Gripas nėštumo metu – ką reikia žinoti?

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas išgyvena daugybę fiziologinių pokyčių. Šiuo metu imuninė sistema natūraliai silpnėja, kad organizmas neatsimestų besivystančio vaisiaus. Dėl šios priežasties nėščiosios tampa jautresnės įvairioms infekcijoms, ypač kvėpavimo takų virusams, tokiems kaip gripas. Gripas, arba influenza, – tai ūmi virusinė infekcija, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų ne tik pačiai motinai, bet ir vaisiui.

Nors daugeliui žmonių gripas pasireiškia kaip sezoninė liga, nėštumo metu jis kelia kur kas didesnę riziką. Padidėjusi kūno temperatūra, stiprus kosulys ar dehidratacija gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi, o kai kuriais atvejais net išprovokuoti priešlaikinį gimdymą. Todėl itin svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kokių gydymo priemonių imtis ir kaip apsaugoti save bei kūdikį nuo šios ligos.

Kas yra gripas ir kuo jis pavojingas nėštumo metu?

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A, B arba C tipo gripo virusai, priklausantys Orthomyxoviridae šeimai. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu – kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba, viruso dalelės gali išlikti ore ar ant paviršių kelias valandas. Dėl to užsikrėsti gripu galima net ir neturint tiesioginio kontakto su sergančiu žmogumi.

Gripo viruso poveikis organizmui nėštumo metu

Kai gripo virusas patenka į organizmą, jis prisitvirtina prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių ir pradeda greitai daugintis. Organizmas į tai reaguoja karščiavimu, raumenų skausmais ir silpnumu – tai natūrali imuninės sistemos gynybinė reakcija. Tačiau nėštumo metu imuninės reakcijos intensyvumas gali būti ribotas, todėl infekcija neretai trunka ilgiau ir sukelia didesnį fizinį stresą organizmui.

Be to, gripo virusas gali paveikti kraujotakos ir kvėpavimo sistemą. Padidėjęs širdies darbas ir sumažėjusi plaučių talpa nėštumo metu reiškia, kad organizmas sunkiau kovoja su deguonies trūkumu, o tai gali turėti įtakos tiek motinai, tiek vaisiui. Karščiavimas ankstyvame nėštumo laikotarpyje taip pat siejamas su didesne nervinio vamzdelio defektų rizika vaisiui, todėl temperatūros kontrolė tampa itin svarbi.

Kodėl nėščiosioms didesnė komplikacijų rizika?

Gripas nėštumo metu gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu, ausų infekcijomis ar net širdies veiklos sutrikimais. Rimtesniais atvejais liga gali sukelti ankstyvą gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą arba net persileidimą. Statistiškai, pasak Centers for Disease Control and Prevention (CDC), nėščios moterys turi keturis kartus didesnę tikimybę būti hospitalizuotos dėl gripo komplikacijų, lyginant su to paties amžiaus moterimis, kurios nėra nėščios.

Svarbu pažymėti, kad didžiausia komplikacijų rizika kyla antrame ir trečiame nėštumo trimestre, kai širdies ir plaučių veikla yra maksimaliai apkrauta, o diafragma spaudžiama augančio vaisiaus. Šiuo laikotarpiu net ir įprastas virusas gali sukelti rimtą kvėpavimo nepakankamumą ar dehidrataciją.

Gripo simptomai nėštumo metu

Gripas dažnai prasideda staiga – per kelias valandas sveika besijautusi moteris gali pajusti nuovargį, raumenų skausmus ir pakilusią temperatūrą. Nors šie simptomai būdingi ir įprastam peršalimui, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į intensyvumą ir trukmę. Gripas pasižymi greita eiga, stipriais sisteminiais simptomais ir didesniu išsekimu, kuris gali turėti įtakos tiek motinos savijautai, tiek vaisiaus gerovei.

