Didelis pulsas – ką daryti?

Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, kuris atspindi, kaip greitai mūsų širdis pumpuoja kraują. Jį galima lengvai pajusti prisilietus prie riešo, kaklo ar kitoje vietoje, kur pulsas yra aiškiai jaučiamas.

Daugeliui žmonių pulsas nėra kasdienio dėmesio objektas, tačiau, kai jis staiga tampa aukštas – nerimas kyla greitai. Ir ne be reikalo. Didelis pulsas gali būti organizmo atsakas į stresą, fizinį krūvį, dehidrataciją, bet kartais – ir rimtų širdies bei kraujagyslių ligų ženklas. Todėl labai svarbu mokėti atskirti, kada tai tik laikinas nukrypimas, o kada signalas kreiptis į medikus.

Kada pulsas laikomas dideliu?

Normali ramybės būklėje pulso riba suaugusiam žmogui – nuo 60 iki 100 dūžių per minutę (dpm). Tačiau kai pulsas nuolat viršija šią ribą, ypač virš 100 dpm, tai jau laikoma tachikardija – per dažnu širdies ritmu.

🩺 „Ramybės pulsas, nuolat viršijantis 100, ypač jei jį lydi dusulys, krūtinės skausmas ar alpimas – turėtų būti vertinamas kaip medicininė situacija, reikalaujanti dėmesio.“
– Dr. Tomas Vaitkus, širdies ritmo sutrikimų specialistas

Kodėl svarbu reaguoti į dažną pulsą?

Nors vienkartinis pulso šuolis po streso ar sporto nėra pavojingas, nuolat padidėjęs širdies ritmas gali reikšti, kad širdis dirba per daug, net ir ramybės būsenoje. Ilgalaikė tachikardija didina riziką susirgti:

• širdies nepakankamumu,
• insultu,
• staigia širdies mirtimi (retais atvejais).

Todėl kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kada padidėjęs pulsas yra pavojingas, ką daryti namuose, ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra normalus ir padidėjęs pulsas?

Pulso dažnis – vienas paprasčiausių ir efektyviausių sveikatos būklės rodiklių. Žinant, koks pulsas yra normalus jūsų amžiuje ir gyvenimo būdo kontekste, galite laiku pastebėti pokyčius, kurie signalizuoja apie galimus sutrikimus.

Normalus pulsas pagal amžių ir fizinę būklę

Pulso norma nėra vienoda visiems – ją veikia amžius, fizinio pasirengimo lygis, emocinė būsena, kūno temperatūra, aplinkos veiksniai.

🩺 „Sportuojančių žmonių ramybės pulsas dažnai būna net 40–50 dūžių per minutę. Tai ne patologija, o geras fizinio pasirengimo rodiklis.“
– Dr. Laimutis Girdziušas, sporto medicinos gydytojas

Kiti veiksniai, lemiantys normalų pulsą:

• Moterų pulsas dažnai šiek tiek greitesnis nei vyrų.
• Miego metu pulsas natūraliai sulėtėja.
• Nėštumo metu gali padidėti 10–20 dūžių per minutę.

Kada pulsas laikomas per dideliu?

Padidėjęs pulsas vadinamas tachikardija, kai ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei tai:

• Nėra susiję su fiziniu krūviu ar stresu.
• Pasikartoja dažnai arba trunka ilgai.
• Lydimas kitų simptomų (dusulys, svaigimas, skausmas krūtinėje).
  

Dažniausiai pasitaikančios padidėjusio pulso formos:

• Sinusinė tachikardija – organizmo reakcija į stresą, karštį, skausmą.
• Prieširdžių virpėjimas – dažnas, netolygus pulsas, dažniau vyresniems žmonėms.
• Paroksizminė tachikardija – staigus, epizodinis pulso šuolis, kartais be aiškios priežasties.
  

🩺 „Ramiai sėdint ir matant pulsą apie 120 dūžių per minutę – tai nėra norma. Tokiu atveju reikėtų pasitikrinti širdies elektrinį aktyvumą, atlikti EKG.“
– Dr. Edita Juškienė, vidaus ligų gydytoja

Į ką verta atkreipti dėmesį?

• Ar pulsas didėja tik trumpam laikotarpiui, pvz., po kavos, sporto?
• Ar jis nuolat aukštas, net po poilsio?
• Ar pulsas ritmingas, ar „šokinėja“?

Galimos padidėjusio pulso priežastys

Padidėjęs pulsas ne visada reiškia ligą. Tai gali būti natūrali organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius. Tačiau tam tikrais atvejais dažnas širdies plakimas įspėja apie rimtesnes sveikatos problemas.

