Nuo ko gali kilti išangės skausmas?
Išangės skausmas – tai simptomas, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių: nuo laikino sudirginimo ar funkcinių sutrikimų iki rimtų uždegiminių ar struktūrinių ligų. Nors šis simptomas dažnai sukelia diskomfortą ir gėdos jausmą, mediciniškai jis vertinamas kaip svarbus signalas, padedantis laiku nustatyti galimą sutrikimą. Dalis išangės skausmo priežasčių yra lengvai išgydomos, tačiau kai kuriais atvejais skausmas gali rodyti būkles, reikalaujančias skubaus gydytojo įsikišimo. Todėl tikslus skausmo pobūdžio ir jį lydinčių simptomų įvertinimas yra itin svarbus.
Kas yra išangės skausmas ir kaip jis pasireiškia?
Išangės skausmas – tai skausmingas pojūtis išangės kanalo ar aplinkinių audinių srityje. Jis gali būti jaučiamas tiesiogiai išangėje arba plisti į tarpvietę, sėdmenis ar apatinę pilvo dalį. Skausmo intensyvumas ir pobūdis labai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties.
Mediciniškai išangės skausmas skirstomas į dvi pagrindines formas: ūminį ir lėtinį. Ūminis skausmas dažniausiai atsiranda staiga ir būna aiškiai susijęs su konkrečia priežastimi, pavyzdžiui, išangės plyšiu ar trombuotu hemorojumi. Lėtinis išangės skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites ir dažnai siejamas su raumenų ar nervų funkcijos sutrikimais.
Skausmo pobūdis gali būti labai įvairus:
- Aštrus, duriantis skausmas, ypač tuštinimosi metu
- Deginantis ar perštintis pojūtis
- Pulsuojantis, stiprėjantis sėdint
- Spaudžiantis ar maudžiantis skausmas be aiškios priežasties
Svarbus diagnostinis aspektas – kada skausmas pasireiškia. Vieniems žmonėms jis sustiprėja tuštinimosi metu ar po jo, kitiems – ramybės būsenoje ar net naktį. Skausmas, pasireiškiantis trumpais, intensyviais epizodais be aiškių struktūrinių pakitimų, dažnai būdingas funkcinėms būklėms.
Dažniausios išangės skausmo priežastys
Išangės skausmą gali sukelti skirtingos kilmės veiksniai – mechaniniai, uždegiminiai, kraujotakos, neurologiniai ar funkciniai. Klinikiniu požiūriu svarbu ne tik nustatyti skausmo buvimą, bet ir suprasti, kokiai priežasčių grupei jis priklauso, nes nuo to tiesiogiai priklauso gydymo taktika. Daugeliu atvejų išangės skausmas yra gerybinės kilmės, tačiau jis visuomet turėtų būti vertinamas atsakingai.
Dažniausiai pasitaikančios išangės skausmo priežastys skirstomos į kelias pagrindines grupes:
- Išangės kanalo struktūriniai pažeidimai
- Kraujagyslių patologijos
- Uždegiminiai ir infekciniai procesai
- Raumenų ir nervų funkcijos sutrikimai
- Virškinamojo trakto ligos
Išangės skausmas dėl išangės plyšio (analinės fisūros)
Analinė fisūra – tai išilginis išangės kanalo gleivinės įtrūkimas, dažniausiai atsirandantis apatinėje išangės dalyje. Tai viena dažniausių ūminio išangės skausmo priežasčių, ypač jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.
Pagrindinė analinės fisūros atsiradimo priežastis – gleivinės pažeidimas dėl kieto ar didelio tūrio išmatų slinkimo. Dėl to susiformuoja mikroįtrūkimas, kuris gali gilėti ir sukelti ryškų skausmą.
Būdingi analinės fisūros simptomai:
- Aštrus, pjovimą primenantis skausmas tuštinimosi metu
- Skausmo išlikimas nuo kelių minučių iki kelių valandų po tuštinimosi
- Nedidelis ryškiai raudono kraujo kiekis ant tualetinio popieriaus
- Refleksinis išangės sfinkterio spazmas
Skausmas dažnai sukelia baimę tuštintis, todėl žmogus sąmoningai sulaiko išmatas, o tai dar labiau pablogina būklę. Ilgainiui ūminė fisūra gali tapti lėtine, kai susiformuoja randiniai pakitimai.
Hemorojus kaip išangės skausmo priežastis
Hemorojus – tai išangės kanalo kraujagyslių išsiplėtimas, kuris gali būti vidinis arba išorinis. Nors daugeliu atvejų hemorojus sukelia kraujavimą ar diskomfortą, ne visada jis yra skausmingas. Skausmas dažniausiai pasireiškia tam tikromis klinikinėmis situacijomis.
Išorinis hemorojus gali tapti skausmingas, kai susidaro kraujo krešulys, vadinamas trombuotu hemorojumi. Tokiu atveju skausmas atsiranda staiga ir gali būti labai intensyvus.
