Kas yra gripas B?

Gripas B yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia ortomiksovirusų šeimai priklausantis B tipo gripo virusas. Skirtingai nei gripo A virusas, kuris gali sukelti pandemijas ir plisti tarp žmonių bei gyvūnų, gripas B cirkuliuoja tik tarp žmonių, todėl jo plitimas yra stabilesnis ir labiau prognozuojamas. Vis dėlto jis gali sukelti reikšmingą sergamumo bangą, ypač šaltuoju metų sezonu.

Medicinos ekspertai dažnai pabrėžia, kad gripo B virusas nėra „lengvesnė“ gripo forma – jis gali būti toks pat sunkus kaip gripas A, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Anot JAV Mayo Clinic infekcinių ligų specialistės dr. Priyos Sampathkumar, gripas yra rimta liga, galinti sukelti komplikacijų net ir kitaip sveikiems žmonėms. Kaip ji teigia: „Flu should never be underestimated — even healthy individuals can develop serious complications when the immune system is overwhelmed.“

Kaip gripas B skiriasi nuo gripo A?

Gripo A ir B virusai sukelia panašius simptomus, tačiau jų epidemiologiniai ir biologiniai skirtumai yra reikšmingi. Gripas A turi daugiau potipių, nuolat mutuoja ir gali sukelti globalias pandemijas, pavyzdžiui, 2009 m. H1N1 protrūkį. Tuo tarpu gripas B keičiasi lėčiau ir paprastai sukelia sezonines epidemijas, kurios dažniausiai pasireiškia žiemos mėnesiais.

Gripo B virusas skirstomas į dvi pagrindines linijas: B/Victoria ir B/Yamagata. Pastaraisiais metais cirkuliuojantys virusai dažniausiai priklauso pirmajai linijai, nes B/Yamagata aktyvumas pasaulyje sumažėjo. Tiek viena, tiek kita linija gali sukelti intensyvius simptomus, tačiau jų genetiniai skirtumai yra svarbūs renkantis skiepų sudėtį kiekvieno sezono metu.

Kaip plinta gripas B?

Gripas B plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja ar kalba, išskleisdamas mikroskopines seiles ir gleives, kuriose yra viruso dalelių. Šios dalelės lengvai patenka ant netoliese esančių žmonių gleivinių – akių, nosies ar burnos. Virusas taip pat gali trumpai išlikti ant paviršių, todėl užsikrėsti galima palietus užterštą objektą, o vėliau – savo veidą.

Sveikatos apsaugos institucijos, tokios kaip CDC, pabrėžia, kad gripas yra viena užkrečiamiausių kvėpavimo takų infekcijų.

Užkrečiamumo laikotarpis

Žmogus, užsikrėtęs gripu B, gali užkrėsti kitus dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Tipiškai užkrečiamumas prasideda maždaug likus 24 valandoms iki simptomų atsiradimo ir dažniausiai tęsiasi 5–7 dienas nuo jų pradžios. Vaikai gali būti užkrečiami dar ilgiau, nes jų imuninė sistema virusą šalina lėčiau.

Užkrečiamumui įtaką daro ir sergančiojo sveikatos būklė. Kuo sunkesnė ligos eiga, tuo ilgiau organizmas gali išlikti viruso šaltiniu. Silpnesnę imuninę sistemą turintys žmonės, pavyzdžiui senjorai ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gali virusą skleisti ilgiau nei savaitę.

Gripo B simptomai

Gripas B prasideda staiga, dažnai per kelias valandas. Žmogus gali jaustis visiškai gerai ryte, o vakare patirti ryškius simptomus. Tai viena iš priežasčių, kodėl simptomai dažnai klaidingai palaikomi „staigiu peršalimu“, nors gripas pasižymi intensyvesne ir agresyvesne pradžia.

Ankstyvieji požymiai dažniausiai apima pakilusią kūno temperatūrą, šaltkrėtį, bendrą silpnumą ir raumenų skausmus. Neretai pasireiškia galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sausas kosulys ir nosies užgulimas. Vaikai kartais serga sunkiau nei suaugusieji, jiems gali atsirasti pykinimas ar viduriavimas, nors šie simptomai gripui B būdingi rečiau nei kitiems virusiniams susirgimams.

Kada simptomai tampa pavojingi?

Daugeliui žmonių gripas B praeina per kelias dienas ar savaitę, tačiau tam tikri simptomai gali signalizuoti grėsmę sveikatai. Pavojingais laikomi ženklai, tokie kaip labai aukšta temperatūra, kuri nekrinta ilgiau nei 72 valandas, apsunkintas kvėpavimas, skausmas krūtinėje, ryškus silpnumas, sumišimas ar sąmonės sutrikimas. Vaikams pavojų gali kelti vangumas, atsisakymas gerti skysčius, mėlynuojančios lūpos, traukuliai. Nors gripas B dažniausiai praeina be komplikacijų, ignoruoti sunkių simptomų negalima. 

Gripo B diagnostika

Nors daugeliu atvejų gripas B praeina savaime, tam tikros situacijos reikalauja medicininio įvertinimo. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei karščiavimas išlieka ilgiau nei tris dienas, jei pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar neįprastas nuovargis. Taip pat svarbu kreiptis, jei gripu serga kūdikis, senyvas žmogus, nėščioji arba asmuo, turintis lėtinių sveikatos sutrikimų.

