Hemoglobinas: kas tai, norma, ką daryti kai aukštas ar žemas

Hemoglobinas yra vienas iš bendro kraujo tyrimo rodiklių, padedantis įvertinti, kaip kraujas aprūpina organizmo audinius deguonimi. Jo kiekis gali būti normalus, sumažėjęs arba padidėjęs, todėl rezultatas visada vertinamas kartu su kitais kraujo tyrimo duomenimis ir žmogaus savijauta.

Žemas hemoglobinas dažniausiai siejamas su anemijos rizika, o aukštas gali būti susijęs tiek su laikinais veiksniais, tiek su sveikatos būklėmis, kurias reikia įvertinti. Vien hemoglobino skaičius ne visada parodo priežastį, todėl svarbu suprasti, ką šis rodiklis reiškia ir kokie tyrimai gali būti reikalingi toliau.

Hemoglobino reikšmė organizme

Hemoglobinas yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis baltymas. Pagrindinė jo funkcija – prisijungti deguonį plaučiuose ir nunešti jį į organus bei audinius. Taip pat hemoglobinas padeda pernešti dalį anglies dioksido atgal į plaučius, kad jis būtų pašalintas iš organizmo.

Kai hemoglobino per mažai, audiniai gali gauti mažiau deguonies. Dėl to žmogus gali jausti silpnumą, greitesnį nuovargį, dusulį fizinio krūvio metu, galvos svaigimą ar širdies plakimą. Vis dėlto simptomai ne visada tiksliai parodo, kiek hemoglobinas sumažėjęs, todėl svarbiausias vertinimas remiasi kraujo tyrimu.

Hemoglobino norma pagal amžių ir lytį

Hemoglobino norma priklauso nuo amžiaus, lyties, nėštumo, laboratorijos taikomų ribų ir kai kurių individualių veiksnių. Dėl to tyrimo atsakymą visada reikėtų lyginti su konkrečios laboratorijos nurodytomis normomis.

Šios ribos yra orientacinės. Skirtingose laboratorijose normos gali šiek tiek skirtis, todėl tyrimo atsakymą reikėtų vertinti pagal konkrečios laboratorijos pateiktas reikšmes. Nedidelis nukrypimas ne visada reiškia ligą, bet svarbu atsižvelgti į kitus tyrimo rodiklius ir savijautą. 

Žemas hemoglobinas ir anemijos rizika

Žemas hemoglobinas reiškia, kad kraujyje yra mažiau deguonį pernešančio baltymo nei tikėtina pagal žmogaus amžių, lytį ir laboratorijos normas. Dažniausiai toks pokytis siejamas su anemija, dar vadinama mažakraujyste.

Svarbu suprasti, kad anemija nėra galutinė priežastis, o būklės požymis. Merck Manual pabrėžia: „Anemija nėra diagnozė; tai pagrindinio sutrikimo pasireiškimas.“ Todėl nustačius žemą hemoglobiną svarbu išsiaiškinti, kodėl jis sumažėjo.

Žemas hemoglobinas gali būti nustatomas atsitiktinai arba tiriant žmogų dėl prastos savijautos. Simptomų stiprumas ne visada tiksliai atspindi tyrimo rezultatą, nes svarbu ir tai, kaip greitai hemoglobinas sumažėjo.

Dažniausios žemo hemoglobino priežastys

Žemas hemoglobinas gali atsirasti tada, kai organizmas pagamina per mažai raudonųjų kraujo kūnelių, jų netenkama dėl kraujavimo arba jie suyra greičiau nei įprastai. Dėl to vien hemoglobino sumažėjimas dar neparodo tikslios priežasties.

Dažniausios priežastys:

• geležies trūkumas;
• vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas;
• kraujo netekimas, pavyzdžiui, gausios mėnesinės ar kraujavimas iš virškinimo trakto;
• lėtinės uždegiminės, inkstų ar kitos ligos;
• nėštumas;
• kai kurios kraujo ligos.

Geležies trūkumas yra viena dažniausių žemo hemoglobino priežasčių, tačiau ne vienintelė. Todėl prieš vartojant geležies papildus svarbu įvertinti feritiną, kitus kraujo tyrimo rodiklius ir galimą kraujavimo ar lėtinės ligos riziką.

Aukštas hemoglobinas ir galimos priežastys

Aukštas hemoglobinas reiškia, kad kraujyje jo yra daugiau nei įprasta pagal amžių, lytį ir laboratorijos normas. Toks rezultatas ne visada reiškia ligą, tačiau jo nereikėtų vertinti atskirai. Svarbu atsižvelgti į hematokritą, eritrocitų kiekį, skysčių vartojimą, rūkymą, gyvenimo sąlygas ir bendrą sveikatos būklę.

