Skauda dantenas – ką daryti?

Dantenų skausmas – tai simptomas, su kuriuo gyvenime susiduria beveik kiekvienas žmogus. Vieniems jis pasireiškia kaip trumpalaikis jautrumas valantis dantis, kitiems – kaip nuolatinis, pulsuojantis diskomfortas, trikdantis kasdienę veiklą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai smulkmena, skausmas dantenose dažnai signalizuoja apie gilesnes burnos ertmės problemas, kurios be tinkamos priežiūros gali komplikuotis.

Ši būklė gali būti susijusi tiek su paprastais kasdieniais veiksniais, tokiais kaip netinkamas dantų šepetėlis ar per stiprus valymas, tiek su rimtesnėmis ligomis – gingivitu ar net periodontitu. Dantenos – tai ne tik audinys, prilaikantis dantis. Tai gyvas, jautrus, kraujotaką turintis audinys, reaguojantis į kiekvieną pokytį burnos mikrofloroje, hormonų lygyje ar net bendrai organizmo sveikatai.

Laiku atpažintas dantenų skausmas gali būti raktas į didesnių problemų prevenciją. Vis dėlto, žmonės dažnai linkę ignoruoti pirmuosius simptomus, kol skausmas tampa nepakeliamas arba išryškėja kiti nemalonūs požymiai – kraujavimas, patinimas, pūliniai ar net dantų paslankumas. Tokiu atveju prireikia ne tik gydytojo pagalbos, bet ir ilgo gydymo proceso.

Šiame straipsnyje aptarsime visas svarbiausias priežastis, dėl kurių gali skaudėti dantenas, pateiksime praktinius patarimus, kaip sau padėti namuose, paaiškinsime, kada būtina kreiptis į odontologą, ir padėsime suprasti, kaip pasirūpinti burnos sveikata ilguoju laikotarpiu.

Kodėl skauda dantenas? Dažniausios priežastys

Dantenų skausmas retai atsiranda be priežasties. Tai dažniausiai signalas, kad burnos ertmėje vyksta uždegiminiai procesai arba audiniai patyrė pažeidimų. Priežasčių gali būti įvairių – nuo kasdienių įpročių iki sisteminių organizmo sutrikimų.

Viena iš dažniausių dantenų skausmo priežasčių yra netinkama burnos higiena. Kai dantys nėra tinkamai valomi, ant jų paviršiaus kaupiasi apnašos, kuriose gausu bakterijų. Šios bakterijos išskiria toksinus, dirginančius dantenas ir sukeliančius uždegimą – gingivitą. Pradiniame etape gingivitas gali būti vos pastebimas, tačiau jei nebus gydomas, jis progresuoja į rimtesnę ligą – periodontitą, kuri pažeidžia ne tik dantenas, bet ir kaulinį audinį.

Ne mažiau svarbus veiksnys – mechaninis dirginimas. Per kietas dantų šepetėlis, per stiprus valymas ar netinkamai pritaikyti dantų protezai gali sukelti mikrotraumas, kurios ilgainiui pradeda skaudėti. Skausmą taip pat gali sukelti ortodontinės priemonės, tokios kaip kabės ar plokštelės, jei jos spaudžia ar trinasi į dantenas.

Kai kuriais atvejais dantenų skausmas susijęs su bendra organizmo būkle. Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa jautresnės ir lengviau uždegamos. Panašūs reiškiniai gali pasireikšti ir menstruacijų metu arba vartojant tam tikrus vaistus – ypač hormoninius ar imunitetą slopinančius.

Be to, tam tikros sisteminės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, gali paveikti dantenų sveikatą. Sergantieji diabetu dažniau susiduria su uždegimais burnos ertmėje, nes jų organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis yra silpnesnis.

Reikėtų nepamiršti ir opelių, vadinamų aftomis. Tai skausmingos, mažos, apvalios žaizdelės, atsirandančios burnos gleivinėje, įskaitant ir dantenas. Jos dažniausiai praeina savaime, tačiau kol gyja, sukelia diskomfortą.

