Ar stomatitas užkrečiamas?

Stomatitas yra bendras terminas, apibūdinantis burnos gleivinės uždegimą, kuris gali pasireikšti skausmingomis žaizdelėmis, paraudimu, patinimu ar opelėmis. Tai nėra viena konkreti liga, o įvairių priežasčių nulemtas simptomų kompleksas. Stomatitas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau vaikams ir žmonėms su silpnesne imunine sistema jis dažnesnis. Uždegimas gali paveikti bet kurią burnos dalį – skruostų vidų, lūpas, dantenas, liežuvį ar gomurį.

Stomatito priežastys yra įvairios. Vienos formos atsiranda dėl neinfekcinių veiksnių, pavyzdžiui, mechaninio dirginimo, alergijos ar vitaminų trūkumo. Kitos – dėl infekcijų, kurias sukelia virusai, grybeliai ar bakterijos. Todėl skirtingos stomatito formos gali būti tiek neužkrečiamos, tiek užkrečiamos. Tai yra svarbiausias aspektas siekiant suprasti ligos plitimą.

Ar stomatitas yra užkrečiamas?

Stomatito užkrečiamumas priklauso nuo to, kokia jo forma sukelia burnos gleivinės pokyčius. Tai viena dažniausiai painiojamų temų, nes žmonės žodį „stomatitas“ dažnai supranta kaip vieną konkrečią ligą. Iš tikrųjų jis gali būti tiek visiškai neužkrečiamas, tiek plisti nuo žmogaus žmogui, jei ligą sukelia tam tikri mikroorganizmai.

Neužkrečiamos stomatito formos paprastai susijusios su individualiomis organizmo reakcijomis. Pavyzdžiui, aftinis stomatitas nėra infekcija ir todėl nekelia rizikos aplinkiniams. Jis neturi nieko bendro su virusais ar bakterijomis, todėl negali plisti per bučinius, valgymo įrankius ar tiesioginį kontaktą.

Užkrečiamos stomatito formos atsiranda tada, kai burnos gleivinės uždegimą sukelia virusinė arba rečiau grybelinė infekcija. Dažniausiai tai būna herpes simplex virusas (HSV-1) arba Coxsackie virusai, ypač dažni vaikų kolektyvuose. Tokios formos gali plisti per seiles, artimą kontaktą, bučinius, tą pačią gertuvę ar žaislus, kuriuos naudoja keli vaikai.

Svarbu suprasti, kad stomatitas nėra savaime užkrečiama liga. Užkrečiama yra tik tam tikra jį sukelianti priežastis. Tai reiškia, kad du žmonės gali turėti tą pačią stomatito diagnozę, bet vieno atveju liga bus neinfekcinė, o kito – galinti plisti kitiems.

Aftinis stomatitas: ar jis plinta nuo žmogaus žmogui?

Aftinis stomatitas yra dažniausia burnos gleivinės uždegimo forma ir vienas populiariausių pacientų klausimų – ar jis gali būti užkrečiamas? Atsakymas yra aiškus: aftinis stomatitas nėra užkrečiama liga ir negali plisti nuo vieno žmogaus kitam. Tai reiškia, kad jis neperduodamas per seiles, bučinius, indus, rankas ar artimą kontaktą. Aftyčių atsiradimą lemia ne infekcija, o individualios organizmo reakcijos.

Aftos, dar vadinamos burnos opelėmis, susidaro dėl vietinių ar sisteminių veiksnių, tokių kaip imuninės sistemos pokyčiai, mikrotraumos burnoje, tam tikrų maisto produktų netoleravimas, stresas, hormonų svyravimai, vitaminų B grupės ar geležies trūkumas. Dėl šių priežasčių burnos gleivinė tampa jautresnė, tačiau tai nesusiję su mikroorganizmų perdavimu.

Svarbu suprasti, kad net jei aftos kartojasi dažnai, tai vis tiek nėra infekcinis procesas. Tokie pasikartojimai dažniausiai rodo imuninės sistemos jautrumą tam tikriems dirgikliams, o ne užsikrėtimą nuo kito žmogaus. Todėl žmogus, turintis aftinį stomatitą, gali saugiai bendrauti, dalintis buities daiktais ir nekelia rizikos aplinkiniams.

Virusinis stomatitas: kada jis gali būti užkrečiamas?

Virusinis stomatitas yra ta stomatito forma, kuri dažniausiai kelia realų užkrečiamumo pavojų. Jį sukelia virusai, galintys plisti nuo žmogaus žmogui įvairiais kontakto būdais. Dažniausiai pasitaiko dvi virusinio stomatito rūšys: herpesinis stomatitas, sukeltas herpes simplex viruso (HSV-1), ir Coxsackie viruso sukeliamas stomatitas, dažnai pasireiškiantis kaip rankų-pėdų-burnos liga. Šių infekcijų eiga, simptomai ir plitimo keliai skiriasi, tačiau abi jos gali būti perduodamos artimo kontakto metu.

