Agresija sergant demencija: kodėl ji pasireiškia ir kaip reaguoti?

Agresija sergant demencija gali pasireikšti pakeltu balsu, įžeidinėjimu, grasinimais, daiktų mėtymu, stūmimu, smūgiavimu ar bandymu apsiginti nuo kito žmogaus. Toks elgesys nebūtinai reiškia, kad žmogus sąmoningai nori įskaudinti artimuosius ar kad jo asmenybė visiškai pasikeitė. Demencijai progresuojant gali silpnėti gebėjimas suprasti situaciją, kontroliuoti impulsus, paaiškinti savo poreikius ir tinkamai reaguoti į stresą. Agresija todėl neretai tampa būdu parodyti baimę, skausmą, sumišimą, nuovargį ar kitą problemą, kurios žmogus nebegali aiškiai įvardyti.

Svarbiausia ne bandyti „laimėti“ konfliktą, o suprasti, kas galėjo išprovokuoti reakciją ir kaip sumažinti pavojų. Ypač atidžiai reikėtų vertinti staiga atsiradusį ar per kelias valandas bei dienas ryškiai pasikeitusį elgesį. Tokį pokytį gali sukelti ne vien demencijos progresavimas, bet ir skausmas, infekcija, dehidratacija, vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas, vaistų poveikis arba delyras. Staigus sumišimas kartu su ryškiu elgesio pasikeitimu yra priežastis neatidėlioti medicininio įvertinimo.

Agresyvus elgesys sergant demencija

Agresija yra vienas iš galimų demenciją lydinčių elgesio ir psichologinių simptomų, tačiau ji pasireiškia ne kiekvienam žmogui. Ji gali atsirasti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, prausiant, rengiant, bandant duoti vaistus ar neleidžiant žmogui atlikti to, ką jis tuo metu mano privalantis padaryti. Kitais atvejais žmogus tampa irzlus ar priešiškas vakare, triukšmingoje aplinkoje arba tada, kai yra pavargęs. Dėl to svarbu vertinti ne tik patį agresijos epizodą, bet ir tai, kas vyko prieš jį.

Žodinė ir fizinė agresija

Žodinė agresija gali pasireikšti rėkimu, keiksmais, kaltinimais, grasinimais arba itin piktu bendravimu. Fizinė agresija apima stūmimą, griebimą, spardymą, smūgiavimą, kandimą, daiktų mėtymą ar bandymą sužaloti kitą žmogų. Kartais elgesys, kuris aplinkiniams atrodo agresyvus, iš tiesų yra gynybinė reakcija, kai žmogus nesupranta, kodėl nepažįstamas ar neatpažįstamas asmuo jį liečia. Tai ypač dažnai gali pasireikšti atliekant intymias priežiūros procedūras.

Baimė, sumišimas ir nepatenkinti poreikiai

Demencija gali apsunkinti gebėjimą atpažinti žmones, suprasti aplinką ir suvokti, kodėl kažkas vyksta. Žmogus gali manyti, kad artimasis yra svetimas, kad iš jo kažkas vagia arba kad jam gresia pavojus, nors objektyviai tokios grėsmės nėra. Jei tuo pačiu metu žmogus nebegali pasakyti, kad jam skauda, šalta, reikia į tualetą ar jis nori pailsėti, nerimas gali dar labiau didėti. Tokiu atveju agresyvus elgesys gali būti bandymas sustabdyti nemalonią situaciją arba perteikti nepatenkintą poreikį.

Dr. Kasia Gustaw Rothenberg pabrėžia: „Neurocheminiai disbalansai, struktūriniai pokyčiai smegenyse ir uždegiminės reakcijos gali prisidėti prie šių simptomų.“ Tai padeda suprasti, kodėl agresija sergant demencija nėra vien charakterio ar valios klausimas. Smegenų pokyčiai gali sumažinti gebėjimą reguliuoti emocijas ir prisitaikyti prie streso. Aplinkos dirgikliai ar fizinis diskomfortas tuomet gali sukelti daug stipresnę reakciją nei anksčiau.

Kas dažniausiai išprovokuoja agresiją?

Agresijos priežasčių gali būti kelios vienu metu, todėl dažnai nėra vieno aiškaus paaiškinimo. Žmogų gali varginti skausmas ir kartu triukšminga aplinka, jis gali būti pavargęs, nesuprasti, kas vyksta, ir jausti, kad iš jo reikalaujama per daug. Kuo labiau pažengusi demencija, tuo sunkiau šiuos pojūčius išreikšti žodžiais. Dėl to slaugantis žmogus dažnai turi ieškoti galimo dirgiklio stebėdamas elgesio modelius.