Fiziologinės (nepavojingos) priežastys

Viena dažniausių pulso pagreitėjimo priežasčių – stresas. Kuomet organizmas patiria emocinę įtampą, išsiskiria adrenalinas, kuris tiesiogiai veikia širdies susitraukimų dažnį. Net ir trumpalaikis nerimas gali paskatinti pulso šuolį iki 110–120 dūžių per minutę.

Fizinis krūvis – tiek intensyvus sportas, tiek greitesnis vaikščiojimas ar laipiojimas laiptais – taip pat paskatina širdį dirbti greičiau. Tai normali adaptacija, ypač jeigu pulsas grįžta į ramybės normą per 5–10 minučių po veiklos.

Kofeinas – gausiai vartojant kavą, arbatą ar ypač energinius gėrimus, pulsas gali šoktelėti. Šis poveikis dažniausiai trumpalaikis, tačiau kai kuriems jautresniems žmonėms net vienas puodelis kavos gali sukelti nemalonių širdies plakimo pojūčių.

Karštis, aukšta aplinkos temperatūra ar dehidratacija verčia širdį plakti greičiau, siekiant palaikyti organizmo termoreguliaciją.

Patologinės (pavojingos) priežastys

Jeigu pulsas dažnai ar nuolat išlieka aukštas be akivaizdžios priežasties – tai gali būti pirmasis tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis.

Širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija, lemia ne tik dažną, bet ir nelygų, „šokinėjantį“ pulsą. Tokios būklės reikalauja medicininės diagnostikos, nes ilgainiui jos gali komplikuotis insultu ar širdies nepakankamumu.

Skydliaukės hormonų disbalansas, ypač sergant hipertireoze, dažnai pasireiškia nepaaiškinamu pulso padidėjimu, kartu su svorio kritimu, nerimu ir prakaitavimu.

Taip pat dažnas pulsas gali rodyti vidinį kraujavimą, infekciją ar kūno skysčių netekimą. Tokiais atvejais organizmas bando kompensuoti sumažėjusį cirkuliuojančio kraujo tūrį greitesniu širdies darbu.

Be to, kai kurie vaistai – ypač dekongestantai, vartojami nuo slogos, ar vaistai nuo astmos – gali skatinti širdies susitraukimų dažnį. Svarbu perskaityti vaistų informacinius lapelius ir pasitarti su gydytoju dėl galimo šalutinio poveikio.

🩺 „Pulsas – tai mūsų organizmo signalas. Kartais jis byloja tik apie kavos perteklių, o kartais – apie artėjantį širdies priepuolį. Vertinti kontekstą ir bendrą būklę – būtina.“
– Dr. Aušra Stankevičienė, vidaus ligų gydytoja

Simptomai, kuriuos reikėtų vertinti rimtai

Ne kiekvienas padidėjęs pulsas reiškia ligą, tačiau tam tikri simptomai kartu su dažnu širdies plakimu gali rodyti pavojingas būkles. Šie požymiai neturėtų būti ignoruojami – juos pastebėjus būtina įvertinti situaciją rimtai ir kreiptis į medikus.

Galvos svaigimas ir silpnumas

Staigus pulso pakilimas dažnai sukelia galvos svaigimą, ypač jei kartu sumažėja kraujospūdis. Tai reiškia, kad smegenys negauna pakankamai deguonies. Jei tokia būsena kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti širdies nepakankamumo ar ritmo sutrikimo ženklas.

Krūtinės skausmas

Skausmas krūtinės srityje – spaudžiantis, deginantis ar plintantis į kaklą, petį, ranką – kartu su greitu pulsu yra vienas pavojingiausių simptomų. Tai gali rodyti krūtinės anginą ar net besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju nedelsiant skambinkite 112 – delsti negalima.

Dusulys

Pulsas dažnai greitėja, kai organizmui trūksta deguonies. Jei pastebite, kad pulsas aukštas, o jums trūksta oro net ramybės būsenoje ar miegant – tai rimtas signalas. Dusulys kartu su tachikardija gali būti širdies ar plaučių ligų simptomas.

Sąmonės praradimas arba „užtemimas“

Net trumpas sąmonės netekimas (sinkopė) yra labai rimtas ženklas. Tai gali rodyti pavojingus širdies ritmo sutrikimus, dėl kurių smegenys akimirkai lieka be kraujotakos. Net jei praradote sąmonę vos kelioms sekundėms, būtina atlikti širdies tyrimus.