Hemorojui būdingi skausmo požymiai:
- Staigus, pulsuojantis skausmas išangės srityje
- Skausmo sustiprėjimas sėdint ar judant
- Apčiuopiamas skausmingas mazgas prie išangės
- Galimas patinimas ir paraudimas
Vidinis hemorojus dažniau sukelia kraujavimą be skausmo, tačiau esant jo įstrigimui ar uždegimui, taip pat gali atsirasti skausmingi pojūčiai.
Išangės skausmas dėl infekcijų ir uždegimų
Infekciniai ir uždegiminiai procesai išangės srityje yra viena pavojingesnių išangės skausmo priežasčių, nes dažnai progresuoja greitai ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Šios būklės paprastai pasireiškia ne tik skausmu, bet ir bendrais uždegimo požymiais, todėl reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Perianalinis abscesas
Perianalinis abscesas – tai pūlinys, susiformuojantis dėl išangės liaukų užsikimšimo ir bakterinės infekcijos. Tai viena dažniausių ūmaus, stipraus išangės skausmo priežasčių.
Tipiniai perianalinio absceso simptomai:
- Nuolatinis, pulsuojantis skausmas, stiprėjantis sėdint ar judant
- Skausmingas patinimas aplink išangę
- Paraudusi, karšta oda
- Karščiavimas, bendras silpnumas
Negydomas abscesas gali savaime prasiveržti arba pereiti į lėtinę formą – išangės fistulę.
Išangės fistulė
Išangės fistulė – tai nenormalus kanalas, susiformuojantis tarp išangės kanalo ir odos paviršiaus, dažniausiai kaip perianalinio absceso komplikacija. Nors skausmas gali būti ne toks intensyvus kaip absceso atveju, jis dažnai tampa lėtinis.
Būdingi fistulės požymiai:
- Periodiškai pasikartojantis išangės skausmas
- Pūlingos ar kraujingos išskyros
- Odos dirginimas aplink išangę
- Skausmo sustiprėjimas sėdint ar tuštinantis
Fistulės dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo, nes savaime neužgyja.
Lytiškai plintančios infekcijos
Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti išangės skausmą, ypač jei infekcija pažeidžia išangės gleivinę. Tai dažniau pasitaiko asmenims, turintiems analinius lytinius santykius.
Dažniausios infekcijos:
- Gonorėja
- Chlamidiozė
- Herpes simplex virusas
- Sifilis
Šios infekcijos gali sukelti skausmingus opelius, deginimą, išskyras ar kraujavimą. Skausmas dažnai lydimas niežėjimo ar gleivinės pažeidimo.
Odos ir gleivinės uždegimai
Išangės skausmą taip pat gali sukelti dermatologinės būklės, tokios kaip kontaktinis dermatitas, grybelinės ar bakterinės odos infekcijos. Šiais atvejais skausmas dažnai derinasi su deginimu, niežuliu ir paraudimu.
Raumenų ir nervų kilmės išangės skausmas
Ne visais atvejais išangės skausmas susijęs su matomais struktūriniais pažeidimais ar uždegimu. Daliai pacientų skausmas atsiranda dėl dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimų arba nervų dirginimo. Šios būklės dažnai vadinamos funkcinėmis, nes standartinių tyrimų metu aiškios organinės patologijos nenustatoma.
Levatoriaus sindromas
Levatoriaus sindromas – tai lėtinis dubens dugno raumenų spazmas, sukeliantis gilią, maudžiančią ar spaudžiančią išangės srities skausmo formą. Skausmas dažniausiai trunka ilgiau nei 20 minučių ir gali kartotis reguliariai.
Būdingi šios būklės požymiai:
- Gilus, sunkiai lokalizuojamas skausmas tiesiojoje žarnoje
- Skausmo sustiprėjimas sėdint
- Palengvėjimas atsistojus ar judant
- Nėra aiškių gleivinės ar odos pakitimų
Ši būklė dažniau nustatoma žmonėms, patiriantiems lėtinį stresą ar turintiems laikysenos problemų.
Proktalgija fugax
Proktalgija fugax – tai staiga prasidedantis, trumpalaikis, tačiau labai intensyvus išangės ar tiesiosios žarnos skausmas. Skausmo epizodai dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali pasireikšti ramybės būsenoje, dažnai naktį.
Šiai būklei būdinga:
- Staigus, duriantis ar spazminis skausmas
- Trumpa skausmo trukmė
- Nėra liekamųjų simptomų tarp epizodų
- Normalūs klinikiniai tyrimų rezultatai
Nors proktalgija fugax nėra pavojinga gyvybei, ji gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę dėl staigumo ir intensyvumo.
Nervų dirginimas ar pažeidimas
Išangės skausmas gali kilti ir dėl nervų, ypač pudendinio nervo, dirginimo ar suspaudimo. Tokiais atvejais skausmas dažnai apibūdinamas kaip deginantis, šaudantis ar dilgčiojantis.