Skausmas ir fizinis diskomfortas

Danties, sąnarių, pilvo ar kitas skausmas gali pasireikšti ne skundu, o neramumu, priešinimusi ir agresija. Provokuoti gali ir vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas, alkis, troškulys, karščiavimas, per karšta patalpa ar ilgalaikis buvimas nepatogioje padėtyje. Pažengus demencijai žmogus gali nebesugebėti tiksliai parodyti skaudančios vietos. Todėl naujai atsiradusio agresyvaus elgesio atveju verta pirmiausia įvertinti, ar nėra fizinio negalavimo.

Triukšmas ir nepažįstama aplinka

Televizorius, keli vienu metu kalbantys žmonės, nauja gyvenamoji vieta ar neįprastas dienos režimas gali sukelti informacijos perteklių. Demenciją turinčiam žmogui vis sunkiau atsirinkti svarbius dirgiklius ir suprasti greitai besikeičiančią aplinką. Dėl to jis gali pasijusti įspraustas į kampą, išsigąsti arba pradėti gintis. Padėti gali mažesnis triukšmas, pastovesnė aplinka, geras apšvietimas ir kuo nuoseklesnė kasdienė rutina.

Pagalba prausiantis, rengiantis ir atliekant higieną

Prausimasis, persirengimas ar pagalba tualete gali tapti ypač jautriomis situacijomis. Žmogus gali nebesuprasti, kodėl jį liečia, kas bando nuvilkti drabužius arba kodėl reikia atlikti tam tikrą veiksmą. Net gerų ketinimų turinti pagalba tuomet gali būti suvokta kaip asmeninės erdvės pažeidimas ar puolimas. Jei procedūra nėra skubi, dažnai geriau sustoti, suteikti žmogui laiko nusiraminti ir bandyti dar kartą vėliau.

Kliedesiai ir haliucinacijos

Kai kuriems demenciją turintiems žmonėms gali atsirasti haliucinacijų ar kliedesių. Žmogus gali matyti tai, ko nėra, tikėti, kad artimieji vagia jo daiktus, arba manyti, kad namuose yra svetimų žmonių. Jam šie išgyvenimai atrodo tikri, todėl bandymas agresyviai įrodyti priešingai gali sustiprinti baimę. Jei haliucinacijos, kliedesiai ar paranoja yra nauji, dažni arba labai vargina, reikalingas gydytojo įvertinimas.

Staiga atsiradusi agresija gali rodyti kitą ligą

Ryškus elgesio pasikeitimas per kelias valandas ar vieną–dvi dienas nėra tipiškas vien lėtai progresuojančios demencijos pokytis. Tokiu atveju svarbu pagalvoti apie delyrą – ūmų smegenų funkcijos sutrikimą, dėl kurio žmogus gali tapti labai sumišęs, neramus, agresyvus arba, priešingai, neįprastai mieguistas ir pasyvus. Demencija pati savaime didina delyro riziką. Pagrindinis uždavinys yra nustatyti ir gydyti problemą, kuri delyrą sukėlė.

Infekcija, skausmas ir vidurių užkietėjimas

Delyrą gali išprovokuoti infekcija, stiprus skausmas, dehidratacija, vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas, operacija ar kita ūmi liga. Todėl staiga pasikeitus elgesiui verta atkreipti dėmesį į temperatūrą, kosulį, šlapinimosi pokyčius, skausmo požymius, skysčių vartojimą ir tuštinimąsi. Vien agresija neleidžia nustatyti konkrečios priežasties, todėl savarankiškai diagnozuoti, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos nereikėtų. Reikalingas bendros būklės įvertinimas ir, jei gydytojas mano būtina, tyrimai.

Vaistų poveikis ir jų sąveika

Elgesį gali pakeisti naujai pradėti vaistai, pakeista dozė arba kelių preparatų sąveika. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja daugiau vaistų, todėl šalutinio poveikio ar nepageidaujamos sąveikos rizika gali būti didesnė. Vaistų nereikėtų savavališkai nutraukti, net jei atrodo, kad būtent jie sukėlė problemą. Gydytojo konsultacijai naudinga turėti visų receptinių, nereceptinių ir augalinių preparatų sąrašą.