Kaip teigia dr. David Herrera, periodontologas iš Madrido universiteto, „dantenų ligos retai pasireiškia staiga – dažniausiai jos vystosi palaipsniui, todėl labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir reaguoti“. Jo teigimu, dauguma pacientų kreipiasi pagalbos tik tada, kai situacija jau būna pažengusi, todėl prevencija – tai esminis žingsnis.

Kiti simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Dantenų skausmas dažniausiai nėra vienintelis požymis, įspėjantis apie problemą burnos ertmėje. Jis dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais, kurie gali padėti nustatyti priežastį ir įvertinti situacijos rimtumą. Šių papildomų požymių stebėjimas yra itin svarbus sprendžiant, ar pakanka savarankiškos pagalbos, ar būtina kreiptis į specialistą.

Vienas iš dažniausių kartu pasireiškiančių simptomų yra dantenų patinimas. Uždegiminis procesas dažnai sukelia skysčių kaupimąsi audiniuose, todėl dantenos tampa pabrinkusios, gali parausti ar būti jautrios net liečiant liežuviu. Patinusios dantenos dažnai būna ir kraujingos – ypač valant dantis ar naudojant dantų siūlą. Nors kai kurie žmonės linkę manyti, kad kraujavimas yra normalus, iš tikrųjų tai visada signalizuoja apie uždegiminį procesą.

Kitas svarbus požymis – blogas kvapas iš burnos, vadinamas halitoze. Kai bakterijos dauginasi tarp dantų ir po dantenomis, jos išskiria nemalonaus kvapo medžiagas, kurios sunkiai pašalinamos net intensyviai valant dantis. Ilgainiui tai gali tapti nuolatiniu, lėtiniu reiškiniu.

Kai skausmas dantenose tampa intensyvesnis valgant ar kramtant, tai gali reikšti gilesnį uždegimą ar net pūlinį. Tokiu atveju dantenos būna ne tik skausmingos, bet ir jautrios spaudimui, gali būti juntamas pulsuojantis skausmas, kartais net pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas.

Dar vienas signalas – dantenų atsitraukimas nuo dantų kaklelių. Dėl to dantys atrodo ilgesni, tarp jų gali atsirasti tarpai, pradeda kauptis apnašos, o dantys tampa jautresni šalčiui ar rūgščiam maistui. Jei nepastebimai dantenos atsitraukia toliau, dantys gali pradėti klibėti.

„Kiekvienas dantenų sveikatos pokytis, kuris tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, turėtų būti laikomas potencialiu pavojumi“, – pažymi dr. Marjorie Jeffcoat, buvusi Pensilvanijos universiteto odontologijos mokyklos dekanė. Ji taip pat pabrėžia, kad „tylūs simptomai – tokie kaip kraujavimas ar blogas kvapas – dažnai yra ignoruojami, bet būtent jie dažnai rodo ligos pradžią“.

Tad jei pastebėjote, kad be skausmo išryškėja ir kiti požymiai, tai signalas imtis veiksmų nelaukiant, kol situacija pablogės.

Kaip gydyti dantenų skausmą namuose?

Dantenų skausmas ne visada reiškia būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją – ypač jei simptomai yra lengvi ir atsirado neseniai. Tačiau net ir esant nedideliam diskomfortui svarbu veikti atsakingai. Tinkamai pasirinkti namų priežiūros būdai gali ne tik palengvinti simptomus, bet ir padėti išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – atkreipti dėmesį į burnos higieną. Reikia užtikrinti, kad dantys būtų valomi švelniu, bet efektyviu šepetėliu, o dantų pasta turėtų būti be abrazyvinių dalelių ir pritaikyta jautrioms dantenoms. Dantų siūlas – būtinas elementas kasdienėje priežiūroje, nes pašalina apnašas iš vietų, kur nepasiekia šepetėlis. Daug žmonių vengia naudoti siūlą dėl diskomforto ar kraujavimo, tačiau būtent šios priemonės padeda sumažinti uždegimą ir bakterijų kiekį.

