5 artėjančio infarkto požymiai

Širdies infarktas išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje ir Lietuvoje, tačiau didelė dalis atvejų nėra staigūs – organizmas dažnai siunčia įspėjamuosius signalus dar prieš ūmią būklę. Šie požymiai gali pasireikšti dienomis ar net savaitėmis iki miokardo infarkto, tačiau neretai būna ignoruojami arba priskiriami nuovargiui, stresui ar virškinimo sutrikimams.

Medicinos praktikoje pastebima, kad laiku atpažinus artėjančio infarkto simptomus ir kreipusis į gydytojus, galima reikšmingai sumažinti širdies raumens pažeidimą ir mirtingumo riziką. Būtent todėl svarbu žinoti ne tik klasikinius, bet ir netipinius požymius, kurie gali signalizuoti apie besivystančią širdies išemiją.

Kas yra artėjantis infarktas?

Mediciniškai vadinamasis „artėjantis infarktas“ dažniausiai siejamas su nestabilia krūtinės angina arba progresuojančia miokardo išemija – būkle, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies dėl susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų.

Pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kurios metu kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės plokštelės. Jos gali:

• palaipsniui siaurinti arterijų spindį,
• staiga plyšti ir sukelti trombo susidarymą,
• visiškai užblokuoti kraujotaką širdies raumenyje.

Skirtingai nei ūmus miokardo infarktas, artėjanti būklė dažnai pasireiškia nepastoviais, pasikartojančiais ar stiprėjančiais simptomais, kurie gali trumpam praeiti ramybės būsenoje, tačiau vėl atsinaujinti fizinio ar emocinio krūvio metu.

Pasak Mayo klinikos kardiologo dr. Stephen Kopecky:
„Nestabili krūtinės angina yra rimtas įspėjimas. Tai nėra gerybinė būklė – ji rodo, kad infarktas gali įvykti bet kuriuo metu.“

Svarbu pabrėžti, kad artėjančio infarkto simptomai:

• ne visada būna intensyvūs,
• gali būti netipiniai, ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems diabetu,
• dažnai painiojami su virškinimo, kvėpavimo ar raumenų problemomis.

Dėl šios priežasties bet kokie nauji, neįprasti ar progresuojantys simptomai, susiję su krūtinės diskomfortu, dusuliu ar bendru silpnumu, turėtų būti vertinami rimtai ir aptarti su gydytoju.

1. Spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje

Spaudžiantis, veržiantis ar deginantis skausmas krūtinėje yra dažniausias ir labiausiai atpažįstamas artėjančio infarkto požymis. Mediciniškai jis vadinamas angininiu skausmu ir atsiranda tuomet, kai širdies raumuo negauna pakankamo deguonies kiekio dėl sutrikusios kraujotakos vainikinėse arterijose.

Šis skausmas dažniausiai jaučiamas už krūtinkaulio, krūtinės centre arba kairėje pusėje. Pacientai jį apibūdina ne kaip aštrų dūrį, bet kaip sunkumo, spaudimo ar deginimo pojūtį, tarsi ant krūtinės būtų uždėtas sunkus daiktas.

Kaip pasireiškia šis skausmas?

Artėjančio infarkto atveju skausmas dažnai:

• atsiranda fizinio krūvio, streso ar emocinio susijaudinimo metu,
• gali trukti kelias minutes ir praeiti pailsėjus,
• laikui bėgant tampa dažnesnis, stipresnis arba atsiranda net ramybės būsenoje,
• gali būti lydimas dusulio, silpnumo ar nerimo jausmo.

Svarbus įspėjamasis ženklas – skausmo pobūdžio pasikeitimas. Jei anksčiau diskomfortas pasireikšdavo tik fizinio krūvio metu, o dabar atsiranda ir ramybėje arba naktį, tai gali rodyti nestabilią krūtinės anginą ir artėjantį infarktą.

Kuo šis skausmas skiriasi nuo kitų krūtinės skausmų?

