Katarakta – kas tai?

Katarakta – tai viena dažniausių akių ligų pasaulyje, dėl kurios regėjimas palaipsniui silpnėja, o žmogus ima matyti tarsi pro rūką ar apniukusį stiklą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, katarakta yra atsakinga už daugiau nei pusę visų atvejų, kai žmonės netenka regėjimo vyresniame amžiuje. Ši liga dažniausiai išsivysto palaipsniui, todėl jos pradžioje žmonės dažnai nepastebi jokių aiškių simptomų. Tačiau laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, kataraktos sukelti regėjimo pokyčiai gali būti visiškai atstatyti.

Katarakta paveikia akies lęšiuką – skaidrų audinį, esantį už vyzdžio, kuris lygiai taip pat kaip fotoaparato objektyvas fokusuodamas šviesą leidžia matyti aiškų vaizdą. Kai šis lęšiukas drumstėja, šviesa negali laisvai praeiti iki tinklainės, todėl matymas tampa neryškus, prarandamas spalvų kontrastas ir ryškumas.

Katarakta – tai ne tik medicininė problema, bet ir gyvenimo kokybės klausimas. Žmonės, kenčiantys nuo šios ligos, dažnai sunkiau vairuoja, skaito, atpažįsta veidus ar jaučiasi nesaugiai dėl neryškaus matymo. Todėl suprasti, kas yra katarakta, kokie jos simptomai ir gydymo būdai, yra itin svarbu siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių regėjimui.

Kas yra katarakta?

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio šviesos spinduliai negali sklandžiai patekti į tinklainę, o žmogaus regėjimas tampa neryškus, tarsi matytų pro rasotą langą. Sveikas akies lęšiukas yra visiškai skaidrus, todėl šviesa pereina be kliūčių. Kai dėl įvairių veiksnių baltymai lęšiuko struktūroje pradeda irti ar jungtis tarpusavyje, susiformuoja smulkūs drumstumai, kurie ilgainiui didėja. Tai ir yra kataraktos esmė – palaipsniui progresuojantis lęšiuko skaidrumo praradimas.

Mediciniškai katarakta nėra uždegimas ar infekcija – tai degeneracinis procesas. Ji dažniausiai išsivysto su amžiumi, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: traumų, įgimtų genetinių sutrikimų ar tam tikrų ligų. Katarakta gali pažeisti vieną arba abi akis, tačiau paprastai ne vienodai – vienoje akyje regėjimas blogėja greičiau nei kitoje.

Katarakta nesukelia skausmo, niežėjimo ar paraudimo – todėl daugeliui žmonių liga vystosi nepastebimai. Iš pradžių gali atrodyti, kad tiesiog reikia stipresnių akinių, tačiau laikui bėgant net ir jie nebepadeda matyti aiškiai.

Svarbu pabrėžti, kad katarakta nėra užkrečiama ir negali išplisti iš vienos akies į kitą. Ji taip pat neturi tiesioginio poveikio akių sveikatai, tačiau jei nebus gydoma, regėjimo praradimas gali tapti negrįžtamas. Šiuolaikinė medicina leidžia visiškai pašalinti drumstą lęšiuką ir pakeisti jį dirbtiniu, todėl šiandien katarakta nėra nuosprendis prarasti regėjimą – tai gydoma būklė.

Kataraktos priežastys

Kataraktos atsiradimą lemia daugybė veiksnių, tačiau pagrindinis jų yra natūralus senėjimo procesas. Su amžiumi akies lęšiuko baltymai pamažu praranda savo normalią struktūrą, o jų molekulės jungiasi tarpusavyje, sudarydamos drumstumus. Dėl šio proceso šviesos spinduliai nebepatenka į tinklainę taip, kaip turėtų, ir žmogus ima matyti neryškiai.

Kataraktos išsivystymui didelę reikšmę turi oksidacinis stresas – tai ląstelių pažeidimai, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Oksidaciniai procesai kenkia ne tik odai ar vidaus organams, bet ir akies lęšiukui. Pasak JAV Nacionalinio akių instituto (National Eye Institute), ilgalaikis oksidacinis stresas yra vienas pagrindinių veiksnių, spartinančių kataraktos formavimąsi.

Be natūralaus senėjimo, egzistuoja ir kiti svarbūs rizikos veiksniai:

1. Genetiniai veiksniai. Jei šeimoje yra buvę kataraktos atvejų, tikimybė susirgti padidėja. Kai kurie genai lemia polinkį į greitesnį lęšiuko baltymų suirimą.

2. Akies traumos. Smūgiai į akį, svetimkūniai ar chirurginės intervencijos gali pažeisti lęšiuko kapsulę ir paskatinti drumstėjimą net jauname amžiuje.

3. Ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Saulės šviesos UV-B spektras ardo lęšiuko audinius, todėl nešioti kokybiškus saulės akinius su UV filtru yra būtina prevencinė priemonė.

4. Lėtinės ligos. Ypač diabetas, kuris padidina cukraus koncentraciją kraujyje ir keičia lęšiuko medžiagų apykaitą. Tai skatina drumstėjimo procesą.

5. Vaistai. Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas (pvz., dėl astmos, reumato ar alergijų) siejamas su padidėjusia kataraktos rizika.

6. Gyvenimo būdas. Rūkymas, netinkama mityba, gausus alkoholio vartojimas ir mažas antioksidantų kiekis maiste taip pat prisideda prie lęšiuko pažeidimų.

7. Įgimta katarakta. Kai kuriais atvejais kūdikiai gimsta su katarakta arba ji išsivysto ankstyvoje vaikystėje dėl genetinių ar infekcinių priežasčių (pvz., motinos infekcijų nėštumo metu).

Kataraktos tipai

Katarakta nėra vienoda visiems pacientams – ji gali formuotis skirtingose akies lęšiuko vietose ir dėl įvairių priežasčių, todėl oftalmologijoje išskiriami keli pagrindiniai kataraktos tipai. Kiekvienas jų turi specifinių požymių, lemiančių, kaip greitai prarandamas regėjimo aštrumas, kokie simptomai pasireiškia ir koks gydymo būdas yra tinkamiausias.

Su amžiumi susijusi katarakta (senatvinė katarakta).
Tai dažniausiai pasitaikanti kataraktos forma, kuri išsivysto natūraliai senstant. Ji paprastai prasideda po 50 metų, o simptomai progresuoja palaipsniui. Šis tipas gali būti branduolinė, žievės ar užpakalinė poodinė katarakta – priklausomai nuo to, kurioje lęšiuko vietoje atsiranda drumstumas.

Branduolinė katarakta.
Drumstumas prasideda lęšiuko centre (branduolyje). Lęšiukas įgauna gelsvą ar rusvą atspalvį, todėl žmogus pradeda matyti spalvas tarsi per geltoną filtrą. Šio tipo katarakta dažnai sukelia „antrinį regėjimo pagerėjimą“ artimam matymui – žmonės laikinai mato geriau iš arti, tačiau toli matymas blogėja.

Žievės (kortikalinė) katarakta.
Drumstėjimas prasideda lęšiuko pakraščiuose ir pamažu plinta į centrą. Regėjimas tampa iškraipytas, vaizdas gali atrodyti dvigubas, o šviesos šaltiniai (pvz., automobilio žibintai naktį) sukelia akinantį spindesį.

Užpakalinė poodinė katarakta.
Drumstėjimas formuojasi užpakalinėje lęšiuko dalyje, netoli kapsulės. Ši forma dažniausiai progresuoja greitai ir ypač trukdo matyti esant ryškiai šviesai. Dažniausiai ją sukelia ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas ar cukrinis diabetas.

Įgimta katarakta.
Aptinkama kūdikiams ar mažiems vaikams. Gali būti paveldima arba išsivystyti dėl infekcijų, kurias motina patyrė nėštumo metu (pvz., raudonukės, toksoplazmozės). Šią kataraktą dažnai reikia operuoti anksti, kad būtų išsaugotas regėjimo vystymasis.

Antrinė katarakta.
Gali atsirasti po akių traumų, uždegimų, diabeto ar akių operacijų. Kai kuriais atvejais kataraktos požymiai atsiranda praėjus net keleriems metams po kitų ligų ar procedūrų.

Trauminė katarakta.
Drumstumas lęšiuke susiformuoja po mechaninės traumos, cheminio nudegimo ar stipraus smūgio į akį. Ji gali atsirasti iškart arba po kelių mėnesių.

Kataraktos simptomai

Kataraktos simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl daugelis žmonių ilgą laiką net nesuvokia, kad jų regėjimo sutrikimus lemia ši liga. Pirmieji požymiai gali būti vos pastebimi, tačiau laikui bėgant jie stiprėja ir pradeda reikšmingai trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Vienas ankstyviausių simptomų – neryškus, „užtemęs“ matymas, kai vaizdas atrodo tarsi pro rūką ar matinį stiklą. Spalvos tampa mažiau ryškios, kontrastas prastėja, o šviesos šaltiniai sukelia sklaidos efektą. Žmogus ima pastebėti, kad matyti sunkiau tiek dieną, tiek ypač naktį.

Kitas dažnas požymis – padidėjęs jautrumas šviesai. Katarakta išsklaido į akį patenkančią šviesą, todėl vairavimas tamsiu paros metu ar buvimas ryškioje saulėje tampa varginantis. Tokie žmonės dažnai skundžiasi, kad naktį juos akina automobilių žibintai ar gatvių apšvietimas.