Viena paprastesnių priežasčių yra skysčių trūkumas. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujas tampa labiau koncentruotas, todėl hemoglobino kiekis tyrime gali atrodyti padidėjęs. Tokiu atveju rezultatas gali pasikeisti pakartojus tyrimą, kai skysčių balansas normalus.

Hemoglobinas taip pat gali būti aukštesnis rūkantiems žmonėms, gyvenantiems aukštikalnėse, sergant miego apnėja, plaučių ar širdies ligomis. Tokiais atvejais organizmas gali gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, nes audiniams trūksta deguonies. Rečiau aukštas hemoglobinas būna susijęs su kraujo ligomis, todėl pasikartojantį padidėjimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Hemoglobino, feritino ir geležies skirtumai

Hemoglobinas, feritinas ir geležis yra susiję, tačiau tai nėra tas pats. Hemoglobinas parodo, kaip kraujas perneša deguonį, feritinas atspindi geležies atsargas organizme, o geležies tyrimas rodo tuo metu kraujyje cirkuliuojančios geležies kiekį.

Svarbu tai, kad feritinas gali sumažėti anksčiau nei hemoglobinas. Tokiu atveju hemoglobinas dar gali būti normos ribose, bet geležies atsargos jau būna sumažėjusios. Todėl vertinant galimą geležies trūkumą dažnai svarbu žiūrėti ne vien į hemoglobiną.

Jei hemoglobinas žemas ir feritinas sumažėjęs, dažniau įtariamas geležies trūkumas. Jei hemoglobinas žemas, bet feritinas normalus arba padidėjęs, gali reikėti ieškoti kitų priežasčių, pavyzdžiui, uždegimo, lėtinės ligos ar kito kraujodaros sutrikimo.

Kiti tyrimai, padedantys įvertinti hemoglobino pokyčius

Hemoglobinas vertinamas kartu su kitais bendro kraujo tyrimo rodikliais. Eritrocitų kiekis parodo raudonųjų kraujo kūnelių skaičių, hematokritas – kokią kraujo dalį jie sudaro, o MCV ir MCH padeda suprasti, ar eritrocitai yra įprasto dydžio ir ar juose pakanka hemoglobino.

Įtariant geležies stoką, papildomai vertinami geležies apykaitos rodikliai. Kai įtariamos kitos priežastys, gali būti tiriamas vitaminas B12, folio rūgštis, uždegimo rodikliai, inkstų funkcija ar skydliaukės veikla. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti retikulocitų tyrimą ar periferinio kraujo tepinėlį, kurie padeda įvertinti kraujodaros aktyvumą.

Mityba esant žemam hemoglobinui

Jei žemas hemoglobinas susijęs su geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu, mityba gali būti svarbi pagalbos dalis. Geležies yra raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, ankštiniuose produktuose, grikiuose, špinatuose, moliūgų sėklose ir kituose produktuose.

Geležis iš gyvūninės kilmės produktų pasisavinama lengviau, o augalinės kilmės geležies pasisavinimą gali pagerinti vitaminas C. Vis dėlto vien mitybos ne visada pakanka, ypač jei hemoglobinas labai žemas, yra kraujavimas, sutrikęs geležies pasisavinimas ar kita medicininė priežastis.

Papildai ir gydymas pagal priežastį

Geležies papildai gali būti naudingi tada, kai tyrimai patvirtina geležies trūkumą, tačiau jų nereikėtų vartoti vien pagal hemoglobino skaičių. Per didelis geležies kiekis gali būti žalingas, todėl svarbu žinoti, ar organizmui jos iš tiesų trūksta.

Jei hemoglobinas sumažėjęs dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, gydymas skiriasi nuo geležies stokos gydymo. Jei priežastis yra kraujavimas, lėtinė liga ar inkstų funkcijos sutrikimas, vien papildų gali nepakakti – pirmiausia reikia spręsti pagrindinę problemą.

Tyrimo rezultatų vertinimas ir tolimesni veiksmai

Hemoglobino rezultatą geriausia vertinti pagal laboratorijos nurodytas normas ir bendrą kraujo tyrimo vaizdą. Svarbu atkreipti dėmesį, ar pokytis nedidelis, ar ryškus, ar jis kartojasi, ir ar kartu yra sveikatos nusiskundimų.

Jei hemoglobino pokytis aiškus arba savijauta blogėja, reikėtų aptarti tyrimą su gydytoju. Skubiau kreiptis svarbu esant stipriam silpnumui, dusuliui ramybėje, alpimui, krūtinės skausmui, labai greitam širdies plakimui ar staigiam būklės pablogėjimui.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

MedlinePlus – Hemoglobin Test
https://medlineplus.gov/lab-tests/hemoglobin-test/

MedlinePlus Medical Encyclopedia – Hemoglobin
https://medlineplus.gov/ency/article/003645.htm