Pirmieji demencijos požymiai: kaip juos atpažinti ir ką jie reiškia?

Pirmieji demencijos požymiai dažniausiai atsiranda palaipsniui, todėl iš pradžių gali būti palaikyti nuovargiu, stresu ar įprastais su amžiumi susijusiais pokyčiais. Žmogui gali būti sunkiau įsiminti naują informaciją, planuoti įprastus darbus, rasti tinkamą žodį ar orientuotis anksčiau gerai pažįstamoje aplinkoje. Svarbiausias požymis yra ne pavienis užmaršumo atvejis, o pasikartojantys pokyčiai, kurie pradeda trukdyti savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Atminties ar mąstymo sutrikimai ne visada reiškia demenciją, todėl jų priežastį turi įvertinti gydytojas.

Demencija nėra viena konkreti liga, o simptomų visuma, atsirandanti dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo. Ji gali paveikti atmintį, dėmesį, kalbą, orientaciją, sprendimų priėmimą, elgesį ir gebėjimą pasirūpinti savimi. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis, tačiau demenciją taip pat gali sukelti kraujagyslių pažeidimai, Lewy kūnelių liga, frontotemporalinė degeneracija ir kitos būklės. Simptomų pobūdis priklauso nuo to, kurios smegenų sritys pažeidžiamos pirmiausia.

Ankstyvieji atminties pokyčiai

Vienas dažniausių ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių yra sunkumas įsiminti neseniai įvykusius pokalbius, susitikimus ar gautą informaciją. Žmogus gali kelis kartus užduoti tą patį klausimą, nors į jį jau buvo atsakyta, arba neprisiminti ką tik aptarto susitarimo. Jis gali pradėti dažniau naudotis užrašais, priminimais ar artimųjų pagalba atlikdamas užduotis, kurias anksčiau prisimindavo savarankiškai. Seniau susiformavę prisiminimai pradžioje gali išlikti aiškesni nei nauja informacija, todėl žmogus gali išsamiai pasakoti apie jaunystę, bet neprisiminti vakarykščių įvykių.

Nerimą turėtų kelti ne retkarčiais pamirštas vardas ar ne vietoje padėti raktai, o dažnas informacijos praradimas, kuris nesusigrąžinamas net priminus aplinkybes. Žmogus gali pasidėti daiktus neįprastose vietose, pavyzdžiui, raktus šaldytuve, ir nebesugebėti mintyse atkurti savo ankstesnių veiksmų. Kartais dėl to kyla įtarimas, kad daiktus paėmė ar paslėpė kiti žmonės. Artimieji šiuos pokyčius neretai pastebi anksčiau už patį žmogų, nes jis gali nevisiškai suvokti savo sunkumus.

Planavimo ir kasdienių užduočių sunkumai

Ankstyva demencija gali paveikti gebėjimą nuosekliai atlikti užduotis, kurioms reikia kelių veiksmų. Žmogui gali tapti sunku gaminti gerai pažįstamą patiekalą, laikytis recepto, naudotis buitine technika ar susiplanuoti kelionę. Jis gali pamiršti, kuriame užduoties etape sustojo, pakartoti tą patį veiksmą arba praleisti svarbią jo dalį. Tokie sunkumai paprastai kartojasi ir ilgainiui pradeda trukdyti savarankiškumui.

Pokyčiai taip pat gali pasireikšti tvarkant pinigus, mokant sąskaitas ar vertinant finansinius pasiūlymus. Anksčiau tiksliai savo išlaidas kontroliavęs žmogus gali pradėti vėluoti atlikti mokėjimus, kelis kartus sumokėti tą pačią sąskaitą arba nebesuprasti banko išrašo. Silpnėjant sprendimų priėmimui padidėja rizika patikėti sukčiais, neapgalvotai pirkti ar atskleisti asmeninę informaciją. Viena klaida savaime nepatvirtina demencijos, tačiau pasikartojantys ir žmogui nebūdingi sprendimai yra pagrindas pasitarti su gydytoju.

Kalbos ir bendravimo pokyčiai

Pirmieji kalbos sutrikimai gali būti nežymūs ir pasireikšti sunkumu greitai rasti tinkamą žodį. Žmogus gali ilgiau sustoti sakinio viduryje, dažnai vartoti bendrus žodžius, tokius kaip „daiktas“ ar „tas“, arba apibūdinti objektą, kurio pavadinimo nebeprisimena. Jam gali būti sunkiau sekti ilgesnį pokalbį, suprasti sudėtingesnį paaiškinimą ar išlaikyti pokalbio temą. Dėl šių sunkumų žmogus kartais pradeda kalbėti mažiau, nors anksčiau aktyviai dalyvaudavo diskusijose.