Delyras ir staigus sumišimas

Delyras dažnai svyruoja dienos metu, todėl žmogus vienu metu gali atrodyti beveik kaip įprastai, o po kelių valandų tapti visiškai dezorientuotas ar agresyvus. Gali atsirasti haliucinacijų, dėmesio sutrikimų, neįprastas mieguistumas ar labai ryškus neramumas. Artimieji paprastai geriausiai pastebi, kad žmogus staiga tapo „ne toks kaip visada“. Staigus ryškus sumišimas turi būti mediciniškai įvertintas skubiai, o jei žmogaus būklė sparčiai blogėja, sutrinka sąmonė ar kyla tiesioginis pavojus, reikia skambinti 112.

Kaip elgtis agresijos epizodo metu?

Pagrindinis tikslas agresijos momentu yra sumažinti įtampą ir užtikrinti visų dalyvaujančių žmonių saugumą. Bandymas žmogų perkalbėti, sugėdinti ar priversti paklusti dažnai neveikia, nes demencija gali būti pažeidusi gebėjimą suprasti loginius argumentus. Kuo stipriau žmogus jaučiasi spaudžiamas, tuo intensyvesnė gali tapti gynybinė reakcija. Todėl svarbu kalbėti ramiai, palikti pakankamai asmeninės erdvės ir, jei galima, pašalinti konflikto priežastį.

Prasidėjus agresijos epizodui gali padėti šie veiksmai:

• kalbėti lėtai, ramiu ir tyliu balsu;
• atsitraukti per kelis žingsnius ir neblokuoti žmogui išėjimo;
• sumažinti triukšmą, žmonių skaičių ir kitus dirgiklius;
• pripažinti žmogaus emociją, net jei jo situacijos interpretacija yra netiksli;
• vengti ilgų paaiškinimų ir pateikti tik vieną paprastą informaciją vienu metu;
• jei veikla nėra būtina dabar, ją nutraukti ir pabandyti vėliau;
• pasiūlyti pažįstamą raminančią veiklą, pavyzdžiui, muziką, pasivaikščiojimą ar mėgstamą užsiėmimą;
• jei kyla fizinio smurto pavojus, atsitraukti į saugią vietą ir kviesti pagalbą.

Ramus balsas ir fizinio atstumo išlaikymas

Garsesnis balsas ar staigus priėjimas prie žmogaus gali būti suprastas kaip grėsmė. Geriau išlikti jo matymo lauke, nekalbėti keliems žmonėms vienu metu ir nesistengti žmogaus apsupti. Jei įmanoma, naudinga atsisėsti arba būti panašiame akių lygyje, o kūno laikyseną išlaikyti atvirą. Fizinis kontaktas turėtų būti atsargus, ypač jeigu prisilietimas tuo metu dar labiau didina pasipriešinimą.

Dr. Dylan Wint pabrėžia: „Slaugantiems žmonėms svarbu nepriimti paciento elgesio asmeniškai, tačiau tokį požiūrį savarankiškai pasiekti gali būti sunku.“ Agresyvūs žodžiai gali būti labai skaudūs, ypač kai juos sako artimas žmogus, kuris anksčiau taip nesielgė. Tačiau demencijos metu elgesį gali lemti sutrikęs situacijos supratimas, baimė ir smegenų funkcijos pokyčiai. Tai nereiškia, kad slaugantis žmogus turi toleruoti pavojų, tačiau gali padėti atsiriboti nuo bandymo vertinti agresiją kaip sąmoningą asmeninį puolimą.

Dėmesio nukreipimas ir situacijos pakeitimas

Kai žmogus įstringa vienoje nerimą keliančioje mintyje, gali būti veiksmingiau pakeisti situaciją nei bandyti ją paneigti. Galima pasiūlyti atsigerti, kartu nueiti į kitą kambarį, pažiūrėti nuotraukas ar paklausyti pažįstamos muzikos. Dėmesio nukreipimas neturėtų atrodyti kaip apgaulė ar bausmė. Tikslas yra padėti žmogui pereiti nuo situacijos, kuri kelia jam baimę ar frustraciją, prie saugesnės ir ramesnės veiklos.

Ko nereikėtų daryti konfliktinėje situacijoje?

Agresijos metu instinktyviai gali norėtis griežčiau kalbėti, įrodyti savo teisumą arba kuo greičiau užbaigti pradėtą veiksmą. Tačiau sergant demencija tokia reakcija dažnai didina konfliktą. Žmogus gali nebesugebėti sekti argumentų, bet labai aiškiai jausti kito asmens balso toną, veido išraišką ir susierzinimą. Todėl net teisingas faktinis paaiškinimas gali būti visiškai neveiksmingas, jei žmogus tuo metu jaučiasi išsigandęs.

