Duriantis skausmas širdies plote: kas tai ir ką daryti?

Duriantis skausmas širdies plote – vienas dažniausių simptomų, dėl kurio žmonės išsigąsta ir kreipiasi į gydytoją. Tokį skausmą dažnai siejame su širdies ligomis, tačiau iš tiesų jis gali turėti daugybę priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Svarbiausia – suprasti, ką toks skausmas gali reikšti, kaip jį atpažinti ir kokių veiksmų imtis.

Širdies plote juntamas dūris gali būti trumpas, aštrus, tarsi adatėlės dūris, kartais pasikartojantis, o kartais vienkartinis. Dalis žmonių jį apibūdina kaip „persmelkiantį“ ar „durklą primenantį“ pojūtį. Tokie simptomai dažnai sukelia paniką, tačiau medicinoje pabrėžiama, kad ne kiekvienas skausmas širdies srityje yra kilęs iš pačios širdies. Kartais tai gali būti raumenų įtempimo, nervų sudirginimo ar net emocinio streso pasekmė.

Kas yra duriantis skausmas širdies plote?

Duriantis skausmas širdies plote – tai aštrus, trumpalaikis pojūtis, dažniausiai juntamas kairėje krūtinės pusėje, kur apytikriai yra širdis. Žmonės jį dažnai apibūdina kaip tarsi „adatėlės dūrį“, „elektros impulsą“ ar „peilio dūrį“, kuris trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Šis pojūtis gali pasireikšti ramybės būsenoje, įkvėpus, pasilenkus ar net po emocinio streso.

Nors skausmas jaučiamas širdies srityje, tai dar nereiškia, kad jo priežastis visada slypi pačioje širdyje. Kardiologijoje toks simptomas vadinamas netipiniu krūtinės skausmu, nes jis nebūtinai susijęs su širdies raumens deguonies trūkumu ar širdies kraujotakos sutrikimu.

Kaip pasireiškia duriantis skausmas širdies plote?

Dažniausiai jis jaučiamas vienoje vietoje, konkrečiame taške. Pojūtis būna trumpas, aštrus, bet stiprus. Kai kuriems žmonėms skausmas atsiranda giliai įkvėpus ar pasilenkus, kitiems – be jokios aiškios priežasties. Gali pasitaikyti, kad skausmas pereina į kairę ranką, petį ar net tarpumentį, tačiau paprastai tai trumpalaikis epizodas, kuris praeina savaime.

Kai duriantis skausmas kyla iš širdies, jis dažniausiai būna susijęs su fiziniu krūviu, emociniu stresu ar šaltu oru, o kai skausmas yra neširdinės kilmės – jį dažniausiai sustiprina judesiai, kvėpavimas ar kūno padėtis.

Kokie jausmai dažniausiai lydi tokį skausmą?

Duriantis pojūtis gali sukelti nerimą, baimę, dusulį ar širdies plakimo pojūtį. Kai kuriais atvejais pasireiškia prakaitavimas, silpnumas ar net panikos ataka. Tai normalu – žmogus instinktyviai reaguoja į bet kokį skausmą širdies srityje kaip į galimą pavojų gyvybei.

Galimos duriančio skausmo širdies plote priežastys

Šį skausmą galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes pagal kilmę: širdinės (kardiologinės) ir neširdinės (nekardiologinės) priežastys.

Širdinės priežastys

Širdies išemija (krūtinės angina, miokardo infarktas)

Kai širdies raumuo (miokardas) negauna pakankamai deguonies dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo, atsiranda išeminiai skausmai. Dažniausiai jie apibūdinami kaip spaudžiantis, veržiantis pojūtis, tačiau kai kuriems žmonėms – ypač moterims ar jaunesniems pacientams – šis skausmas gali būti duriantis.
Jis dažnai plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, kartais pasireiškia dusuliu, prakaitavimu, pykinimu. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą.