Širdies plakimo nelygumas

Jeigu jaučiate, kad širdis ne tik plaka greitai, bet ir „šokinėja“, kartais trumpam sustoja ar plaka nereguliariai – tai gali būti prieširdžių virpėjimo arba kitų aritmijų požymis. Net jei nėra skausmo, tai reikalauja tyrimų (pvz., EKG, širdies ritmo monitoravimo).

🩺 „Greitas pulsas su dusuliu, skausmu krūtinėje ar sąmonės netekimu – tai neatidėliotina medicininė situacija. Tokiais atvejais visada rekomenduoju nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.“
– Dr. Nerijus Juodaitis, skubiosios medicinos gydytojas

Ką daryti, kai pulsas didelis?

Staiga pajutus, kad širdis plaka greičiau nei įprasta, daugelis žmonių sunerimsta – ir teisingai. Tačiau pirmiausia svarbu nusiraminti, nes panika tik dar labiau paskatina širdies veiklą. Toliau – ką konkrečiai galite daryti patys ir kokie žingsniai reikalingi skubiais atvejais.

Pirmoji pagalba namuose

Jei didelis pulsas pasireiškė be lydinčių pavojingų simptomų (krūtinės skausmo, dusulio, sąmonės netekimo), pirmiausia pabandykite jį stabilizuoti patys.

1. Nusiraminkite ir atsigulkite.
Pirmas žingsnis – sustabdyti fizinį krūvį, atsisėsti ar atsigulti, patogiai kvėpuoti. Dažnai pulsas padidėja dėl nerimo, panikos ar įtampos.

2. Giliai ir lėtai kvėpuokite.
Įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per burną 6–8 sekundes. Kartokite keletą minučių. Tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri lėtina širdies ritmą.

3. Išgerkite stiklinę vandens.
Kartais pulsas didėja dėl dehidratacijos – net ir nežymios. Vanduo padeda stabilizuoti kraujospūdį ir pagerina kraujo apytaką.

4. Taikykite vagalinį manevrą.
Tai saugus refleksas, stimuliuojantis klajoklį nervą ir lėtinantis širdies plakimą:

• Bandykite imituoti stiprų kosulį,
• Užspauskite nosį, užmerkite burną ir pabandykite iškvėpti („Valsalvos manevras“),
• Uždėkite šaltą kompresą ar rankšluostį ant veido arba trumpam panardinkite veidą į šaltą vandenį.
  

🩺 „Vagaliniai manevrai veiksmingi esant paroksizminei supraventrikulinei tachikardijai, tačiau jei pulsas išlieka aukštas – svarbu kreiptis į gydytoją.“
– Dr. Saulius Petraitis, kardiologas

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Yra aiškūs signalai, kada didelis pulsas turėtų būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas simptomas.

• Pulsas viršija 120–130 dūžių per minutę ramybės būsenoje ir neišlėtėja po kelių minučių.
• Pulso dažnis nereguliarus, „šokinėjantis“ ar pertraukiamas.
• Jaučiamas krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar alpimo jausmas.
• Buvusios širdies ar kraujagyslių ligos, turite širdies stimuliatorių ar kitų rizikos veiksnių.
• Pulsas išlieka aukštas kelias dienas iš eilės, net be fizinio aktyvumo.

Šiais atvejais geriausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, o esant ūmiems simptomams – skambinti 112.

Ilgalaikis padidėjusio pulso valdymas

Jeigu pastebite, kad pulsas dažnai pakyla be aiškios priežasties, tai gali reikšti ne vienkartinį sutrikimą, o gilesnę organizmo problemą. Tokiais atvejais svarbus ne tik epizodų malšinimas, bet ir nuoseklus ilgalaikis sprendimas: gydymas bei gyvenimo būdo pokyčiai.

Gydymo būdai: ką gali skirti gydytojas?

Tiksli gydymo kryptis priklauso nuo priežasties. Pirmas žingsnis – tai diagnostika: dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG), Holterio monitoravimas, kartais echoskopija, hormonų tyrimai, kraujo analizė.

Vaistai – jei tachikardijos priežastis yra širdies ritmo sutrikimas, gydytojas gali skirti šiuos medikamentus:

• Beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis, bisoprololis) – lėtina širdies plakimą, slopina adrenalino poveikį.
• Kalcio kanalų blokatoriai – kai kuriais atvejais naudojami esant supraventrikulinei tachikardijai.
• Antiaritminiai vaistai – skiriami specifiniais atvejais, dažniau naudojami stacionare.
• Sedatyvai arba nerimo mažinimo priemonės – jei tachikardiją sukelia emocinė įtampa.

Elektroimpulsinė terapija (kardioversija) – naudojama tada, kai širdies ritmas neatsistato natūraliai ar vaistais, ypač esant prieširdžių virpėjimui.