Herpesinis stomatitas dažniausiai pasireiškia pirmą kartą užsikrėtus HSV-1 virusu. Jis ypač dažnas vaikams, tačiau gali pasitaikyti ir suaugusiesiems. Užkrėstumas didžiausias pirmosiomis dienomis, kai burnos gleivinėje susidaro skausmingos pūslelės ir atviros žaizdelės, iš kurių virusas lengvai patenka į aplinką. Ši forma plinta per tiesioginį kontaktą su seilėmis, bučinius, bendrų puodelių ar stalo įrankių naudojimą. Net ir tada, kai matomų pūslelių nebėra, HSV-1 gali būti perduodamas per besimptomį viruso išskyrimą, nors šis plitimo būdas daug retesnis.

Coxsackie viruso sukeltas stomatitas dažniausiai pažeidžia vaikus ir yra itin lengvai plintantis kolektyvuose – darželiuose, mokyklose, žaidimų kambariuose. Virusas perduodamas per rankas, paviršius, seiles, išmatų daleles. Vaikai dažnai liečia burną, žaislus, ramiomis sąlygomis virusas ant paviršių gali išlikti tam tikrą laiką, todėl užsikrėsti nesunku. Užkrečiamiausias laikotarpis yra pirmosios kelios ligos dienos, tačiau viruso išskyrimas gali tęstis dar keletą savaičių.

Virusinis stomatitas dažnai prasideda staiga ir yra lydimas bendrų simptomų, tokių kaip karščiavimas, negalavimas, apetito stoka, padidėję limfmazgiai. Opelių ir pūslelių skaičius gali būti didelis, jos gali atsirasti ne tik burnos ertmėje, bet ir aplink lūpas.

Bakterinis ir grybelinis stomatitas: užkrečiamumo ypatumai

Bakterinis ir grybelinis stomatitas yra retesni nei virusinės ar aftinės formos, tačiau jų užkrečiamumo lygis skiriasi ir dažnai kelia klausimų. Daugeliu atvejų bakterinis stomatitas nėra užkrečiamas, o grybelinis – gali būti perduodamas tik tam tikromis aplinkybėmis.

Bakterinis stomatitas dažniausiai neatsiranda kaip pirminė infekcija. Jis dažniausiai išsivysto tuomet, kai burnos gleivinė jau yra pažeista. Mikrotraumos, prasta burnos higiena, išsausėjusi gleivinė ar įvairios žaizdelės sudaro sąlygas burnoje natūraliai gyvenančioms bakterijoms patekti į gilesnius audinius ir sukelti uždegimą. Tokios bakterijos paprastai nėra agresyvios ir sveikam žmogui jos nėra pavojingos. Todėl bakterinis stomatitas laikomas neinfekciniu – jis neplinta per seiles ar kontaktą. Tai nėra liga, kuria galima „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus, nes svarbiausias vaidmuo tenka gleivinės pažeidimui, o ne konkrečiam mikroorganizmui.

Grybelinis stomatitas, dažniausiai sukeltas Candida albicans, turi šiek tiek kitokią situaciją. Candida grybeliai natūraliai gyvena daugumos žmonių burnoje, virškinamajame trakte ir ant odos, nesukeldami jokių simptomų. Problema kyla tada, kai imuninė sistema nusilpsta arba sutrinka mikroorganizmų balansas. Tai gali įvykti vartojant antibiotikus, turint nuimamų protezų, esant burnos sausumui, sergant diabetu ar esant imunosupresijai. Tokiu atveju Candida pradeda sparčiai daugintis ir sukelia burnos pienligę.

Ar grybelinis stomatitas užkrečiamas? Teoriškai Candida gali būti perduodama per bučinius, indus ar čiulptukus, tačiau sveikam žmogui tai paprastai nesukelia ligos. Užsikrėtimo rizika atsiranda tik tuomet, kai žmogus turi nusilpusią imuninę sistemą, yra kūdikis, senjoras ar turi kitų predisponuojančių veiksnių. Todėl grybelinis stomatitas vadinamas oportunistine infekcija – ji plinta tik specifinėmis aplinkybėmis.

Kaip sumažinti stomatito plitimo riziką užkrečiamų formų atvejais?

Kai stomatitą sukelia virusinė ar retais atvejais grybelinė infekcija, svarbu žinoti, kaip sumažinti ligos plitimą. Nors dauguma užkrečiamų formų nėra pavojingos sveikiems žmonėms, jos gali lengvai perduoti infekciją artimai bendraujant. Todėl tinkami higienos įpročiai ir tam tikrų veiklų ribojimas padeda apsaugoti aplinkinius ir sutrumpinti užkrečiamumo laikotarpį.

