Skrandžio gripas: simptomai

Skrandžio gripas – tai liaudiškai vartojamas pavadinimas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas virusinis gastroenteritas, t. y. virškinamojo trakto uždegimas, kurį sukelia virusai. Nors pavadinimas „gripas“ gali klaidinti, ši liga neturi nieko bendra su kvėpavimo takų gripu (influenza). Tai visiškai skirtingos infekcijos – viena paveikia kvėpavimo sistemą, kita – skrandį ir žarnyną.

Virusinis gastroenteritas yra viena dažniausių ūminių virškinamojo trakto infekcijų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Dėl savo staigaus pradžios ir nemalonių simptomų, ši liga neretai kelia nerimą, ypač šeimose, kur serga keli nariai iš karto. Pagrindiniai simptomai – vėmimas, viduriavimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir bendras silpnumas. Dauguma atvejų liga praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač dėl dehidratacijos.

Kas yra skrandžio gripas (virusinis gastroenteritas)?

Skrandžio gripas – tai virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcija, mediciniškai vadinama virusiniu gastroenteritu. Ji paveikia skrandžio ir plonosios žarnos gleivinę, sukeldama uždegimą. Dėl to sutrinka maisto virškinimas ir vandens bei elektrolitų pasisavinimas, todėl pasireiškia tokie simptomai kaip vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai.

Šią ligą dažniausiai sukelia keli pagrindiniai virusai:

• Norovirusai – dažniausia virusinio gastroenterito priežastis suaugusiesiems. Jie itin užkrečiami ir dažnai sukelia protrūkius kolektyvuose (mokyklose, kruiziniuose laivuose, ligoninėse).
• Rotavirusai – dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šiuo virusu užsikrečiama per užterštus paviršius ar rankas, todėl jis itin lengvai plinta tarp šeimos narių.
• Adenovirusai ir astrovirusai – dažnesni vaikų tarpe, simptomai paprastai būna švelnesni.

Užsikrėtimo kelias – fekalinis–oralinis, t. y. virusas plinta per užterštą maistą, vandenį ar kontaktą su sergančiuoju. Dažniausiai infekcija perduodama, kai žmogus paliečia užkrėstą paviršių, o po to – burną. Dėl šios priežasties virusinis gastroenteritas dažnai vadinamas „nešvarių rankų liga“.

Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai

Skrandžio gripo simptomai paprastai pasireiškia praėjus 12–48 valandoms po užsikrėtimo, priklausomai nuo viruso tipo. Pirmieji požymiai dažnai būna staigūs ir intensyvūs, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas vieną dieną, o jau kitą – nebegalėti net atsikelti iš lovos.

Pagrindiniai simptomai ir jų paaiškinimas

Pykinimas ir vėmimas. Tai dažniausi ankstyvieji simptomai, atsirandantys dėl to, kad virusas dirgina skrandžio gleivinę. Organizmas tokiu būdu siekia pašalinti infekcijos sukėlėjus. Vėmimas dažnai trunka 1–2 dienas, bet gali būti intensyvus, ypač vaikams.

Viduriavimas. Dėl žarnyno gleivinės pažeidimo organizmas praranda gebėjimą efektyviai pasisavinti skysčius ir maistines medžiagas. Išmatos tampa skystos, vandeningos, o tuštinimosi dažnis gali siekti kelis kartus per valandą. Suaugusiesiems viduriavimas paprastai trunka 2–4 dienas, vaikams – iki savaitės.

Pilvo skausmas ir spazmai. Uždegimas sukelia žarnyno raumenų susitraukimus, kurie lemia spazminius skausmus. Jie dažniausiai juntami aplink bambą ar apatinėje pilvo dalyje.

Karščiavimas ir šaltkrėtis. Daugeliu atvejų temperatūra būna nedidelė (apie 37,5–38,5 °C), tačiau kartais gali pakilti aukščiau, ypač vaikams. Tai yra organizmo imuninės reakcijos požymis.

Bendras silpnumas, galvos skausmas, raumenų skausmai. Dėl skysčių ir elektrolitų netekimo žmogus jaučiasi išsekęs, svaigsta galva, gali atsirasti bendras kūno skausmas.

Simptomų skirtumai pagal viruso tipą

• Norovirusas – simptomai pasireiškia labai staigiai; vyrauja vėmimas ir viduriavimas, trukmė dažniausiai 1–3 dienos.
• Rotavirusas – būdingas vaikams; sukelia stiprų, ilgiau trunkantį viduriavimą, dažnai su dehidratacijos požymiais.
• Adenovirusas – simptomai švelnesni, bet trunka ilgiau, kartais iki 10 dienų.

Dėl greito simptomų atsiradimo ir jų intensyvumo skrandžio gripas dažnai klaidingai palaikomas maisto apsinuodijimu. Tačiau maisto apsinuodijimo atveju simptomai dažniau pasireiškia per kelias valandas nuo sugedusio maisto suvartojimo, o skrandžio gripu – tik po dienos ar dviejų.

Kada simptomai pavojingi ir reikia kreiptis į gydytoją?

Dauguma skrandžio gripo atvejų praeina savaime per kelias dienas, tačiau kai kuriais atvejais liga gali tapti pavojinga. Didžiausią riziką kelia skysčių netekimas – dehidratacija, kuri gali vystytis greitai, ypač vaikams, senjorams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol būklė pablogės.