Kalbos pokyčiai nebūtinai prasideda vienodai, nes kai kurių tipų demencijos pirmiausia paveikia būtent kalbos funkcijas. Žmogus gali nebeteisingai suprasti žodžių reikšmes, supainioti panašius žodžius arba sunkiau skaityti ir rašyti. Artimieji gali pastebėti, kad pasakojimas tampa ne toks nuoseklus, jame daugėja pasikartojimų arba prarandama pagrindinė mintis. Jei kalbos sutrikimas atsiranda staiga, ypač kartu su veido ar galūnės nusilpimu, būtina įtarti insultą ir skambinti 112.

Orientacijos ir erdvinio suvokimo sutrikimai

Žmogus, kuriam prasideda demencija, gali pradėti painioti savaitės dienas, metų laiką ar įvykių seką. Jis gali neprisiminti, kodėl atėjo į konkrečią vietą, arba sunkiau suvokti, kiek laiko praėjo nuo tam tikro įvykio. Vėliau gali pasitaikyti pasiklydimų anksčiau gerai pažįstamame rajone, parduotuvėje ar važiuojant į įprastą vietą. Tokie epizodai yra reikšmingesni už retkarčiais supainiotą datą, jeigu pradeda kelti pavojų arba riboti savarankišką judėjimą.

Regimojo ir erdvinio suvokimo pokyčiai gali apsunkinti atstumo, gylio, kontrasto ir objektų padėties vertinimą. Dėl to žmogui gali būti sunkiau pastatyti automobilį, saugiai lipti laiptais, įsipilti gėrimo ar pastebėti žemą kliūtį. Jis gali ne iš karto atpažinti objektą, nors regėjimas patikrintas ir tinkamai koreguojamas. Tokie pokyčiai ypač svarbūs vertinant vairavimo, maisto gaminimo ir saugaus judėjimo namuose galimybes.

Dėmesio ir mąstymo sulėtėjimas

Demencijos pradžioje žmogui gali tapti sunkiau ilgiau išlaikyti dėmesį, greitai pereiti nuo vienos užduoties prie kitos ar apdoroti kelis informacijos šaltinius vienu metu. Triukšmingoje aplinkoje jis gali pasimesti, nebesuprasti kelių žmonių pokalbio arba greitai pavargti nuo protinės veiklos. Užduotims, kurios anksčiau būdavo atliekamos automatiškai, gali prireikti daugiau laiko ir pastangų. Šie pokyčiai gali būti ypač pastebimi dirbant, vairuojant, apsiperkant ar naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis.

Sumažėjęs gebėjimas spręsti problemas gali pasireikšti netinkamu rizikos vertinimu arba sunkumu prisitaikyti pasikeitus aplinkybėms. Žmogus gali sutrikti, jei įprastas autobusas neatvyksta, pasikeičia parduotuvės išdėstymas ar reikia naudotis nauju prietaisu. Vietoje alternatyvaus sprendimo jis gali kartoti neveiksmingą veiksmą arba visiškai nutraukti užduotį. Tokie pokyčiai nėra vien lėtesnis tempas, jeigu jie aiškiai blogina žmogaus gebėjimą susitvarkyti savarankiškai.

Elgesio, nuotaikos ir asmenybės pokyčiai

Pirmieji demencijos simptomai gali pasireikšti ne tik atminties sutrikimu, bet ir žmogui nebūdingu elgesiu. Anksčiau ramus asmuo gali tapti dirglesnis, nerimastingesnis, impulsyvesnis arba įtaresnis. Gali sumažėti domėjimasis šeima, pomėgiais ir socialine veikla, nors žmogus ne visada geba paaiškinti šio pasikeitimo priežastį. Kai kuriais atvejais atsiranda apatija, emocinis abejingumas arba iniciatyvos stoka, kuri klaidingai palaikoma tingumu.

Elgesio ir asmenybės pokyčiai ypač būdingi frontotemporalinei demencijai, kuri gali prasidėti dar iki 65 metų. Žmogus gali prarasti socialinį jautrumą, elgtis netaktiškai, nepaisyti anksčiau svarbių taisyklių arba kartoti tuos pačius veiksmus. Kai kuriems žmonėms pasikeičia valgymo įpročiai, atsiranda stiprus potraukis saldumynams ar neįprastas maisto vartojimas. Ankstyvas ryškus elgesio pasikeitimas, net kai atmintis dar atrodo neblogai, taip pat yra pagrindas kreiptis medicininio įvertinimo.