Vienas svarbiausių principų – riboti tiesioginį kontaktą, ypatingai esant aktyvioms opoms ar pūslelėms. Virusai, tokie kaip HSV-1 ar Coxsackie, lengvai plinta per seiles ir tiesioginį kontaktą su uždegimo pažeistomis burnos vietomis. Kol simptomai ryškūs, reikėtų vengti bučinių, bendrų gėrimų, puodelių ar stalo įrankių naudojimo. Ypač svarbu saugoti vaikus, nes jie dažnai liečia burną, žaislus ir kitus paviršius.

Rankų higiena turi esminę reikšmę, ypač vaikų kolektyvuose. Rankų plovimas prieš valgį, po žaidimo ar po nosies valymo yra pagrindinė virusų plitimo prevencijos priemonė. Coxsackie virusai gali plisti ir per išmatų daleles, todėl kruopšti tualeto higiena ir paviršių valymas yra būtini, kai namuose serga vaikas.

Asmeninių daiktų dalijimosi reikėtų atsisakyti tol, kol simptomai išnyks. Tai apima puodelius, indus, rankšluosčius, dantų šepetėlius, lūpų balzamus ar kramtomuosius žaislus. Toks paprastas įprotis gali ženkliai sumažinti virusų perdavimo riziką šeimoje.

Grybelinio stomatito, tokio kaip burnos pienligė, atveju taip pat svarbu vengti žindukų ir buteliukų dalijimosi tarp vaikų. Jei serga kūdikis, žindymo priemonės turėtų būti dezinfekuojamos, o mamos speneliai gydomi kartu su kūdikio burnos gleivine tam, kad būtų išvengta nuolatinio grybelio perdavimo.

Stiprinti bendrą imuninę sistemą taip pat naudinga. Sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis padeda organizmui greičiau įveikti infekciją. Nors tai nėra tiesioginė apsauga nuo viruso plitimo, sveikas organizmas trumpina ligos trukmę ir mažina užkrečiamumo laikotarpį.

Kaip atskirti užkrečiamą stomatito formą nuo neužkrečiamos?

Norint suprasti, ar stomatitas gali būti užkrečiamas, pirmiausia svarbu įvertinti jo kilmę. Skirtingos stomatito formos turi savitų požymių, kurie padeda atskirti infekcines ligas nuo neinfekcinių procesų. Nors tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas, tam tikri simptomai ir aplinkybės leidžia orientuotis ir suprasti, ar yra rizika užkrėsti kitus.

Aftinis stomatitas dažniausiai nekelia abejonių: jis pasižymi vienomis ar keliomis apvaliomis opelėmis su baltu ar gelsvu centru ir raudonu krašteliu. Tokios opos nėra pūslelinės kilmės, jos neatsiranda grupėmis ir nėra lydimos karščiavimo. Dažniausiai aftoms prieš atsirandant jaučiamas nedidelis deginimas ar jautrumas, tačiau nėra specifinio niežėjimo ar pulsuojančio skausmo, būdingo virusinėms pūslelėms. Jei nėra kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar bendras negalavimas, o aplinkoje nebuvo sergančių žmonių, tikėtina, kad stomatitas nėra užkrečiamas.

Virusinis stomatitas dažnai prasideda staiga ir yra lydimas bendrų organizmo simptomų. Pirmieji požymiai gali būti karščiavimas, silpnumas, apetito sumažėjimas, padidėję limfmazgiai. HSV-1 sukeltos pūslelės dažniausiai atsiranda grupėmis, yra labai skausmingos, joms būdingas deginimo ar dilgčiojimo pojūtis dar prieš pūslelėms išryškėjant. Coxsackie viruso atveju burnos opos gali būti gausios ir kartu atsirasti bėrimų ant delnų ar pėdų. Šie simptomai aiškiai rodo infekcinę ligą, kuri gali būti užkrečiama kitiems.

Grybelinis stomatitas pasižymi balkšvomis apnašomis burnoje, kurios primena varškę ir dažnai lengvai nusivalo, palikdamos paraudusią, kartais kraujuojančią gleivinę. Tokia forma dažniau pasitaiko kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, antibiotikus ar inhaliacinius kortikosteroidus vartojantiems pacientams. Nors Candida gali būti perduodama, tai įvyksta retai, o ligos išsivystymas priklauso nuo imuniteto būklės. Jei nėra imuninės sistemos sutrikimų, tokių opų atsiradimas retai susijęs su užsikrėtimu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybes. Jei šeimoje ar kolektyve neseniai buvo sergančių žmonių, ypač vaikų su rankų-pėdų-burnos liga ar herpesiniu stomatitu, tikimybė, kad liga užkrečiama, padidėja. Priešingai, jei stomatitas atsirado po mechaninės traumos burnoje, vartojant naują dantų pastą, ar esant vitaminų trūkumui, tikimybė, kad liga yra neužkrečiama, labai didelė.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Stomatito formų palyginimo lentelė