CDC ekspertė dr. Emily Martin pabrėžia: „Seeking care early can help doctors determine whether antiviral treatment is appropriate and prevent complications, especially in high-risk groups.“ Todėl nedelsti naudinga ne tik simptomams valdyti, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligos pasekmėms.

Kokie tyrimai atliekami nustatyti gripui B?

Diagnozuoti gripą B dažniausiai pakanka klinikinio įvertinimo – gydytojas įvertina simptomus, ligos pradžią, kontaktus su sergančiaisiais ir epidemiologinę situaciją. Vis dėlto tikslesniam patvirtinimui naudojami laboratoriniai tyrimai. Dažniausias metodas yra greitasis antigeno testas, atliekamas iš nosiaryklės ėminio, kuris atsakymą pateikia per 10–20 minučių. Šio testo jautrumas gali būti ribotas, todėl esant neigiamam rezultatui ir įtariant gripo infekciją, taikomi molekuliniai tyrimai, tokie kaip PGR.

PGR testai yra itin tikslūs ir gali nustatyti, ar žmogus serga gripu B, taip pat atskirti jį nuo gripo A. Jie dažniausiai atliekami, kai svarbu tiksliai identifikuoti viruso tipą, ypač pacientams iš rizikos grupių arba esant sunkiai ligos eigai.

Gydymas

Gripo B gydymas daugeliu atvejų yra simptominis, siekiant sumažinti negalavimus ir padėti organizmui greičiau atsigauti. Pagrindinis dėmesys skiriamas skysčių vartojimui, poilsiui ir organizmo tausojimui. Geriant pakankamai vandens, arbatos ar sultinio, sumažinama dehidratacijos rizika, kuri gali sustiprėti dėl karščiavimo. Miegas ir poilsis leidžia imuninei sistemai efektyviau kovoti su infekcija. Esant karščiavimui ar skausmui, gydytojo rekomenduoti vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas, gali sumažinti simptomus.

Antivirusiniai vaistai

Kai kuriais atvejais skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras ar zanamiviras. Jie neturi galios visiškai sustabdyti gripo, tačiau gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę, ypač jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Antivirusiniai preparatai yra ypač svarbūs rizikos grupėms, įskaitant senjorus, nėščiąsias, mažus vaikus ir asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis.

Kada reikalinga hospitalizacija?

Hospitalizacija reikalinga tada, kai liga progresuoja nepaisant taikomo gydymo namuose arba kai atsiranda sunkių simptomų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas, dehidratacija, ženklios komplikacijos ar itin aukšta temperatūra, kuri nereaguoja į medikamentinį gydymą. Vaikai ir senyvi žmonės dažniau hospitalizuojami dėl didesnės komplikacijų rizikos.

Galimos komplikacijos

Gripas B, nors ir dažnai suvokiamas kaip lengvesnė ligos forma nei gripas A, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač tam tikroms žmonių grupėms. Didžiausią riziką patiria senjorai, kūdikiai, nėščiosios, asmenys, sergantys širdies, plaučių, inkstų ar endokrininėmis ligomis, taip pat žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą. Šiose grupėse net įprasti gripo simptomai gali greitai progresuoti į sunkesnes būkles.

Dažniausios komplikacijos

Gripas B gali sukelti įvairaus sunkumo komplikacijas. Viena dažniausių yra virusinė ar bakterinė pneumonija, kuri pasireiškia dusuliu, krūtinės skausmu ir ilgai trunkančiu karščiavimu. Kitos galimos komplikacijos apima sinusitą, ausų infekcijas, bronchitą, širdies raumens uždegimą (miokarditą), smegenų dangalų uždegimą (meningitą) arba viso organizmo infekcinę reakciją, vadinamą sepsiu. Vaikams, ypač mažiems, gali išsivystyti karščiavimo sukelti traukuliai.

Kiek laiko trunka gripas B ir kaip atsigauti greičiau?

Gripo B eiga dažniausiai trunka vidutiniškai nuo penkių iki septynių dienų, tačiau kai kuriems žmonėms silpnumas, kosulys ar nuovargis gali išlikti dar kelias savaites. Pirmosiomis dienomis simptomai būna intensyviausi: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, bendras silpnumas. Vėliau temperatūra pradeda kristi, tačiau kosulys ir energijos stoka gali užsitęsti, nes organizmui reikia laiko pilnai atsistatyti. Vaikams ir senjorams ligos eiga gali būti ilgesnė, ypač jei išsivysto komplikacijos.

Kaip paspartinti gijimą?

Gijimą pirmiausia paspartina tausojantis režimas. Poilsis padeda organizmui nukreipti energiją į kovą su infekcija, o ne kasdienėms veikloms. Skysčių vartojimas užtikrina tinkamą gleivinių drėgmę ir padeda organizmui greičiau pašalinti toksinus. Subalansuota, lengva mityba palaiko imunitetą, o karštos arbatos, drėkintuvai ir šilti inhaliacijų garai palengvina kvėpavimą.

Svarbu nevartoti nereikalingų antibiotikų, nes jie neveikia virusų, įskaitant gripą B. Antibiotikai skiriami tik tuomet, jei gydytojas įtaria ar patvirtina bakterinę komplikaciją, pavyzdžiui, sinusitą ar pneumoniją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Gripo B palyginimas su gripu A ir pagrindinės ypatybės

Šaltiniai

Krammer, F., et al. Influenza. Nature Reviews Disease Primers, 4, 3 (2018).

Killingley, B., & Nguyen‐Van‐Tam, J. Routes of influenza transmission. Influenza and Other Respiratory Viruses, 7(s2), 42–51 (2013).