Pirmieji požymiai

Pirmieji gripo požymiai dažniausiai atsiranda po 1–3 dienų inkubacinio periodo po kontakto su virusu. Tarp pagrindinių simptomų galima išskirti:

Karščiavimą – temperatūra dažnai pakyla virš 38 °C ir ją gali lydėti šaltkrėtis.
Raumenų ir sąnarių skausmus – vienas būdingiausių gripo simptomų, pasireiškiantis stipriu kūno maudimu.
Galvos skausmą, akių skausmą bei šviesos netoleravimą.
Sausą kosulį, gerklės skausmą ir nosies užgulimą.
Didelį bendrą silpnumą, nuovargį bei energijos stoką.
Kartais – pykinimą ar net vėmimą, ypač jei organizmas reaguoja į temperatūros pokyčius ar viruso poveikį.

Kada simptomai pavojingi?

Tam tikri simptomai rodo, kad liga progresuoja ir gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina, jei pasireiškia:

Nuolatinis aukštas karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti įprastomis priemonėmis.
Kvėpavimo sutrikimai – dusulys, greitas ar paviršutiniškas kvėpavimas.
Krūtinės skausmas arba spaudimas.
Stiprus pykinimas, vėmimas, dėl kurio sunku išlaikyti skysčius.
Sumažėję vaisiaus judesiai (ypač vėlesniame nėštumo etape).

Šie požymiai gali būti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar dehidratacija, pradžia. Ankstyvas gydytojo įsikišimas padeda išvengti hospitalizacijos ir apsaugo vaisių nuo neigiamo poveikio.

Gripo poveikis vaisiui ir nėštumo eigai

Gripas nėštumo metu yra pavojingas ne tik motinai, bet ir besivystančiam vaisiui. Nors dauguma nėščiųjų pasveiksta be komplikacijų, kai kuriais atvejais virusas arba jo sukelti simptomai gali paveikti vaisiaus vystymąsi, ypač jei liga pasireiškia aukštu karščiavimu, dehidratacija ar stipriu uždegiminiu atsaku organizme.

Rizikos pirmame trimestre

Pirmasis trimestras yra vienas jautriausių laikotarpių, nes tuo metu formuojasi pagrindiniai vaisiaus organai. Dėl to karščiavimas ar uždegimas, kurį sukelia gripo virusas, gali turėti įtakos embriono vystymuisi. Tyrimai rodo, kad aukšta kūno temperatūra pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali būti susijusi su padidėjusia nervinio vamzdelio defektų rizika (pvz., spina bifida).

Be to, gripas pirmame trimestre gali išprovokuoti persileidimą, ypač jei ligą lydi aukštas karščiavimas ar stipri dehidratacija. Todėl nėščiosioms rekomenduojama nedelsiant malšinti temperatūrą leistinomis priemonėmis, o ne laukti, kol ji sumažės savaime.

Gripo poveikis antrame ir trečiame trimestre

Antrame ir trečiame trimestre rizika vaisiui susijusi labiau su motinos būklės pablogėjimu nei su tiesioginiu viruso poveikiu. Kai gripas sukelia kvėpavimo sunkumus, organizmas gali negauti pakankamai deguonies, o tai lemia vaisiaus hipoksiją – sumažėjusį deguonies tiekimą kūdikiui.

Be to, stiprus karščiavimas ar infekcija gali paskatinti priešlaikinio gimdymo mechanizmus. Hormoniniai ir imuniniai pokyčiai, kuriuos sukelia infekcija, skatina prostaglandinų išsiskyrimą – šios medžiagos veikia gimdos raumenis ir gali sukelti sąrėmius. Tokiu būdu gripas vėlesniame nėštumo etape gali tapti ankstyvų sąrėmių arba net priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Ar gripas gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą?

Moksliniai tyrimai rodo, kad gripo infekcija gali būti netiesioginis persileidimo ar priešlaikinio gimdymo veiksnys. Pavyzdžiui, 2018 m. žurnale The Journal of Infectious Diseases publikuotas tyrimas parodė, kad nėščios moterys, kurios sirgo gripu, turėjo apie 1,5–2 kartus didesnę tikimybę patirti priešlaikinį gimdymą, lyginant su tomis, kurios nesirgo.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad gripo virusas pats savaime paprastai nepažeidžia vaisiaus audinių – komplikacijas dažniau sukelia motinos organizmo reakcija: aukšta temperatūra, uždegimas, deguonies trūkumas ar stiprus kosulys, galintis skatinti gimdos susitraukimus.

Gydymas – ką galima ir ko vengti?

