Mirguliuoja akyse –  ką daryti?

Mirgėjimas ar blyksniai akyse – tai pojūtis, kai žmogus staiga pastebi šviesos žybsnius, zigzagus, tarsi žvaigždutes ar trumpalaikius tamsesnius plotus regėjimo lauke. Kai kuriems tai primena fotografinį blyksnį ar žaibą, kiti apibūdina kaip tarsi „plaukiojančius taškus“. Šis reiškinys gali pasireikšti vienoje arba abiejose akyse, trukti kelias sekundes ar minutes, ir kartais gali būti lydimas kitų simptomų – galvos skausmo, svaigulio, dvejinimosi ar neryškaus matymo.

Daugeliui žmonių akių mirgėjimas atrodo laikinas ir nereikšmingas, tačiau iš tiesų jis gali būti vienas iš pirmųjų rimtesnių sveikatos sutrikimų požymių. Kartais mirgėjimą sukelia paprastas akių nuovargis ar ilgas žiūrėjimas į ekraną, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su tinklainės atsiskyrimu, migrena ar net kraujotakos problemomis smegenyse.

Kas yra akių mirgėjimas?

Akių mirgėjimas, dar vadinamas fotopsijomis, yra regos reiškinys, kai žmogus mato šviesos blyksnius, žybsnius, zigzagus ar kitokias trumpalaikes šviesos figūras, kurių iš tikrųjų aplinkoje nėra. Šis pojūtis gali būti įvairaus intensyvumo – nuo vos pastebimo spindėjimo iki stipraus, akį akimirksniu užgožiančio šviesos pliūpsnio. Dažniausiai mirgėjimas atsiranda tamsesnėje aplinkoje arba judinant akis, tačiau kai kuriais atvejais jis pasireiškia net užsimerkus.

Mediciniškai kalbant, akių mirgėjimą sukelia netipinis tinklainės arba regos nervo sužadinimas, kai regos sistema gauna klaidingus signalus ir juos smegenys interpretuoja kaip šviesą. Kitaip tariant, nors išorinės šviesos šaltinio nėra, akies nervinės ląstelės reaguoja taip, tarsi šviesą matytų.

Kai kuriais atvejais žmonės gali matyti ne tik blyksnius, bet ir geometrines formas, banguotas linijas ar tarsi „zigzagus“ – tai ypač būdinga migrenai su regos aura. Kiti pastebi tarsi plaukiojančius šešėlius ar taškus – tai vadinamieji plūduriuojantys drumzliai (floaters), kurie atsiranda dėl pokyčių stiklakūnyje – akies viduje esančiame skaidriame gelyje.

Svarbu suprasti, kad pats mirgėjimas nėra liga, o simptomas, rodantis, kad kažkas vyksta akyje ar regos sistemoje. Vieniems tai laikinas reiškinys, praeinantis savaime, kitiems – pirmasis ženklas, jog reikia nuodugnesnio tyrimo.

Galimos priežastys, kodėl mirguliuoja akyse?

Akių mirgėjimas gali būti susijęs su daugybe skirtingų būklių – nuo visiškai nepavojingų iki tų, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos. Norint tinkamai suprasti priežastį, svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai, kada ir kokiu pavidalu pasireiškia šis simptomas. Žemiau aptariamos pagrindinės mediciniškai patvirtintos priežastys.

Akių priežastys

Stiklakūnio atsiskyrimas. Tai viena dažniausių priežasčių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Stiklakūnis – tai skaidrus, drebučius primenantis audinys, užpildantis akies vidų. Su amžiumi jis ima trauktis ir tolti nuo tinklainės, dėl ko tinklainė trumpam mechaniškai sudirginama – žmogus pamato šviesos blyksnius ar mirgėjimą. Šis procesas paprastai nėra pavojingas, bet kartais gali sukelti tinklainės plyšimą.

Tinklainės plyšimas ar atšokimas. Tai viena pavojingiausių mirgėjimo priežasčių. Kai tinklainė plyšta ar atsiskiria, jos ląstelės pradeda siųsti chaotiškus signalus, dėl kurių matomi blyksniai, šešėliai ar tarsi uždanga regėjimo lauke. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes laiku nesuteikus gydymo, regėjimas gali būti prarastas visam laikui.

Migrena su regos aura. Migrenos metu, dar prieš prasidedant galvos skausmui, dalis žmonių mato mirguliuojančias linijas, šviesos zigzagus ar geometrinius raštus. Tai vadinama regos aura. Mirgėjimas dažniausiai praeina per 20–30 minučių, tačiau gali kartotis.

Akių nuovargis ir sausos akys. Ilgai dirbant prie kompiuterio ar išmaniojo telefono, akys įsitempia, mirksėjimo dažnis sumažėja, todėl akies paviršius išsausėja. Dėl to gali atsirasti neryškus matymas, šviesos blyksniai ar mirgėjimas.