Pavojingi požymiai, reikalaujantys medicininės pagalbos

Stipri arba užsitęsusi dehidratacija. Tai dažniausia komplikacija. Jai būdingi požymiai: burnos sausumas, labai mažas arba visai sustojęs šlapinimasis, tamsus šlapimas, sausos lūpos, įdubusios akys, galvos svaigimas ar alpimas. Kūdikiams gali įdubti momenėlis, o vaikai tampa vangūs, mieguisti.

Užsitęsęs ar labai stiprus viduriavimas ir vėmimas. Jei vėmimas nesiliauja ilgiau nei 48 valandas, o viduriavimas trunka daugiau nei 3–4 dienas, tai gali reikšti, kad organizmas nebesugeba atkurti skysčių pusiausvyros.

Kraujas išmatose arba juodos išmatos. Tai ženklas, kad gali būti pažeista žarnyno gleivinė ar prasidėjęs kraujavimas. Tokiu atveju būtina skubi gydytojo apžiūra.

Aukšta temperatūra. Jei karščiavimas viršija 38,5–39 °C ir išlieka ilgiau nei 2 dienas, būtina įvertinti, ar infekcija nėra bakterinės kilmės.

Stiprus pilvo skausmas ar pūtimas. Tai gali reikšti, kad išsivystė komplikacijos – pavyzdžiui, bakterinė infekcija, žarnyno dirginimas ar net obstrukcija (žarnyno nepraeinamumas).

Nuolatinis silpnumas, sumišimas, vangumas. Šie simptomai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms ir gali rodyti rimtą elektrolitų disbalansą.

Rizikos grupės

Tam tikros žmonių grupės yra jautresnės ir joms liga gali progresuoti sunkiau:

• Kūdikiai ir maži vaikai, kurių organizmas greičiau netenka skysčių.
• Senyvo amžiaus žmonės, ypač tie, kurie vartoja kelis vaistus arba turi lėtinių ligų.
• Asmenys su nusilpusia imunine sistema, pvz., sergantys onkologinėmis ligomis, po organų transplantacijos ar vartojantys imunosupresantus.
• Nėščiosios, kurioms svarbu išlaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą.

Ką daryti laukiant gydytojo apžiūros?

Kol laukiate gydytojo konsultacijos, svarbiausia – palaikyti skysčių pusiausvyrą. Rekomenduojama gerti vandenį mažais gurkšneliais, elektrolitų tirpalus arba specialius rehidratacijos gėrimus (pvz., su natrio ir kalio druskomis). Jei vėmimas labai intensyvus, skysčius geriau vartoti mažais kiekiais, bet dažnai – net po kelis šaukštelius kas kelias minutes.

Kaip atskirti skrandžio gripą nuo kitų ligų?

Kadangi skrandžio gripas sukelia bendrus virškinimo trakto simptomus – viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus ir temperatūrą – daugelis žmonių jį supainioja su kitomis ligomis, tokiomis kaip apsinuodijimas maistu, salmoneliozė ar net COVID-19.

Skrandžio gripas ir apsinuodijimas maistu

Šios dvi būklės dažniausiai painiojamos, nes abi prasideda staigiai ir sukelia virškinimo sutrikimus. Tačiau tarp jų yra esminių skirtumų:

• Užsikrėtimo šaltinis. Skrandžio gripą sukelia virusai, o apsinuodijimą maistu – bakterijos (pvz., Salmonella, E. coli, Listeria).
• Simptomų atsiradimo laikas. Virusinio gastroenterito simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–48 valandų nuo užsikrėtimo, o apsinuodijus bakteriniu maistu – jau po 1–6 valandų.
• Ligos trukmė. Skrandžio gripas paprastai tęsiasi 2–4 dienas, o apsinuodijimas maistu – trumpiau, dažniausiai 1–2 dienas, jei nėra komplikacijų.
• Plitimas. Skrandžio gripas labai užkrečiamas nuo žmogaus žmogui, tuo tarpu bakterinis apsinuodijimas dažniausiai plinta tik per sugedusį maistą.

Skrandžio gripas ir salmoneliozė

Abi ligos gali sukelti karščiavimą, viduriavimą ir pilvo skausmus, tačiau salmoneliozė – bakterinė infekcija, kuri dažnai pasireiškia krauju ar gleivėmis išmatose, o simptomai trunka ilgiau (iki savaitės). Be to, salmoneliozė dažniau susijusi su nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar kiaušiniais.

Skrandžio gripas ir rotavirusinė infekcija

Rotavirusas yra vienas iš virusinio gastroenterito sukėlėjų, tačiau dažniausiai paveikia kūdikis ir mažus vaikus. Skiriasi tuo, kad simptomai trunka ilgiau – iki 7 dienų, ir dažniau pasireiškia stiprus dehidratacijos pavojus. Vaikams nuo rotaviruso galima skiepytis, todėl ši infekcija daugelyje šalių dabar retesnė.

Skrandžio gripas ir COVID-19

COVID-19 paprastai laikomas kvėpavimo takų virusu, tačiau daliai žmonių pasireiškia virškinimo simptomai – pykinimas, viduriavimas, pilvo diskomfortas. Skirtumas tas, kad COVID-19 beveik visada lydimas kvėpavimo simptomų – kosulio, slogos, gerklės skausmo, dusulio – kurių virusinio gastroenterito atveju nebūna.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Skrandžio gripo, apsinuodijimo maistu ir bakterinės žarnyno infekcijos palyginimas