Demencijos požymių ir įprasto senėjimo skirtumai

Senstant informacijos įsiminimas ir prisiminimas gali sulėtėti, tačiau sveikas vyresnis žmogus paprastai išsaugo savarankiškumą ir gebėjimą mokytis. Jis gali pamiršti vardą, bet vėliau jį prisiminti, arba trumpam neberasti daikto, tačiau atkurti savo veiksmus ir jį surasti. Demencijos atveju pokyčiai tampa dažnesni, ilgainiui stiprėja ir pradeda trukdyti darbui, finansams, buitinei veiklai ar saugumui. Vertinant svarbu atsižvelgti į ankstesnius žmogaus gebėjimus, išsilavinimą, profesiją, kalbą ir kasdienius įpročius.

Vienas lentelėje nurodytas požymis dar nereiškia, kad žmogus serga demencija. Didesnę reikšmę turi keli kartu pasireiškiantys pokyčiai, jų dažnėjimas ir poveikis kasdieniam gyvenimui. Kai kuriems žmonėms nustatomas lengvas pažinimo sutrikimas, kai atminties ar mąstymo pokyčiai jau pastebimi, tačiau savarankiškumas dar nėra reikšmingai prarastas. Lengvas pažinimo sutrikimas ne visada progresuoja į demenciją, todėl būtinas individualus stebėjimas ir priežasčių įvertinimas.

Ankstyvųjų požymių skirtumai pagal demencijos tipą

Sergant Alzheimerio liga pirmiausia dažnai nukenčia naujos informacijos įsiminimas, todėl ryškėja nesenų pokalbių ir įvykių užmiršimas. Kraujagyslinės demencijos pradžioje gali labiau išsiskirti sulėtėjęs mąstymas, sutrikęs dėmesys, planavimas ir gebėjimas organizuoti veiklą. Šie simptomai kartais blogėja laipsniškai, o kartais ryškesniais etapais po insultų ar kitų galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Praktikoje žmogui gali pasireikšti kelių skirtingų demencijos priežasčių derinys.

Lewy kūnelių demencijai gali būti būdingi ryškūs dėmesio ir budrumo svyravimai, vaizdinės haliucinacijos, judesių sulėtėjimas, sustingimas ir aktyvūs judesiai miego metu. Frontotemporalinė demencija dažniau prasideda elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiais, o atmintis pradžioje gali būti santykinai išsaugota. Dėl šių skirtumų vien atminties testas negali patikimai nustatyti visų demencijos formų. Diagnozei svarbus visas simptomų pobūdis, jų atsiradimo laikas ir poveikis kasdienei veiklai.

Kitos atminties ir mąstymo sutrikimų priežastys

Atmintis ir dėmesys gali pablogėti dėl depresijos, nerimo, ilgalaikio streso, miego trūkumo ar stipraus išsekimo. Žmogus, kuris prastai miega arba išgyvena depresijos epizodą, gali sunkiau susikaupti, lėčiau apdoroti informaciją ir prasčiau ją įsiminti. Panašius pokyčius gali sukelti gausus alkoholio vartojimas, klausos ar regos sutrikimas ir kai kurie vaistai. Ypač svarbu peržiūrėti kelis vienu metu vartojamus preparatus, nes jų sąveika vyresniame amžiuje gali prisidėti prie sumišimo ar mieguistumo.

Demenciją primenančių simptomų gali atsirasti dėl vitamino B12 ar kitų medžiagų trūkumo, skydliaukės veiklos sutrikimo, infekcijos, dehidratacijos, medžiagų apykaitos pokyčių ar galvos traumos. Kai kurios iš šių būklių yra išgydomos arba kontroliuojamos, todėl nereikėtų iš anksto manyti, kad bet koks užmaršumas yra negrįžtamas. Gydytojo užduotis yra nustatyti simptomų modelį ir patikrinti galimas alternatyvias priežastis. Kuo anksčiau atliekamas įvertinimas, tuo greičiau galima pradėti tinkamą gydymą arba stebėjimą.

Staiga atsiradę simptomai ir skubi pagalba

Demencija paprastai vystosi palaipsniui per mėnesius ar metus, todėl staigus sumišimas per kelias valandas ar dienas nėra laikomas įprasta jos pradžia. Toks pokytis gali būti ūminio sąmonės ir dėmesio sutrikimo, vadinamo delyru, požymis. Deliriumą gali sukelti infekcija, insultas, sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, galvos trauma, vaistai, apsinuodijimas ar kita ūmi liga. Staiga pasimetusiam, neįprastai mieguistam, stipriai sujaudintam arba haliucinacijas patiriančiam žmogui reikalingas skubus medicininis įvertinimas.

Nedelsiant reikia skambinti 112, jeigu kartu nusvyra viena veido pusė, nusilpsta ar nutirpsta ranka, sutrinka kalba, regėjimas ar pusiausvyra. Skubi pagalba taip pat būtina atsiradus staigiam stipriam galvos skausmui, traukuliams, sąmonės sutrikimui ar būklei po galvos traumos. Net jeigu simptomai greitai išnyksta, jie gali rodyti praeinantį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Tokiais atvejais negalima laukti planinės konsultacijos dėl galimos demencijos.