Galimi požymiai:
- Skausmas, plintantis į tarpvietę ar lytinius organus
- Sustiprėjimas ilgai sėdint
- Dalinis palengvėjimas atsigulus
- Jautrumo pokyčiai
Išangės skausmas ir virškinamojo trakto ligos
Kai kurios virškinamojo trakto ligos gali sukelti išangės skausmą net ir tada, kai pagrindinis ligos procesas vyksta aukščiau žarnyne. Tokiais atvejais skausmas dažniausiai susijęs su lėtiniu uždegimu, pakitusiu tuštinimosi pobūdžiu ar padidėjusia gleivinės jautra.
Uždegiminės žarnyno ligos
Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, gali pažeisti tiesiąją žarną ir išangės sritį. Ypač Krono liga dažnai pasireiškia perianalinėmis komplikacijomis.
Galimi simptomai:
- Nuolatinis ar pasikartojantis išangės skausmas
- Gleivinės įtrūkimai, opos
- Fistulės ar abscesai
- Kraujavimas ir gleivinės išskyros
Skausmas šiais atvejais dažnai būna lėtinis ir susijęs su ligos aktyvumo periodais.
Dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kuris pats savaime nesukelia struktūrinių išangės pažeidimų. Tačiau dėl dažnų tuštinimosi pokyčių, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo gali atsirasti išangės dirginimas ir skausmas.
Dažniausiai pasitaikantys mechanizmai:
- Dažnas tuštinimasis ir gleivinės sudirginimas
- Padidėjęs visceralinis jautrumas
- Antrinių išangės plyšių atsiradimas
Šiais atvejais išangės skausmas dažniausiai nėra nuolatinis ir susilpnėja normalizavus tuštinimosi ritmą.
Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
Ilgalaikiai tuštinimosi sutrikimai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, galinčių sukelti išangės skausmą. Kietos išmatos gali pažeisti gleivinę, o dažnas viduriavimas – sukelti uždegimą ir dirginimą.
Galimos pasekmės:
- Analinės fisūros
- Hemorojaus paūmėjimas
- Odos ir gleivinės uždegimas
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ne, daugeliu atvejų išangės skausmą sukelia gerybinės ir lengvai gydomos būklės, tokios kaip analinė fisūra ar hemorojus. Tačiau skausmas visada turėtų būti vertinamas rimtai, ypač jei jis kartojasi, stiprėja ar trunka ilgiau nei kelias dienas.
Taip, kai kuriais atvejais, ypač jei skausmas susijęs su laikinu sudirginimu ar trumpalaikiu vidurių užkietėjimu, simptomai gali praeiti savaime. Vis dėlto, jei skausmas užsitęsia ilgiau nei savaitę arba kartojasi, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Ilgalaikis sėdėjimas gali prisidėti prie išangės skausmo atsiradimo, ypač jei yra hemorojus, dubens dugno raumenų įtampa ar nervų dirginimas. Tačiau pats sėdėjimas paprastai nėra vienintelė priežastis – dažniausiai jis veikia kaip rizikos veiksnys.
Išangės skausmo priežastys, būdingi simptomai ir galimas gydymas
| Galima priežastis | Skausmo pobūdis | Kiti būdingi simptomai | Kada būtina kreiptis į gydytoją | Dažniausi gydymo principai |
| Analinė fisūra | Aštrus, pjovimo pobūdžio, ypač tuštinantis | Nedidelis ryškus kraujavimas, sfinkterio spazmas | Jei skausmas trunka ilgiau nei 1–2 savaites | Minkštinančios išmatas priemonės, vietinis gydymas, retais atvejais chirurgija |
| Trombuotas išorinis hemorojus | Staigus, stiprus, pulsuojantis | Skausmingas guzelis, patinimas | Jei skausmas labai stiprus ar didėja | Skausmo kontrolė, vietinis gydymas, kartais chirurginis krešulio šalinimas |
| Perianalinis abscesas | Nuolatinis, pulsuojantis | Karščiavimas, paraudimas, patinimas | Visada – tai skubi būklė | Chirurginis pūlinio drenavimas, antibiotikai |
| Išangės fistulė | Lėtinis, pasikartojantis | Pūlingos išskyros, odos dirginimas | Jei simptomai kartojasi | Chirurginis gydymas |
| Proktalgija fugax | Staigus, trumpalaikis, labai intensyvus | Nėra liekamųjų simptomų | Jei epizodai dažni ar stiprėja | Gyvenimo būdo korekcija, raumenų atpalaidavimas |
| Levatoriaus sindromas | Gilus, spaudžiantis, ilgalaikis | Sustiprėja sėdint | Jei skausmas lėtinis | Kineziterapija, raumenų atpalaidavimo metodai |
| Uždegiminės žarnyno ligos | Lėtinis ar paūmėjantis | Viduriavimas, kraujavimas, fistulės | Visada | Sisteminė priešuždegiminė terapija |
| Lytiškai plintančios infekcijos | Deginantis ar skausmingas | Išskyros, opos, niežėjimas | Visada | Specifinis infekcijos gydymas |
Šaltiniai
Bharucha, Adil E., et al. “Functional anorectal disorders.” Gastroenterology vol. 130, no. 5 (2006): 1510–1518.
Longstreth, George F., et al. “Functional bowel disorders.” Gastroenterology vol. 130, no. 5 (2006): 1480–1491.