Skalavimo skysčiai be alkoholio, praturtinti antiseptinėmis medžiagomis, tokiais kaip chlorheksidinas ar eterinių aliejų kompleksai, taip pat gali reikšmingai sumažinti uždegimą. Jie padeda pašalinti bakterijas ir sumažinti infekcijos plitimą. Tačiau svarbu nepersistengti – chlorheksidino pagrindu pagamintus skysčius reikėtų naudoti tik trumpą laiką (paprastai iki 10 dienų), nes ilgalaikis naudojimas gali pakeisti skonio pojūtį ar sukelti dantų dėmes.

Tarp efektyvių ir saugių namų priemonių svarbią vietą užima druskos tirpalas. Vienas arbatinis šaukštelis druskos ištirpintas stiklinėje šilto vandens gali būti naudojamas burnos skalavimui kelis kartus per dieną. Druska padeda sumažinti uždegimą, veikia kaip natūralus antiseptikas ir skatina gijimą.

Jei skausmas stipresnis, galima laikinai vartoti nereceptinius priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Jie mažina ne tik skausmą, bet ir uždegimą. Vis dėlto vaistai turi būti vartojami tik esant aiškiam poreikiui ir ne ilgiau kaip kelias dienas, neviršijant rekomenduojamos dozės.

Svarbu paminėti, kad kai kurios populiarios priemonės, plačiai aptariamos internete, gali būti neveiksmingos ar net kenksmingos. Pvz., kai kurie žmonės skalauja burną vandenilio peroksidu ar soda, tačiau tai gali sudirginti gleivinę ar pažeisti audinius, ypač jei naudojamos per stiprios koncentracijos.

Pasak dr. Harold Katz, amerikiečių stomatologo ir blogo burnos kvapo tyrėjo, „dauguma žmonių klaidingai mano, kad dantenų skausmas praeis savaime. Iš tiesų, ankstyvas įsikišimas, net naudojant paprastas namų priemones, gali sustabdyti uždegimą dar jam nepaviršus į sudėtingesnę būklę.“

Taigi, tinkamos higienos palaikymas, atsargus nuskausminimas ir natūralios, švelnios priemonės dažniausiai padeda sumažinti lengvą dantenų skausmą. Vis dėlto, jei simptomai užsitęsia ar blogėja, būtina pereiti prie kito žingsnio – konsultacijos su gydytoju.

Kada būtina kreiptis į odontologą?

Nors tam tikrais atvejais dantenų skausmą galima suvaldyti savarankiškai, yra situacijų, kai profesionali pagalba tampa būtina. Delsimas šiose situacijose gali lemti ligos progresavimą, komplikacijas ar net dantų netekimą. Todėl labai svarbu atpažinti ribą, kada namų priemonių jau nebepakanka.

Vienas iš svarbiausių signalų – skausmo trukmė. Jei dantenų skausmas nepraeina per tris ar penkias dienas, nepaisant tinkamos burnos higienos ir namų gydymo, tai gali būti ženklas, kad vystosi rimtesnis uždegimas ar infekcija. Kuo ilgiau uždegimas paliekamas be gydymo, tuo didesnė rizika, kad pažeisti bus ne tik minkštieji audiniai, bet ir dantų šaknų atraminis aparatas.

Taip pat verta sunerimti, jei skausmą lydi pūlinys – lokalizuotas, skausmingas patinimas dantenose, iš kurio gali išsiskirti pūliai. Tai aiškus infekcijos požymis, dažnai lydimas temperatūros pakilimo, bendro silpnumo ir net limfmazgių padidėjimo kakle ar žandikaulyje. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į odontologą, nes infekcija gali išplisti į gilesnius audinius ar net sukelti sistemines komplikacijas.

Kraujavimas iš dantenų, kuris tęsiasi nepaisant atsargios burnos priežiūros, taip pat yra rimtas įspėjimas. Nors daugelis žmonių linkę manyti, kad kraujavimas valant dantis yra normalus reiškinys, iš tiesų tai dažniausiai rodo uždegimą arba pažeidimą. Jei kraujavimas pasikartoja dažnai arba pasireiškia net nekontaktuojant su šepetėliu – pavyzdžiui, kalbant ar valgant – tai ženklas, kad būtina profesionali apžiūra.