Ginčijimasis ir bandymas įrodyti, kad žmogus klysta

Jeigu žmogus tvirtina, kad turi eiti pasiimti vaikų iš mokyklos, nors jo vaikai jau suaugę, primygtinis faktų taisymas gali dar labiau sutrikdyti. Dažnai naudingiau pripažinti emociją – pavyzdžiui, kad žmogus nerimauja dėl savo vaikų – ir suteikti saugumo pojūtį. Tai nereiškia, kad reikia pritarti kiekvienam klaidingam teiginiui. Svarbiausia vengti situacijos, kurioje žmogus verčiamas pripažinti, kad jo suvokiama realybė yra „neteisinga“.

Šaukimas ir fizinis sulaikymas

Šaukimas, grasinimai ir baudimas paprastai tik padidina baimę bei sujaudinimą. Fiziškai sulaikyti žmogų reikėtų vengti, nes jis gali dar stipriau priešintis, o sužalojimo rizika padidėja abiem pusėms. Jei agresija tampa fiziškai pavojinga, pirmiausia reikia atsitraukti ir pasirūpinti savo bei kitų žmonių saugumu. Esant tiesioginei rimto sužalojimo grėsmei reikia kviesti skubią pagalbą.

Per daug klausimų ir pasirinkimų

Demenciją turinčiam žmogui gali būti sunku vienu metu apdoroti kelias instrukcijas ar pasirinkti iš daugybės variantų. Klausimas „Ar nori praustis dabar, po vakarienės, prieš miegą ar rytoj ryte?“ gali būti sudėtingesnis nei du paprasti pasirinkimai. Trumpi sakiniai ir viena užduotis vienu metu sumažina kognityvinį krūvį. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus jau yra pavargęs ar susijaudinęs.

Agresijos priežasčių paieška po įvykio

Kai situacija nurimsta, verta ne kaltinti žmogų, o pabandyti suprasti įvykio seką. Naudinga prisiminti, kas vyko prieš pat agresiją, kuriuo paros metu ji prasidėjo, kas buvo kambaryje ir ar žmogus galėjo būti alkanas, pavargęs ar jausti skausmą. Užsirašant kelis epizodus kartais išryškėja pasikartojantis modelis. Tai gali padėti pakeisti dienotvarkę ir išvengti dalies būsimų konfliktų.

Pasikartojančios agresijos mažinimas kasdienybėje

Vieno universalaus metodo, kuris užkirstų kelią visiems agresijos epizodams, nėra. Didesnę naudą dažnai duoda keli nedideli aplinkos ir bendravimo pakeitimai, pritaikyti konkrečiam žmogui. Pastovumas sumažina poreikį kiekvieną kartą iš naujo suprasti aplinką ir gali suteikti daugiau saugumo. Kartu svarbu nepamiršti fizinių poreikių, nes net puikiai suplanuota dienotvarkė nepadės, jei žmogui skauda ar jis yra pervargęs.

Pastovi dienotvarkė ir pažįstama aplinka

Panašus kėlimosi, valgymo, poilsio ir miego laikas gali sumažinti dezorientaciją. Dažnai naudinga nekeisti baldų ar dažnai naudojamų daiktų vietos be būtinybės. Kambaryje turėtų būti pakankamai šviesos, tačiau kuo mažiau nereikalingo triukšmo ir chaoso. Pažįstamos nuotraukos, muzika ir įprasti daiktai taip pat gali suteikti saugumo.

Miegas, fizinis aktyvumas ir užimtumas

Per mažai veiklos dieną gali skatinti nuobodulį ir neramumą, o per didelė stimuliacija – nuovargį ir susierzinimą. Pasivaikščiojimas, paprasti namų darbai, muzika, sodininkystė ar kiti žmogui anksčiau patikę užsiėmimai gali padėti nukreipti energiją. Veikla turi būti pritaikyta dabartiniams gebėjimams, kad ji nesukeltų nuolatinio nesėkmės jausmo. Reguliarus dienos ritmas ir aktyvumas taip pat gali padėti palaikyti geresnį miego režimą.