Perikarditas (širdies maišelio uždegimas)

Tai širdį supančio dangalo – perikardo – uždegimas. Jam būdingas aštrus, duriantis skausmas, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant ar atsigulus, o palengvėja sėdint pasilenkus į priekį. Dažnai pasireiškia po virusinės infekcijos.

Miokarditas (širdies raumens uždegimas)

Šią būklę dažniausiai sukelia virusai. Skausmas gali būti įvairaus pobūdžio – nuo maudžiančio iki duriančio, dažnai lydimas bendro silpnumo, karščiavimo, širdies plakimo pojūčio. Tai rimta būklė, reikalaujanti gydytojo įvertinimo.

Neširdinės priežastys

Tarpšonkaulinė neuralgija

Tarpšonkauliniai nervai, einantys tarp šonkaulių, gali būti sudirginti dėl šalčio, virusinės infekcijos (pvz., juostinės pūslelinės) ar raumenų įtampos. Skausmas tuomet būna labai aštrus, duriantis, dažniausiai vienpusis ir sustiprėja kvėpuojant ar judant.

Raumenų įtampa ir krūtinės sienos skausmai

Raumenų patempimas ar ilgalaikė įtampa (pvz., dėl netaisyklingos laikysenos, streso ar po fizinio krūvio) gali sukelti lokalizuotą skausmą, kuris dažnai klaidingai laikomas širdiniu. Toks skausmas paprastai stiprėja spaudžiant konkrečią vietą ar judinant ranką.

Stresas, nerimas, panikos priepuoliai

Emocinis stresas gali sukelti ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus. Per didelis adrenalino kiekis organizme lemia raumenų įtampą, kvėpavimo sutrikimus ir net duriantį skausmą širdies plote. Šis pojūtis dažnai lydimas oro trūkumo, galvos svaigimo ar dilgčiojimo rankose.

Kaip atskirti širdinės kilmės skausmą nuo kitų?

Vienas dažniausių klausimų, kylantis žmogui, pajutusiam duriantį skausmą krūtinėje – ar tai širdis? Skirtumas tarp širdinės ir neširdinės kilmės skausmo ne visada akivaizdus, tačiau tam tikri požymiai padeda atskirti pavojingas būkles nuo mažiau grėsmingų.

Širdinės kilmės skausmo ypatumai

Širdinės kilmės skausmas dažniausiai atsiranda dėl širdies raumens deguonies trūkumo (išemijos) ar uždegimo. Toks skausmas paprastai būna gilus, spaudžiantis, veržiantis arba deginantis, ne visada aiškiai lokalizuotas viename taške.

Jis dažnai:

• atsiranda fizinio krūvio metu arba po emocinio streso;
• trunka ilgiau nei kelias minutes;
• plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį;
• palydimas dusuliu, silpnumu, šaltu prakaitu ar pykinimu;
• nedingsta keičiant kūno padėtį ar kvėpavimo ritmą.

Neširdinės kilmės skausmo požymiai

Duriantis skausmas, kuris:

• trunka tik kelias sekundes;
• sustiprėja įkvėpus ar pasilenkus;
• keičiasi priklausomai nuo kūno padėties ar judesio;
• lokalizuotas konkrečioje vietoje, kurią galima parodyti pirštu;
• atsiranda po streso, nuovargio ar raumenų įtampos,

dažniausiai nėra susijęs su širdies problemomis.

Kada duriantis skausmas gali reikšti širdies ligą?

Ne kiekvienas dūris širdies plote reiškia pavojų, tačiau yra situacijų, kai toks skausmas gali būti pirmasis rimtos širdies ligos signalas. Širdies skausmas ne visada pasireiškia klasikiniais požymiais – kartais jis būna trumpas, netipiškas ir todėl dažnai ignoruojamas. Būtent todėl svarbu žinoti, kada skausmas krūtinėje gali būti susijęs su širdies patologija, ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

Kada įtarti širdies problemą?

