Kuo skiriasi demencija nuo alzheimerio?

Dalinkitės:

Kas yra demencija?

Demencija – tai ne viena konkreti liga, o simptomų visuma, atsirandanti dėl įvairių smegenų pažeidimų. Ji pasireiškia atminties, mąstymo, orientacijos ir sprendimų priėmimo sutrikimais, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kad tai nėra normali senėjimo dalis, nors dažniausiai nustatoma vyresniame amžiuje.

Turinys

Šią būklę gali sukelti skirtingos ligos, todėl demencija turi kelias formas, kurios skiriasi eiga ir simptomais. Dažniausiai pasitaiko Alzheimerio liga, tačiau taip pat diagnozuojama ir vaskulinė, Lewy kūnelių ar frontotemporalinė demencija.

„Demencija nėra specifinė liga, tai bendras terminas, apibūdinantis simptomų grupę, kurią sukelia įvairios smegenų ligos.“ – Dr. David Knopman, Mayo Clinic neurologas

Kas yra Alzheimerio liga?

Alzheimerio liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri pažeidžia smegenų ląsteles ir palaipsniui silpnina pažintines funkcijas. Tai dažniausia demencijos priežastis, sudaranti didžiąją dalį visų atvejų. Liga prasideda nepastebimai, dažniausiai nuo atminties sutrikimų, ir laikui bėgant progresuoja.

Sergant Alzheimerio liga smegenyse kaupiasi nenormalūs baltymai – beta amiloidas ir tau, kurie trikdo nervinių ląstelių veiklą ir lemia jų žūtį. Dėl šių pokyčių blogėja ne tik atmintis, bet ir kalba, orientacija bei gebėjimas atlikti kasdienes užduotis.

Pasak Alzheimerio tyrimų srities ekspertės:
„Alzheimerio liga yra sudėtingas smegenų sutrikimas, kuris prasideda daugelį metų prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.“ – Dr. Maria Carrillo, Alzheimer’s Association

Pagrindinis skirtumas tarp demencijos ir Alzheimerio

Esminis skirtumas yra tas, kad demencija yra bendrinis terminas, apibūdinantis simptomų visumą, o Alzheimerio liga – konkreti liga, kuri tuos simptomus sukelia. Kitaip tariant, demencija nusako būklę, o Alzheimeris yra viena iš dažniausių jos priežasčių.

Norint suprasti paprasčiau, demenciją galima laikyti „skėčiu“, po kuriuo patenka įvairios ligos, o Alzheimerio liga yra viena iš jų. Būtent dėl to šie terminai dažnai painiojami, nes Alzheimeris pasireiškia tais pačiais pažintiniais sutrikimais, kurie būdingi demencijai apskritai.

Kriterijus	Demencija	Alzheimerio liga
Apibrėžimas	Simptomų sindromas	Konkreti liga
Priežastis	Įvairios (kraujagyslių, neurologinės ir kt.)	Smegenų ląstelių degeneracija dėl baltymų kaupimosi
Dažnumas	Apima visas formas	Dažniausia demencijos priežastis
Eiga	Priklauso nuo priežasties	Lėtai progresuojanti
Gydymas	Priklauso nuo tipo	Simptominis, ligos sustabdyti negalima

Kaip atskirti demenciją nuo Alzheimerio pagal simptomus?

Nors abi būklės pasireiškia pažintinių funkcijų silpnėjimu, simptomų pobūdis ir jų progresavimas gali skirtis. Demencijos atveju požymiai priklauso nuo konkrečios priežasties, todėl jie gali atsirasti staigiau arba būti labiau nepastovūs, ypač esant kraujagysliniams sutrikimams.

Alzheimerio liga dažniausiai prasideda palaipsniui ir ilgą laiką progresuoja lėtai. Ankstyvoje stadijoje ryškiausias požymis yra naujos informacijos įsiminimo sutrikimas, o vėliau atsiranda kalbos, orientacijos ir kasdienių veiklų atlikimo sunkumai. Skirtingai nei kai kurios kitos demencijos formos, Alzheimerio eiga yra tolygi ir nuosekliai blogėjanti.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

nuolat pasikartojantis užmaršumas, ypač naujos informacijos
sunkumai planuojant ar atliekant įprastas užduotis
dezorientacija laike ar aplinkoje
kalbos ar žodžių parinkimo problemos

Kas sukelia demenciją ir Alzheimerio ligą?