Bendravimo būdo pritaikymas

Kalbant verta naudoti trumpus sakinius, vienu metu pateikti vieną prašymą ir duoti daugiau laiko atsakymui. Klausimus dažnai lengviau suprasti, kai siūlomi du konkretūs variantai, o ne daug pasirinkimų. Svarbus ir neverbalinis bendravimas – veido išraiška, balso tonas, judesių greitis ir atstumas. Net kai žmogus nebesupranta visų žodžių, jis gali labai jautriai reaguoti į susierzinimą ar skubėjimą.

Kada agresija tampa pavojinga?

Ne kiekvienas pakeltas balsas reiškia, kad reikia skubios medicinos pagalbos, tačiau saugumas visada turi būti pirmoje vietoje. Situaciją reikia vertinti rimčiau, kai žmogus pradeda naudoti fizinę jėgą, siekia sužaloti save ar kitus arba griebia pavojingus daiktus. Taip pat svarbu atskirti ilgiau pasikartojantį elgesio modelį nuo staigaus ryškaus pasikeitimo. Staiga atsiradusi agresija kartu su sumišimu gali būti ūmios medicininės problemos požymis.

Grėsmė pačiam žmogui ar aplinkiniams

Jeigu žmogus mosuoja peiliu, bando išstumti kitą žmogų pro duris, puola fiziškai arba kelia kitą tiesioginę rimto sužalojimo grėsmę, slaugantis asmuo neturėtų bandyti vienas fiziškai jo suvaldyti. Jei įmanoma, reikia atsitraukti į saugią vietą ir pašalinti kitus pažeidžiamus žmones. Situacijai nurimus pavojingi daiktai turėtų būti laikomi sunkiau prieinamoje vietoje. Jeigu grėsmė išlieka ar nėra galimybės saugiai atsitraukti, reikia skambinti 112.

Staigus elgesio ir sąmonės pasikeitimas

Jei anksčiau ramus žmogus per kelias valandas tampa labai agresyvus, nebeatpažįsta aplinkos, mato tai, ko nėra, sunkiai išlaiko dėmesį arba tampa neįprastai mieguistas, būtina įtarti delyrą ar kitą ūmią problemą. Ypač svarbūs papildomi požymiai yra karščiavimas, dusulys, naujas skausmas, kritimas, galvos trauma ar ryškus bendros būklės pablogėjimas. Delyras gali būti pirmasis rimtos infekcijos ar kitos ligos signalas. Tokios būklės nereikėtų laukti kelias dienas tikintis, kad ji praeis savaime.

Gydytojo įvertinimas dėl pasikeitusio elgesio

Pasikartojanti arba naujai atsiradusi agresija turėtų būti aptarta su gydytoju, ypač jei artimiesiems sunku nustatyti jos priežastį. Medicininio įvertinimo tikslas nėra vien paskirti raminamąjį vaistą. Pirmiausia ieškoma gydomų priežasčių ir vertinama, ar nėra skausmo, infekcijos, dehidratacijos, regos ar klausos sutrikimo, vaistų poveikio arba psichikos simptomų. Artimųjų pateikta informacija apie elgesio pokyčio pradžią ir aplinkybes gali būti labai svarbi.

Fizinių ligų ir skausmo paieška

Gydytojas gali apžiūrėti žmogų, įvertinti skausmą, temperatūrą, hidrataciją ir kitus simptomus. Atsižvelgiant į situaciją gali būti skiriami kraujo, šlapimo ar kiti tyrimai, tačiau jie parenkami pagal klinikinius požymius. Svarbu pasakyti, ar pasikeitė miegas, apetitas, tuštinimasis, šlapinimasis, judrumas ar gebėjimas atlikti įprastas užduotis. Staigus elgesio pokytis dažnai reikalauja platesnio vertinimo nei seniai egzistuojantis ir nuspėjamas agresijos modelis.

Vartojamų vaistų peržiūra

Gydytojas turėtų žinoti visus žmogaus vartojamus preparatus, įskaitant nereceptinius ir maisto papildus. Kai kurie vaistai gali skatinti mieguistumą, sumišimą ar kitus elgesio pokyčius, o kelių vaistų deriniai gali padidinti nepageidaujamo poveikio riziką. Kartais problema prasideda netrukus po naujo vaisto paskyrimo ar dozės pakeitimo. Vaistų koregavimas turi būti atliekamas mediciniškai, o ne savarankiškai namuose.