Duriantis ar kitokio pobūdžio skausmas širdies srityje gali būti širdinės kilmės, jei jis:

• Atsiranda fizinio krūvio metu (bėgant, lipant laiptais, nešant svorį) ir sumažėja pailsėjus. Tai būdinga krūtinės anginai, kai širdis negauna pakankamai deguonies.
• Plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį.
• Lydi dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas, pykinimas ar galvos svaigimas.
• Trunka ilgiau nei kelias minutes ir nepraeina keičiant kūno padėtį.
• Atsiranda po stipraus emocinio streso ar išgąsčio, ypač jei žmogus turi širdies rizikos veiksnių (aukštą kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, antsvorį ar paveldimą polinkį).

Tokiais atvejais skausmas gali būti miokardo išemijos ar net miokardo infarkto požymis.

Kiti pavojingi atvejai

Perikarditas

Jei skausmas aštrus, duriantis, stiprėja giliai kvėpuojant ar gulint, o palengvėja pasilenkus į priekį, gali būti, kad uždegęs širdies dangalas – perikardas. Ši būklė dažnai pasireiškia po virusinės infekcijos ir gali būti lydima karščiavimo, bendro silpnumo.

Miokarditas

Kai širdies raumenį pažeidžia infekcija ar imuninė reakcija, pasireiškia miokarditas. Jį gali lydėti duriantis arba maudžiantis skausmas, širdies plakimo pojūtis, karščiavimas, nuovargis. Nors simptomai kartais primena gripą, ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ją būtina diagnozuoti laiku.

Aortos disekacija

Labai retas, bet pavojingas atvejis – aortos sienelės plyšimas (disekacija). Tuomet skausmas būna staigus, nepakeliamas, tarsi peilio pjūvis, plintantis į nugarą ar pilvą. Tai skubi, gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos.

Kaip elgtis pajutus duriantį skausmą širdies plote?

Kai žmogus pajunta duriantį skausmą širdies plote, pirmoji reakcija dažnai būna panika. Vis dėlto labai svarbu elgtis ramiai ir sistemingai, nes tinkami veiksmai gali padėti nustatyti priežastį ir išvengti pavojingų padarinių.

Pirmieji žingsniai

1. Nustokite bet kokią veiklą. Jei skausmas atsirado fizinio krūvio metu, sustokite, atsisėskite ir pailsėkite. Sumažėjęs krūvis leidžia širdžiai dirbti ramiau, todėl lengviau įvertinti, ar skausmas praeina, ar stiprėja.
   
2. Stebėkite skausmo pobūdį. Įvertinkite, kiek laiko jis trunka, ar plinta į kitą kūno dalį, ar sustiprėja giliai įkvėpus, pasilenkus ar pakeitus padėtį. Ši informacija bus labai naudinga gydytojui.
   
3. Nerūkdykite ir nevartokite alkoholio. Nikotinas ir alkoholis gali dar labiau padidinti širdies apkrovą.
   
4. Matuokite pulsą ir kraujospūdį, jei galite. Per didelis ar per mažas spaudimas, padažnėjęs pulsas gali būti papildomas signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
   
5. Nusiraminkite. Stiprus stresas padidina adrenalino kiekį kraujyje, o tai gali dar labiau išprovokuoti širdies plakimą ar raumenų spazmus. Jei įtariate, kad skausmas gali būti susijęs su nerimu ar panikos priepuoliu, stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai – įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną.

Kada kreiptis į gydytoją?

Net jei skausmas trumpalaikis ir atrodo nepavojingas, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu, jei:

• skausmas kartojasi dažnai;
• jis atsiranda po fizinio krūvio ar streso;
• kartu pasireiškia širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar silpnumas;
• turite širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis, cholesterolio padidėjimas, cukrinis diabetas, rūkymas, antsvoris, paveldimumas).

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Širdinės ir neširdinės kilmės skausmo palyginimas