Ne visi krūtinės skausmai yra susiję su širdimi, tačiau angininis skausmas turi tam tikrų būdingų bruožų:

• jis paprastai nėra susijęs su kvėpavimo judesiais ar kūno padėties keitimu,
• nepadidėja spaudžiant krūtinės sieną,
• dažnai sumažėja pailsėjus arba pavartojus nitroglicerino (jei jis paskirtas gydytojo).

Virškinimo sistemos skausmai dažniau būna deginantys, susiję su maistu, o raumenų ar stuburo skausmai stiprėja judant ar spaudžiant tam tikrą vietą.

2. Dusulys ir sumažėjęs fizinis pajėgumas

Dusulys – vienas dažniausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertinamų artėjančio infarkto požymių. Jis gali pasireikšti tiek kartu su krūtinės skausmu, tiek ir visiškai be jo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, moterims ar sergantiems cukriniu diabetu.

Dusulys atsiranda tuomet, kai širdis dėl sutrikusios kraujotakos nebesugeba efektyviai aprūpinti organizmo deguonimi. Dėl to net ir nedidelis fizinis krūvis sukelia oro trūkumo jausmą, kuris anksčiau nepasireikšdavo.

Kaip pasireiškia pavojingas dusulys?

Su artėjančiu infarktu susijęs dusulys dažniausiai:

• atsiranda atliekant įprastus kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais ar einant trumpą atstumą,
• pasireiškia staiga arba palaipsniui stiprėja per kelias dienas ar savaites,
• gali atsirasti ramybės būsenoje ar naktį, ypač atsigulus,
• būna lydimas nuovargio, silpnumo ar nerimo pojūčio.

Svarbus signalas – pastebimas fizinio pajėgumo sumažėjimas, kai veikla, kuri anksčiau nesukeldavo jokių sunkumų, tampa varginanti.

Kada dusulys turėtų kelti rimtą įtarimą?

Ypač budrumą turėtų kelti dusulys, kuris:

• atsirado staiga ir neturi aiškios priežasties,
• progresuoja per trumpą laiką,
• pasireiškia kartu su krūtinės diskomfortu, prakaitavimu ar galvos svaigimu,
• verčia nutraukti įprastą fizinę veiklą.

Tokiais atvejais būtina įvertinti širdies būklę ir neatidėlioti medicininės apžiūros.

3. Skausmas, plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį

Skausmas, kuris prasideda krūtinėje ir plinta į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą, yra klasikinis, tačiau ne visada atpažįstamas artėjančio infarkto požymis. Šis simptomas atsiranda dėl bendrų nervinių takų, kuriais širdies skausmas „atspindimas“ į kitas kūno vietas.

Tokio pobūdžio skausmas dažniausiai nėra lokalus – jis apima didesnį plotą, gali būti bukas, spaudžiantis ar maudžiantis, o ne aštrus ar duriantis.

Kodėl skausmas plinta į kitas kūno vietas?

Širdis ir tam tikros kūno sritys, tokios kaip kairė ranka ar kaklas, dalijasi tais pačiais nerviniais keliais, išeinančiais iš nugaros smegenų. Dėl to smegenys ne visada tiksliai atskiria skausmo šaltinį ir jį „projektuoja“ į kitas vietas.

Dažniausios skausmo plitimo kryptys:

• kairė ranka arba abi rankos,
• pečiai ir tarpumentė,
• kaklas ir apatinė žandikaulio dalis,
• viršutinė pilvo dalis.

Svarbu pažymėti, kad skausmas ne visada prasideda krūtinėje – kai kuriais atvejais pirmasis simptomas gali būti žandikaulio ar rankos diskomfortas.

Netipiniai simptomai ir moterų patirtis

Moterims artėjančio infarkto požymiai dažniau būna netipiniai. Jos gali jausti:

• skausmą ar spaudimą kakle ar žandikaulyje be aiškaus krūtinės skausmo,
• maudimą viršutinėje nugaros dalyje,
• diskomfortą, kuris primena dantų ar raumenų skausmą.

Dėl šios priežasties simptomai dažnai priskiriami odontologinėms ar raumenų problemoms, o tai uždelsia tinkamą gydymą.