Gripo gydymas nėštumo metu yra subtilus procesas, nes svarbu ne tik palengvinti simptomus, bet ir užtikrinti vaisiaus saugumą. Dauguma įprastų vaistų, kuriais gydomasi ne nėštumo metu, gali būti netinkami arba net pavojingi būsimai mamai. Todėl savarankiškas gydymasis nerekomenduojamas – būtina kreiptis į gydytoją ar akušerį-ginekologą, kuris įvertins tiek simptomų sunkumą, tiek nėštumo trukmę ir paskirs tinkamiausią gydymo planą.

Saugūs medikamentai nėštumo metu

Gripo gydymo pagrindas yra simptomų valdymas ir organizmo palaikymas, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti ir antivirusinių vaistų. Oseltamiviras (Tamiflu) ir Zanamiviras (Relenza) laikomi saugiausiais antivirusiniais preparatais nėščioms moterims, kai infekcija diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Tyrimai rodo, kad jų vartojimas nepadidina apsigimimų ar kitų nėštumo komplikacijų rizikos.

Karščiavimui mažinti rekomenduojamas paracetamolis (acetaminofenas), kuris yra vienas iš nedaugelio saugių karščiavimą mažinančių vaistų nėštumo metu. Jo vartojimą būtina derinti su gydytoju ir vengti perdozavimo. Ibuprofenas, aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turėtų būti vengiami, ypač trečiame trimestre, nes gali paveikti vaisiaus širdies ir kraujotakos sistemą.

Jei liga sukelia stiprų nosies užgulimą ar gerklės skausmą, gydytojai dažniausiai rekomenduoja druskos tirpalų inhaliacijas, jūros vandens purškalus ar šiltus skalavimo tirpalus. Jie saugūs ir veiksmingi be papildomų cheminių medžiagų.

Namų priemonės, kurios padeda palengvinti simptomus

Nors vaistai vaidina svarbų vaidmenį, tinkamas poilsis, mityba ir skysčių vartojimas yra vienodai reikšmingi. Nėščioji, serganti gripu, turėtų gerti daug skysčių – vandens, šiltų žolelių arbatų (pvz., ramunėlių ar imbiero, jei gydytojas neprieštarauja), kad būtų išvengta dehidratacijos ir sumažėtų temperatūra.

Mityba turėtų būti lengva, tačiau turtinga vitaminais ir mineralais: sriubos, vaisiai, daržovės, liesa mėsa ir grūdai padeda organizmui kovoti su virusu. Verta vengti cukraus ir stipriai perdirbto maisto, nes jie gali silpninti imuninės sistemos veiklą.

Poilsis yra vienas svarbiausių aspektų. Nėštumo metu organizmas jau dirba padidintu režimu, todėl kova su infekcija reikalauja dar daugiau energijos. Miegas padeda imuninei sistemai efektyviau veikti ir greičiau atsistatyti.

Taip pat naudinga palaikyti drėgną oro aplinką – ypač šildymo sezono metu. Oro drėkintuvas ar garai iš šilto dušo palengvina kvėpavimą, mažina kosulį ir gerklės dirginimą.

Vaistai ir preparatai, kurių vengti

Kai kurie įprasti preparatai, kuriuos žmonės vartoja nuo peršalimo ar gripo, nėščiosioms yra netinkami. Reikia vengti:

Ibuprofeno, aspirino ir kitų nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, nes jie gali paveikti vaisiaus kraujotakos sistemą bei sukelti komplikacijų gimdymo metu.
Dekongestantų (kraujagysles sutraukiančių nosies lašų ar tablečių), tokių kaip pseudoefedrinas ar fenilefrinas, kurie gali padidinti kraujospūdį ir sutrikdyti kraujo tekėjimą į placentą.
Vaistų nuo kosulio ir šalto, kuriuose yra alkoholio ar kelių veikliųjų medžiagų – jų saugumas nėštumo metu nepakankamai ištirtas.

Labai svarbu nevartoti jokių vaistų be gydytojo patarimo – net ir natūralių ar augalinių papildų, nes kai kurie iš jų gali turėti nepageidaujamą poveikį nėštumo eigai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Vaistai ir priemonės nėštumo metu sergant gripu