Taip pat gali atsirasti dvigubo matymo vienoje akyje (monokulinės diplopijos) pojūtis. Šis reiškinys kyla dėl to, kad drumstėjimai lęšiuke skirtingai laužia šviesą, todėl regos sistema nebegali sujungti vaizdo į vieną.

Katarakta dažnai keičia ir spalvų suvokimą – pasaulis ima atrodyti gelsvas, blankus arba pilkas. Pacientai pastebi, kad mėlynos ir violetinės spalvos tampa mažiau ryškios. Šis reiškinys vadinamas „spalviniu poslinkiu“ ir būdingas branduolinei kataraktai.

Dėl regėjimo pokyčių žmonės dažnai dažniau keičia akinius ar kontaktinius lęšius, nes jie nebeužtikrina aiškaus matymo. Tai gali būti vienas pirmųjų signalų, kad lęšiuko skaidrumas blogėja.

Tarp kitų simptomų galima paminėti:

• Matymo pablogėjimą prastai apšviestoje aplinkoje.
• Sunku skaityti mažą tekstą ar atpažinti veidus.
• Dažnesnius galvos skausmus dėl nuolatinio akių įtempimo.

Gydymo galimybės

Kataraktos gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek liga paveikė regėjimą ir kaip stipriai ji trukdo kasdieniam gyvenimui. Ankstyvose stadijose, kai regėjimo pokyčiai yra nedideli, gydymas gali būti simptominis – skiriami akiniai, stipresnis apšvietimas ar padidinto kontrasto priemonės. Tačiau vienintelis veiksmingas būdas visiškai pašalinti kataraktą yra chirurginis gydymas, kurio metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu.

Konservatyvus gydymas

Kai katarakta dar nesmarkiai išreikšta, oftalmologas gali rekomenduoti priemones, padedančias laikinai pagerinti matymą: tinkamą apšvietimą skaitymui, specialius akinius ar didinamąsias priemones. Kai kurie pacientai naudoja akių lašus, skirtus drėkinimui ar antioksidacinei apsaugai, tačiau svarbu žinoti, kad nėra jokių moksliškai pagrįstų vaistų ar lašų, galinčių sustabdyti ar panaikinti kataraktą. Tai – plačiai paplitęs mitas, kurį paneigia daugybė klinikinių tyrimų.

Chirurginis gydymas

Kai katarakta pradeda riboti kasdienes veiklas – vairavimą, skaitymą, atpažinimą veidų ar darbą – rekomenduojama operacija. Tai vienas saugiausių ir dažniausiai pasaulyje atliekamų chirurginių metodų. Operacijos metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir vietoje jo implantuojamas dirbtinis intraokulinis lęšiukas (IOL), atkuriantis natūralų skaidrumą ir regėjimo fokusavimą.

Ši procedūra vadinama fakoemulsifikacija. Ji atliekama naudojant ultragarsinę energiją, kuri suskaido drumstą lęšiuką į mikrodaleles, o jos pašalinamos siurbimo būdu. Į tą pačią vietą įstatomas sulankstomas dirbtinis lęšiukas, kurio nereikia siūti – pjūvis toks mažas, kad gyja savaime. Visa operacija trunka apie 10–20 minučių ir atliekama taikant vietinę nejautrą.

Pastaraisiais metais vis plačiau taikomos ir femto lazerinės kataraktos operacijos, kurių metu kai kurie pjūviai ir lęšiuko suskaidymas atliekami lazeriu, o tai užtikrina dar didesnį tikslumą.

Dirbtiniai lęšiukai ir jų pasirinkimas

Šiuolaikinėje chirurgijoje pacientai gali pasirinkti skirtingų tipų lęšius pagal savo poreikius.

• Monofokaliniai lęšiai suteikia aiškų matymą vienu atstumu (dažniausiai į tolį).
• Multifokaliniai lęšiai leidžia gerai matyti tiek arti, tiek toli, todėl gali sumažėti priklausomybė nuo akinių.
• Toriciniai lęšiai naudojami pacientams, turintiems astigmatizmą.

Sprendimą dėl tinkamiausio lęšio tipo gydytojas priima kartu su pacientu, įvertinęs regėjimo poreikius, gyvenimo būdą ir akies būklę.

Pooperacinis laikotarpis

Po operacijos pacientas dažniausiai jau tą pačią dieną gali eiti namo. Regėjimas pagerėja per kelias dienas, o galutiniai rezultatai matomi po kelių savaičių. Gydytojas paskiria akių lašus, padedančius išvengti uždegimo ir infekcijos.

Svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų, nes net ir tokia saugi procedūra reikalauja priežiūros – vengti stipraus akių trynimo, fizinio krūvio, dulkių, vandens patekimo į akis.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kataraktos tipai, priežastys ir simptomai