Medicininio įvertinimo eiga

Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, bendrą sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Vizito metu paprastai klausiama, kada prasidėjo pokyčiai, kaip jie progresuoja ir kokią įtaką daro darbui, buitinei veiklai, finansams bei bendravimui. Gali būti atliekamas trumpas atminties, dėmesio, kalbos ir kitų pažinimo funkcijų vertinimas. Prireikus žmogus siunčiamas neurologo, geriatro, psichiatro ar kito specialisto konsultacijai.

Kraujo tyrimai gali padėti patikrinti skydliaukės veiklą, vitaminų kiekį ir kitas galimas simptomų priežastis. Galvos smegenų magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimas gali būti atliekamas siekiant nustatyti insultų, traumų, navikų ar kitų struktūrinių pokyčių požymius. Tam tikrais atvejais specialistai gali skirti išsamesnius neuropsichologinius ar biologinių rodiklių tyrimus, tačiau jie nėra reikalingi kiekvienam žmogui. Diagnozė nustatoma vertinant tyrimų visumą, o ne vieną klausimyną, kraujo rodiklį ar smegenų nuotrauką.

Į konsultaciją naudinga atvykti su artimuoju, kuris gali apibūdinti pastebėtus pokyčius ir jų pradžią. Prieš vizitą verta užrašyti konkrečius pavyzdžius, pavyzdžiui, pamirštas sąskaitas, pasiklydimą, pakartotus klausimus ar sunkumus ruošiant maistą. Taip pat reikėtų turėti vartojamų vaistų ir papildų sąrašą bei informaciją apie ankstesnes ligas, traumas ir šeimos sveikatos istoriją. Konkretūs kasdieniai pavyzdžiai gydytojui suteikia daugiau informacijos nei bendras teiginys, kad žmogaus atmintis pablogėjo.

Ankstyvos diagnostikos reikšmė

Ankstyvas ištyrimas pirmiausia padeda nustatyti, ar simptomus sukėlė demencija, lengvas pažinimo sutrikimas ar kita gydoma būklė. Nustačius demenciją galima aptarti simptomų gydymą, saugumą namuose, vairavimą, finansų valdymą ir reikalingą artimųjų pagalbą. Žmogus turi daugiau galimybių pats dalyvauti priimant sprendimus dėl būsimos sveikatos priežiūros ir gyvenimo sąlygų. Šeima taip pat gali anksčiau gauti informacijos, pagalbos ir pasiruošti galimiems priežiūros poreikiams.

Mayo Clinic elgesio neurologas dr. Jonathan Graff-Radford yra pasakęs: „Žinojimas, kada biologiniai rodikliai pradeda kisti ir kada jie susiję su pažinimo sutrikimu, padeda nustatyti laiką, kai patikra galėtų būti veiksmingiausia.“ Vis dėlto biologinių rodiklių tyrimai nėra savarankiški profilaktiniai testai, kuriuos reikėtų atlikti kiekvienam užmaršumą pastebėjusiam žmogui. Jų poreikį ir rezultatų reikšmę turi įvertinti kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas.

Bendravimas su artimuoju

Pokalbį apie pastebėtus pokyčius geriausia pradėti ramioje aplinkoje, kai žmogus nėra pavargęs ar susijaudinęs. Reikėtų kalbėti apie konkrečius įvykius, o ne kaltinti, ginčytis ar iš anksto teigti, kad žmogus serga demencija. Galima paaiškinti, kad atminties ir mąstymo pokyčius sukelia daug skirtingų priežasčių, todėl gydytojo konsultacija padėtų jas išsiaiškinti. Pagarbus tonas ir pasiūlymas kartu užsiregistruoti vizitui dažnai yra veiksmingesni už spaudimą.

Jeigu žmogus pokyčius neigia, artimiesiems verta toliau fiksuoti konkrečius atvejus ir pasirūpinti neatidėliotinu saugumu. Reikia atkreipti dėmesį į vairavimą, dujinių prietaisų naudojimą, vaistų vartojimą, sąskaitų apmokėjimą ir galimą sukčių išnaudojimą. Pagalba turėtų būti proporcinga sunkumams, kad žmogus kuo ilgiau išsaugotų savarankiškumą ir orumą. Kilus tiesioginiam pavojui žmogaus ar aplinkinių sveikatai, medicininės pagalbos reikia kreiptis net tada, kai jis pats problemos nepripažįsta.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

National Institute on Aging – What Is Dementia? Symptoms, Types, and Diagnosis https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-and-dementia/what-dementia-symptoms-types-and-diagnosis

National Institute on Aging – What Are the Signs of Alzheimer’s Disease?https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-symptoms-and-diagnosis/what-are-signs-alzheimers-disease