Vaistai agresijai ir sujaudinimui mažinti

Vaistai nėra automatinis pirmasis pasirinkimas kiekvienam agresyviam demenciją turinčiam žmogui. Pirmiausia rekomenduojama ieškoti fizinės ar aplinkos priežasties ir taikyti nemedikamentines priemones, tokias kaip ramesnė aplinka, tinkamas bendravimas, veiklos pritaikymas ir dėmesio nukreipimas. Medikamentinis gydymas svarstomas tuomet, kai simptomai sukelia didelį distresą arba kyla reikšminga žalos pačiam žmogui ar kitiems rizika. Gydymo pasirinkimas priklauso ir nuo to, ar kartu pasireiškia haliucinacijos, kliedesiai, depresija, nerimas ar kiti simptomai.

Nemendikamentinės priemonės – pirmasis žingsnis

Aplinkos koregavimas, rami komunikacija, muzika, prasminga veikla, fizinis aktyvumas ir individualiai parinktas dėmesio nukreipimas gali sumažinti kai kurių žmonių sujaudinimą. Šios priemonės nėra vien „papildymas“ prie vaistų – jos dažnai laikomos pirmuoju gydymo etapu. Svarbu nustatyti konkretaus žmogaus dirgiklius, nes tas pats metodas nebus vienodai veiksmingas visiems. Jei agresiją nuolat išprovokuoja viena situacija, jos pakeitimas gali būti naudingesnis už bandymą slopinti kiekvieną reakciją vaistais.

Antipsichozinių vaistų nauda ir rizika

Antipsichoziniai vaistai kai kuriais sunkiais atvejais gali sumažinti agresiją, sujaudinimą, haliucinacijas ar kliedesius, tačiau jie turi reikšmingų rizikų. Vyresniems demenciją turintiems žmonėms šie preparatai gali būti susiję su mieguistumu, judesių sutrikimais, griuvimais, insultu ir didesne mirtingumo rizika. Todėl jie neturėtų būti vartojami vien tam, kad žmogų būtų lengviau prižiūrėti ar jis būtų seduotas. Kai tokio gydymo reikia, siekiama vartoti mažiausią veiksmingą dozę kuo trumpesnį laiką ir reguliariai peržiūrėti jo būtinybę.

Artimųjų ir slaugančių žmonių saugumas

Nuolatinė agresijos rizika gali stipriai paveikti ne tik demenciją turintį žmogų, bet ir jį prižiūrinčius artimuosius. Po fizinio ar žodinio išpuolio žmogus gali jausti baimę, kaltę, pyktį ar net nenorėti vėl likti vienas su slaugomu artimuoju. Tokios reakcijos yra svarbus signalas, kad priežiūros sistemai reikia papildomos pagalbos. Saugumo planas ir reguliarios poilsio galimybės nėra prabanga – jos gali būti būtina ilgalaikės priežiūros dalis.

Ribos ir pagalbos pasitelkimas

Artimasis neturi rizikuoti savo sveikata bandydamas vienas suvaldyti fiziškai agresyvų žmogų. Pravartu iš anksto žinoti, pas ką galima kreiptis, kas galėtų atvykti padėti ir kur saugiai atsitraukti prasidėjus pavojingam epizodui. Pasikartojant agresijai verta apie tai informuoti šeimos gydytoją bei kitus priežiūroje dalyvaujančius specialistus. Jei namuose nebeįmanoma užtikrinti saugumo, reikia svarstyti intensyvesnę profesionalią pagalbą ar kitą priežiūros formą.

Slaugančio žmogaus fizinis ir emocinis krūvis

Dr. Ronald Petersen yra pasakęs: „Slaugantieji turi rūpintis savo psichikos ir fizine sveikata, nes nuo jų priklauso visa šeima.“ Ilgalaikė demencija sergančio žmogaus priežiūra gali būti fiziškai ir emociškai alinanti, o agresijos epizodai šį krūvį dar labiau padidina. Reguliarios pertraukos, kitų šeimos narių pagalba, socialinės paslaugos ir galimybė išsikalbėti gali padėti išvengti visiško išsekimo. Jei artimasis nuolat bijo būti namuose arba nebepajėgia užtikrinti saugios priežiūros, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

Asociacija „Demencija Lietuvoje“ – Agresyvus elgesys https://demencijalietuvoje.org/apie-demencija/elgesio-pokyciu-valdymas/agresyvus-elgesys/

Alzheimer’s Society – Aggressive Behaviour and Dementia https://www.alzheimers.org.uk/about-dementia/stages-and-symptoms/dementia-symptoms/aggressive-behaviour-and-dementia