš pagrindinių dermatito simptomų ir dažnai lemia odos kasymą, kuris dar labiau pažeidžia odos barjerą ir skatina uždegimą.

Ūminio ir lėtinio dermatito skirtumai

Dermatito eiga gali būti ūminė arba lėtinė, o šios formos skiriasi tiek simptomų intensyvumu, tiek odos išvaizda.

Ūminis dermatitas:

• staigus simptomų atsiradimas
• ryškus paraudimas
• patinimas
• pūslelės ar šlapiavimas

Lėtinis dermatitas:

• užsitęsęs ar pasikartojantis procesas
• sustorėjusi oda
• ryškesnės odos linijos
• nuolatinis sausumas ir niežėjimas

Simptomų intensyvumo skirtumai

Dermatito simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvesniais atvejais žmogus gali jausti tik minimalų diskomfortą, tuo tarpu sunkesnėse formose dermatitas gali trukdyti miegui, darbui ar kasdienei veiklai.

Simptomų intensyvumą lemia:

• uždegimo laipsnis
• odos pažeidimo plotas
• provokuojančių veiksnių poveikis
• tinkamos priežiūros ar gydymo nebuvimas

Dermatito simptomai vaikams ir suaugusiesiems

Vaikams dermatitas dažniausiai pasireiškia skruostų, galvos, alkūnių ir kelių srityse. Kūdikiai dažnai būna neramūs dėl intensyvaus niežėjimo, kuris gali sutrikdyti miegą.

Suaugusiesiems dažniau pažeidžiamos:

• rankos
• veidas
• kaklas
• kojų apatinė dalis

Kada simptomai gali rodyti komplikacijas?

Tam tikri simptomai gali rodyti, kad dermatitas komplikuojasi arba prisideda infekcija. Tokiais atvejais reikalinga gydytojo konsultacija.

Įspėjamieji požymiai:

• stiprus skausmas
• pūlingos išskyros
• karščiavimas
• staigus simptomų pablogėjimas
• plintantis odos paraudimas

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Dermatito tipų palyginimo lentelė

Šaltiniai

Langan, Sinéad M., et al. “Atopic Dermatitis.” The Lancet vol. 396,10247 (2020): 345–360.

Fonacier, Luz, et al. “Contact Dermatitis: A Practice Parameter—Update 2015.” Journal of Allergy and Clinical Immunology: In Practice vol. 3,3S (2015): S1–S39.