Demencijos priežastys yra įvairios, nes tai nėra viena liga. Ji gali atsirasti dėl kraujagyslių pažeidimų, neurologinių ligų ar kitų smegenų veiklą trikdančių procesų. Pavyzdžiui, vaskulinė demencija išsivysto dėl sutrikusios kraujotakos smegenyse, o kitos formos susijusios su skirtingų smegenų sričių pažeidimu.

Alzheimerio liga turi aiškesnį biologinį pagrindą. Sergant šia liga smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, kurie pažeidžia nervines ląsteles ir sutrikdo jų tarpusavio ryšius. Šie pokyčiai prasideda gerokai anksčiau nei atsiranda pirmieji simptomai, todėl liga ilgą laiką gali būti nepastebėta.

Riziką susirgti didina keli veiksniai:

vyresnis amžius
genetinis polinkis
širdies ir kraujagyslių ligos
mažas fizinis ir protinis aktyvumas

Diagnostika: kaip gydytojai nustato skirtumą?

Norint atskirti demenciją nuo Alzheimerio ligos, būtina išsami medicininė diagnostika, nes vien tik simptomų nepakanka tiksliai priežasčiai nustatyti. Gydytojai pirmiausia vertina paciento pažintines funkcijas, atmintį, mąstymą ir kasdienio funkcionavimo pokyčius, taip pat surenka išsamią ligos istoriją.

Diagnozei patikslinti dažniausiai atliekami keli tyrimai: kognityviniai testai padeda įvertinti pažinimo lygį, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), leidžia nustatyti smegenų struktūrinius pakitimus, o kraujo tyrimai padeda atmesti kitas galimas priežastis. Šių duomenų visuma leidžia gydytojui nustatyti, ar tai bendras demencijos sindromas, ar konkrečiai Alzheimerio liga.

Tiksli diagnozė yra svarbi, nes nuo jos priklauso tolimesnis gydymo planas ir ligos valdymas. Skirtingos demencijos formos gali būti valdomos nevienodai, todėl ankstyvas ir tikslus nustatymas leidžia geriau kontroliuoti simptomus ir planuoti priežiūrą.

Ar gydymas skiriasi?

Demencijos gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties, todėl universalaus sprendimo nėra. Kai kurios formos, ypač susijusios su kraujotaka ar medžiagų apykaita, gali būti iš dalies kontroliuojamos gydant pagrindinę ligą. Tuo tarpu kitais atvejais pagrindinis tikslas yra sulėtinti simptomų progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Alzheimerio ligos gydymas yra simptominis, nes šiuo metu nėra būdo visiškai sustabdyti ar išgydyti ligos. Skiriami vaistai gali padėti palaikyti pažintines funkcijas ar sulėtinti jų blogėjimą, tačiau liga vis tiek progresuoja. Taip pat svarbi tampa kasdienė priežiūra, aplinkos pritaikymas ir artimųjų įsitraukimas.

Didelę reikšmę turi ir nemedikamentinės priemonės, kurios padeda išlaikyti funkcionalumą kuo ilgiau:

protinė veikla ir socialinis aktyvumas
fizinis judėjimas ir subalansuota mityba

Kaip sumažinti riziką?

Nors visiškai išvengti demencijos ar Alzheimerio ligos ne visada įmanoma, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali padėti sumažinti riziką arba atitolinti simptomų pasireiškimą. Didžiausią įtaką turi širdies ir kraujagyslių sveikata, nes ji tiesiogiai susijusi su smegenų aprūpinimu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį atlieka nuoseklūs kasdieniai įpročiai. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir protinė veikla gali padėti išlaikyti smegenų funkcijas ilgiau. Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir cukraus lygį kraujyje.

Ilgalaikėje perspektyvoje net nedideli pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį, ypač jei jie taikomi dar prieš atsirandant pirmiesiems simptomams.