Kateterinė abliacija – intervencinė procedūra, kurios metu pašalinama audinių zona, atsakinga už nenormalų impulsų generavimą. Tai dažnas sprendimas esant nuolatinei paroksizminei tachikardijai.

🩺 „Jei tachikardijos epizodai pasikartoja dažnai arba yra sunkių simptomų, negalima laukti. Būtina atlikti tyrimus ir parinkti tikslinį gydymą.“
– Dr. Lina Kavaliauskienė, aritmologė

Gyvenimo būdo keitimas: ką galite padaryti patys

Kai kuriais atvejais tachikardiją lemia ne liga, o gyvenimo būdo faktoriai. Tokiais atvejais vaistai gali būti tik laikina priemonė, o ilgalaikis efektas pasiekiamas tik keičiant įpročius.

1. Mityba.
Rekomenduojama vengti perdirbto maisto, perteklinio cukraus ir druskos. Rinkitės kalio, magnio ir omega-3 turtingus produktus: bananus, špinatus, riešutus, žuvį.

2. Fizinė veikla.
Vidutinio intensyvumo reguliarus judėjimas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga) padeda stiprinti širdį ir stabilizuoti pulsą. Venkite pernelyg intensyvių krūvių be specialisto priežiūros.

3. Streso valdymas.
Lėtinis stresas yra viena dažniausių tachikardijos priežasčių. Veiksmingos priemonės:

• Kvėpavimo praktikos (pvz., 4-7-8 metodas),
• Meditacija ar dėmesingumo praktikos,
• Kokybiškas miegas ir dienos režimas.
  

4. Kofeino ir alkoholio ribojimas.
Didelės šių medžiagų dozės sukelia pulso šuolius. Jei pastebite, kad net vienas kavos puodelis sukelia širdies plakimą, verta svarstyti jų atsisakymą ar mažinimą.

5. Reguliari medicininė priežiūra.
Svarbu tikrinti pulsą, kraujospūdį ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą. Tai leidžia stebėti būklės pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.

🩺 „Kartais pacientai tik po tyrimų supranta, kad jų greitas pulsas – tai ne širdies liga, o tiesiog lėtinio streso ir per mažo miego pasekmė. Tokiais atvejais svarbiausias vaistas – gyvenimo būdo pokyčiai.“
– Dr. Rūta Pranckė, šeimos gydytoja

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar 100 pulsas ramybės būsenoje yra pavojingas?

Pulsas ties 100 dūžių per minutę – tai viršutinė normos riba. Vienkartinis toks pulsas nebūtinai pavojingas, ypač jei esate pavargęs, patyręs stresą ar gėrėte kavos. Tačiau jei jis išlieka ilgą laiką arba pasireiškia kartu su simptomais (dusuliu, skausmu krūtinėje), būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Ar galima sportuoti turint dažną pulsą?

Jeigu pulsas aukštas tik fizinio krūvio metu, tai visiškai normalu – širdis dirba, kad aprūpintų raumenis deguonimi. Tačiau jeigu pulsas didelis prieš treniruotę, po jos ar net ramybės metu, tai gali būti ženklas, kad organizmas pervargęs arba yra gilesnių sveikatos problemų. Tokiu atveju rekomenduojama sporto režimą aptarti su gydytoju.

Koks pulsas yra pavojingas gyvybei?

Gyvybei pavojingas laikomas pulsas, kuris:

• viršija 150–180 dūžių per minutę ramybės metu,
• yra nereguliarus, sunkiai užčiuopiamas,
• pasireiškia kartu su sąmonės netekimu, krūtinės skausmu, kvėpavimo sunkumais.

Tokiais atvejais nedelsiant kreipkitės į greitąją pagalbą (112).

Ar padidėjęs pulsas visada reiškia širdies ligą?

Ne. Padidėjęs pulsas gali būti organizmo atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius – stresas, karštis, dehidratacija, miego trūkumas, kofeinas, infekcija. Tačiau jeigu pulsas aukštas be aiškios priežasties ir tai kartojasi, tai jau gali būti širdies ar hormonų sutrikimų požymis.

Kaip teisingai išmatuoti pulsą namuose?

Geriausia matuoti ryte, dar neišlipus iš lovos, kai kūnas pailsėjęs. Pirštų galais švelniai prispauskite riešą ar kaklo šoną ir skaičiuokite dūžius per 60 sekundžių. Galite naudoti ir išmanųjį laikrodį ar kraujospūdžio matuoklį, tačiau svarbu, kad jie būtų kalibruoti ir patikimi.