Neurologinės priežastys

Kraujotakos sutrikimai smegenyse. Kai smegenų regos žievė trumpam gauna mažiau kraujo (pvz., dėl žemo kraujospūdžio ar kraujagyslių spazmų), žmogus gali patirti regos sutrikimus – blyksnius, tamsius plotus ar mirgėjimą.

Hipertenzija ir hipotenzija. Staigūs kraujospūdžio svyravimai taip pat gali išprovokuoti akių mirgėjimą. Esant padidintam spaudimui, pažeidžiamos smulkios tinklainės kraujagyslės, o per žemam spaudimui – smegenys negauna pakankamai deguonies.

Galvos trauma. Net ir nedidelis smūgis į galvą gali sukelti trumpalaikius šviesos blyksnius, nes staigus judesys mechaniškai paveikia tinklainę arba regos nervą.

Kitos priežastys

Cukrinis diabetas. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia akių kraujagysles – išsivysto diabetinė retinopatija, kurios vienas pirmųjų požymių gali būti mirgėjimas ar „plaukiojantys“ taškai regėjimo lauke.

Stresas ir nerimas. Ilgalaikis stresas lemia hormonų disbalansą ir kraujotakos svyravimus, dėl kurių kai kurie žmonės patiria laikinas regos anomalijas – trumpus blyksnius ar mirguliavimą.

Miego trūkumas, dehidratacija, nuovargis. Organizmo išsekimas ir elektrolitų disbalansas kartais pasireiškia ir regos sutrikimais. Jei mirgėjimas atsiranda po nemiegotos nakties ar intensyvaus darbo, tikėtina, kad priežastis – nuovargis.

Kada mirgėjimas akyse yra pavojingas?

Ne kiekvienas akių mirgėjimas reiškia pavojų, tačiau kai kuriais atvejais šis simptomas yra pirmasis rimtos akių ar neurologinės ligos signalas. Svarbiausia – įvertinti aplinkybes, simptomų trukmę ir jų pobūdį. Gydytojai pabrėžia, kad atsargumas šiuo atveju visada yra geriausia strategija.

Staigus, stiprus arba naujai atsiradęs mirgėjimas akyse – ypač jei jis pasireiškia tik vienoje akyje – gali rodyti tinklainės plyšimą ar atsiskyrimą. Tokiais atvejais žmogus gali pastebėti ne tik šviesos blyksnius, bet ir tamsų šešėlį, uždangą ar plūduriuojančius taškus regėjimo lauke. Tai laikoma oftalmologine skubos situacija. Negydant, tinklainė gali negrįžtamai pažeisti regėjimą.

Jeigu mirgėjimą lydi galvos skausmas, pykinimas, kalbos sutrikimai, galūnių tirpimas ar svaigulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti migreną su aura ar net praeinantį smegenų išemijos priepuolį (PSIP), kuris dažnai būna įspėjamasis signalas prieš insultą.

Mirgėjimas taip pat gali būti pavojingas, jei:

• jis atsiranda po galvos ar akių traumos,
• jį lydi regėjimo pablogėjimas ar matymo laukų praradimas,
• pasireiškia kartu su regos iškraipymais (banguojančiu vaizdu, dvigubu matymu),
• atsiranda dažniau nei įprastai arba stiprėja per trumpą laiką.

Kita vertus, trumpalaikis ir silpnas mirgėjimas, atsirandantis po nuovargio ar ilgo darbo prie ekrano, paprastai nėra pavojingas. Vis dėlto net ir tokiais atvejais verta apsilankyti pas akių gydytoją bent profilaktiškai – ypač jei simptomai kartojasi.

Kaip nustatoma priežastis?

Norint tiksliai išsiaiškinti, kodėl mirguliuoja akyse, svarbu atlikti išsamią diagnostiką. Kadangi šis simptomas gali būti tiek akių, tiek neurologinės ar kraujotakos problemos požymis, tyrimai dažnai apima kelias specializacijas – oftalmologiją, neurologiją ir bendrąją mediciną. Tik tinkamai įvertinus visus veiksnius galima nustatyti, ar mirgėjimas yra nekenksmingas reiškinys, ar rimtesnio sutrikimo požymis.

Oftalmologiniai tyrimai

Akių dugno apžiūra (oftalmoskopija). Tai vienas svarbiausių tyrimų, kai gydytojas specialiu prietaisu apžiūri tinklainę ir stiklakūnį. Jo metu galima aptikti tinklainės plyšimus, kraujosruvas, uždegiminius pakitimus ar stiklakūnio atsiskyrimą.