Kaip pabrėžia Niujorko Mount Sinai ligoninės kardiologė dr. Nieca Goldberg: „Moterys dažniau patiria netipinius infarkto simptomus, tokius kaip žandikaulio ar nugaros skausmas, todėl širdies ligos joms neretai diagnozuojamos per vėlai.“

4. Neįprastas nuovargis ir silpnumas

Neįprastas, staiga atsiradęs ar progresuojantis nuovargis yra vienas labiausiai nuvertinamų artėjančio infarkto požymių. Skirtingai nei įprastas nuovargis po darbo ar fizinio krūvio, šis silpnumas dažnai būna neproporcingas atliekamai veiklai ir nepraeina net pailsėjus.

Širdžiai negaunant pakankamai deguonies, sumažėja jos gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują. Dėl to organizmo audiniai gauna mažiau energijos, o žmogus jaučiasi išsekęs be aiškios priežasties.

Kaip atpažinti pavojingą nuovargį?

Su artėjančiu infarktu susijęs nuovargis dažniausiai:

• atsiranda staiga arba stiprėja per kelias dienas ar savaites,
• pasireiškia net atliekant lengvus kasdienius veiksmus,
• nėra paaiškinamas miego trūkumu, stresu ar infekcija,
• gali būti lydimas silpnumo rankose ar kojose.

Kai kurie žmonės apibūdina šią būklę kaip „visišką energijos praradimą“ ar jausmą, kad kūnas „nebeklauso“.

Kodėl nuovargis susijęs su širdies išemija?

Kai širdies raumuo dirba neefektyviai:

• sumažėja kraujo tiekimas raumenims ir smegenims,
• sutrinka normalūs medžiagų apykaitos procesai,
• organizmas pereina į kompensacinį režimą, kuris sukelia greitesnį išsekimą.

Tai ypač būdinga žmonėms, sergantiems vainikinių arterijų liga ar turintiems kelių rizikos veiksnių derinį.

Pasak Stanfordo universiteto kardiologo dr. Joseph Wu: „Neįprastas nuovargis gali būti vienintelis įspėjamasis ženklas, ypač moterims. Jis dažnai pasireiškia dar prieš atsirandant klasikiniam krūtinės skausmui.“

5. Pykinimas, šaltas prakaitas ar galvos svaigimas

Pykinimas, šaltas prakaitas ir galvos svaigimas yra autonominės nervų sistemos suaktyvėjimo požymiai, kurie gali pasireikšti artėjant širdies infarktui. Šie simptomai dažnai klaidingai siejami su virškinimo sutrikimais, apsinuodijimu maistu ar staigiu kraujospūdžio kritimu, tačiau tam tikrais atvejais jie gali signalizuoti apie rimtą širdies problemą.

Širdies raumens išemija sukelia streso reakciją organizme, dėl kurios aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Tai lemia prakaitavimą, pykinimą ir bendrą silpnumą.

Kaip pasireiškia šie simptomai?

Artėjančio infarkto atveju dažniausiai stebima:

• staigus, nepaaiškinamas pykinimas ar vėmimo pojūtis,
• šaltas, lipnus prakaitas net esant ramybės būsenoje,
• galvos svaigimas ar trumpalaikis apalpimo jausmas,
• bendras nerimo ar artėjančios grėsmės pojūtis.

Šie simptomai gali pasireikšti kartu su krūtinės skausmu, tačiau kai kuriais atvejais jie būna pagrindiniai arba net vieninteliai įspėjamieji ženklai.

Kada šie simptomai ypač pavojingi?

Didžiausią pavojų kelia situacijos, kai:

• pykinimas ar prakaitavimas atsiranda staiga ir be aiškios priežasties,
• simptomai kartojasi arba stiprėja,
• kartu pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas ar silpnumas,
• žmogus jaučia galimą apalpimą.

Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į skubią medicinos pagalbą.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Artėjančio infarkto ir ne širdies kilmės simptomų palyginimas

Šaltiniai

Thygesen, Kristian, et al. “Fourth Universal Definition of Myocardial Infarction (2018).” European Heart Journal vol. 40,3 (2019): 237–269.

Canto, John G., et al. “Symptom Presentation of Women With Acute Coronary Syndromes.” Archives of Internal Medicine vol. 167,22 (2007): 2405–2413.