Dar vienas požymis, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra dantenų atsitraukimas, kai matomas didesnis nei įprasta dantų kaklelių plotas. Šis reiškinys dažnai susijęs su periodontitu – liga, kuri negydoma gali sukelti negrįžtamus dantenų ir kaulo pažeidimus. Be to, jei pastebite, kad dantys tampa paslankūs ar keičiasi jų padėtis, tai yra aiškus signalas, kad pažeisti gilieji audiniai.

Pagal dr. Sally Cram, Amerikos periodontologų akademijos narę, „pacientai dažnai ignoruoja pirmuosius simptomus manydami, kad viskas praeis savaime, tačiau odontologijoje tai beveik niekada nepasiteisina. Dantų ir dantenų ligos yra progresuojančios, todėl kuo anksčiau kreipiamasi, tuo paprastesnis gydymas.“

Taip pat verta kreiptis į gydytoją ir tuomet, kai dantenų skausmas kartojasi reguliariai. Jei simptomai atsiranda ir išnyksta kas kelias savaites ar mėnesius, tai dažniausiai rodo lėtinę, ne iki galo išgydytą problemą.

Taigi, jeigu dantenų skausmas ilgai nepraeina, stiprėja arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, geriausias sprendimas – nedelsti ir pasitarti su gydytoju odontologu. Ankstyva diagnozė ne tik sumažina gydymo apimtį, bet ir padeda išvengti skausmingų ir brangių komplikacijų.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Ar dantenų skausmas visada reiškia uždegimą?

Ne visada. Dantenų skausmą gali sukelti ne tik uždegimas, bet ir mechaniniai pažeidimai – per stiprus dantų valymas, netinkamos ortodontinės priemonės ar žaizdelės, pavyzdžiui, aftos. Tačiau dažniausiai skausmas vis dėlto yra susijęs su tam tikro laipsnio uždegimu – ypač jei jį lydi patinimas, kraujavimas ar paraudimas.

Ar galima naudoti burnos skalavimo skysčius, kai skauda dantenas?

Taip, bet svarbu pasirinkti tinkamą priemonę. Geriausia naudoti skalavimo skysčius be alkoholio, pritaikytus jautrioms dantenoms. Esant uždegimui, rekomenduojami antiseptiniai tirpalai, tokie kaip chlorheksidino pagrindu pagaminti produktai, tačiau jų negalima naudoti ilgiau nei rekomenduojama (dažniausiai 7–10 dienų), nes gali atsirasti nepageidaujamas šalutinis poveikis.

Ar dantenų skausmas gali būti susijęs su stresu?

Taip, stresas netiesiogiai veikia dantenų sveikatą. Padidėjus įtampai, dažnai prastėja mityba, sumažėja dėmesys higienai, gali silpnėti imuninė sistema. Be to, stresas kai kuriems žmonėms sukelia žalingus įpročius, tokius kaip dantų griežimas, kuris taip pat gali dirginti dantenas. Stresas taip pat siejamas su aftų atsiradimu burnoje.

Kiek laiko galima gydytis namuose, kol kreiptis pas gydytoją?

Jei skausmas nesumažėja per 3–5 dienas, jei jis stiprėja ar atsiranda papildomų simptomų – pūlinys, kraujavimas, temperatūra – būtina kreiptis į odontologą. Namų priemonės tinka tik lengvam, laikinam diskomfortui malšinti.

Ar galima sumažinti dantenų skausmą be vaistų?

Taip, tam tikros natūralios priemonės – šiltas druskos tirpalas, šalti kompresai, ramunėlių ar šalavijų nuovirai – gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Tačiau svarbu suprasti, kad šios priemonės ne visada išsprendžia problemos priežastį, todėl negalima jų naudoti vietoje profesionalios pagalbos, kai jos reikia.