Optinė koherentinė tomografija (OCT). Šis modernus tyrimas leidžia sluoksnis po sluoksnio ištirti tinklainės struktūrą ir aptikti net mažiausius pažeidimus. OCT dažnai naudojamas įtariant diabetinę retinopatiją ar makulos degeneraciją.

Akių ultragarsas. Naudojamas tuomet, kai akių dugno neįmanoma gerai matyti dėl drumstų terpų (pvz., kataraktos). Juo galima pamatyti stiklakūnio pokyčius ar tinklainės atsiskyrimą.

Regėjimo lauko tyrimas. Atliekamas siekiant įvertinti, ar mirgėjimą lydi regos lauko defektai, kas gali rodyti neurologinę ar kraujagyslinę kilmę.

Neurologiniai ir bendrieji tyrimai

Jei įtariama, kad mirgėjimas gali būti susijęs su kraujotakos ar nervų sistemos veikla, atliekami šie tyrimai:

Kraujospūdžio ir kraujo cirkuliacijos įvertinimas. Kraujospūdžio svyravimai, ypač staigūs sumažėjimai ar padidėjimai, gali lemti laikinas regos anomalijas.

Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas. Diabetas ir staigūs cukraus kiekio svyravimai gali pažeisti tinklainės kraujagysles, todėl šis tyrimas padeda įvertinti metabolinę būklę.

Galvos MRT arba KT tyrimas. Jei įtariamas neurologinis pažeidimas, migrenos komplikacija ar kraujagyslių spazmas, gydytojas gali paskirti galvos magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Neurologinis ištyrimas. Vertinama, ar nėra lydinčių simptomų – koordinacijos sutrikimų, kalbos sulėtėjimo, raumenų silpnumo.

Kaip gydomas akių mirgėjimas?

Akių mirgėjimo gydymas visada priklauso nuo priežasties, todėl svarbiausias pirmasis žingsnis – tiksliai nustatyti, kas sukelia simptomą. Paties mirgėjimo „numalšinti“ be priežasties pašalinimo neįmanoma. Kai nustatoma diagnozė, gydytojas parenka individualų gydymo planą, kuris gali apimti tiek medikamentinį, tiek gyvenimo būdo koregavimą.

Gydymas esant akių priežastims

Stiklakūnio atsiskyrimas. Jei tyrimų metu nustatoma, kad mirgėjimą sukelia stiklakūnio atsiskyrimas, paprastai gydymas nėra būtinas. Šis procesas dažniausiai būna natūralus ir laikinas, o simptomai palaipsniui silpnėja. Svarbiausia – stebėti, ar neatsiranda naujų simptomų, tokių kaip tamsūs šešėliai ar staigus regėjimo praradimas. Tokiais atvejais būtina skubi apžiūra, kad būtų atmestas tinklainės plyšimas.

Tinklainės plyšimas ar atšokimas. Tai rimta būklė, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos. Dažniausiai taikoma lazerinė koaguliacija arba vitrektomija – procedūros, padedančios pritvirtinti tinklainę atgal. Laiku suteiktas gydymas leidžia išsaugoti regėjimą.

Migrena su regos aura. Kai mirgėjimą sukelia migrena, gydymas nukreipiamas į priepuolių mažinimą ir kraujagyslių stabilizavimą. Gydytojas gali skirti specifinius migrenos vaistus (triptanus), magnio papildus ar gyvenimo būdo korekcijas – pakankamą miegą, reguliarų valgymo režimą, vengimą provokuojančių veiksnių (pvz., mirgančios šviesos ar streso).

Akių nuovargis ir sausos akys. Tokiu atveju padeda dirbtinės ašaros, ekranų naudojimo pertraukos ir tinkamas apšvietimas. Rekomenduojama laikytis „20-20-20“ taisyklės: kas 20 minučių nukreipti žvilgsnį į objektą, esantį 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu, bent 20 sekundžių.

Gydymas esant neurologinėms ir sisteminėms priežastims

Kraujotakos sutrikimai ir hipertenzija. Jeigu mirgėjimas susijęs su kraujospūdžio svyravimais, gydytojas koreguoja kraujospūdžio lygį ir skiria vaistus, gerinančius kraujo apytaką. Svarbu stebėti spaudimą kasdien ir vengti staigių jo pokyčių.

Diabetinė retinopatija. Šiuo atveju gydymas apima cukraus kiekio kraujyje kontrolę, specialų tinklainės gydymą lazeriu ir, kai reikia, injekcijas į stiklakūnį (anti-VEGF terapija).

Stresas, miego trūkumas ir dehidratacija. Šios priežastys dažnai išsprendžiamos keičiant gyvenimo būdą: gerinant miego kokybę, geriant daugiau vandens, mažinant kofeino vartojimą ir taikant atsipalaidavimo metodus (pvz., kvėpavimo pratimus).

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Dažniausios akių mirgėjimo priežastys, simptomai ir veiksmai