Dešinio smilkinio skausmas: priežastys ir gydymas

Dalinkitės:

Kas yra dešinio smilkinio skausmas?

Dešinio smilkinio skausmas – tai skausmas galvos šoninėje srityje tarp akies išorinio kampo ir ausies. Šioje vietoje eina kraujagyslės, trišakio nervo šakos bei yra kramtymo raumenų tvirtinimosi zonos, todėl skausmo kilmė gali būti neurologinė, kraujagyslinė, raumeninė arba susijusi su žandikaulio sąnariu.

Vienpusis skausmas dažnai siejamas su migrena ar klasteriniu galvos skausmu, tačiau neretai jis atsiranda ir dėl įtampos tipo galvos skausmo, kuris gali būti ryškesnis vienoje pusėje. Svarbu suprasti, kad skausmas yra simptomas, o ne atskira liga, todėl gydymas visada priklauso nuo nustatytos priežasties.

Kaip pasireiškia skausmas dešinėje smilkinio srityje?

Dešinio smilkinio skausmas gali būti skirtingo pobūdžio, intensyvumo ir trukmės. Skausmo charakteristika dažnai padeda įtarti galimą priežastį.

Dažniausiai pacientai apibūdina skausmą kaip:

spaudžiantį arba veržiantį,
pulsuojantį,
aštrų, duriantį,
deginantį,
epizodinį arba nuolatinį.

Pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, kuris stiprėja fizinio krūvio metu, dažniau būdingas migrenai. Spaudžiantis, tarsi „juostos“ pobūdžio skausmas labiau siejamas su įtampos tipo galvos skausmu. Staigus, labai stiprus, trumpais priepuoliais pasireiškiantis skausmas gali rodyti neuralginę kilmę.

Be paties skausmo, gali pasireikšti ir lydintys simptomai:

pykinimas ar vėmimas,
jautrumas šviesai ir garsui,
akių ašarojimas ar paraudimas,
nosies užgulimas vienoje pusėje,
žandikaulio ar kaklo raumenų įtampa,
regėjimo sutrikimai.

Svarbus ir skausmo trukmės įvertinimas. Įtampos tipo skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Migrenos priepuolis dažniausiai trunka 4–72 valandas. Neuralginis skausmas paprastai būna trumpas, bet labai intensyvus.

Tikslus skausmo pobūdžio įvardijimas padeda gydytojui greičiau nustatyti tikėtiną priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Dažniausios dešinio smilkinio skausmo priežastys

Dešinio smilkinio skausmą gali sukelti įvairios būklės – nuo nepavojingų funkcinių sutrikimų iki rimtesnių ligų. Dažniausiai nustatomos šios priežastys.

Įtampos tipo galvos skausmas

Tai dažniausia galvos skausmo forma. Jis paprastai pasireiškia spaudžiančiu, maudžiančiu skausmu, kuris gali būti jaučiamas vienoje ar abiejose pusėse. Dažnai susijęs su stresu, ilgu darbu prie kompiuterio, netaisyklinga laikysena ar kaklo raumenų įtampa.

Skausmas paprastai būna vidutinio intensyvumo, nesustiprėja nuo fizinio aktyvumo ir nėra lydimas stipraus pykinimo.

Migrena

Migrena dažnai pasireiškia vienpusiu, pulsuojančiu skausmu, kuris gali apimti būtent dešinę smilkinio pusę. Skausmas dažniausiai yra vidutinio ar stipraus intensyvumo ir sustiprėja judant.

Gali būti lydimas:

pykinimo,
vėmimo,
jautrumo šviesai ir garsui,
regėjimo sutrikimų (aura).

Migrenos priepuoliai gali kartotis periodiškai ir trukti nuo kelių valandų iki kelių parų.

Klasterinis galvos skausmas

Tai retesnė, bet itin intensyvi galvos skausmo forma. Skausmas dažniausiai lokalizuojasi vienoje pusėje, aplink akį ar smilkinį, ir gali būti apibūdinamas kaip deginantis ar veriantis.

Priepuoliai paprastai trunka 15–180 minučių ir kartojasi ciklais. Dažnai pasireiškia kartu su akių paraudimu, ašarojimu ar nosies užgulimu toje pačioje pusėje.

Trišakio nervo neuralgija

Šiai būklei būdingi trumpi, staigūs, labai stiprūs skausmo epizodai, kurie gali plisti į smilkinio sritį. Skausmą gali išprovokuoti kalbėjimas, kramtymas ar net prisilietimas prie veido.

Tai neurologinė būklė, reikalaujanti specialisto įvertinimo.

Smilkininis arteritas

Tai uždegiminė kraujagyslių liga, dažniausiai pasireiškianti vyresniems nei 50 metų asmenims. Skausmas dažnai būna nuolatinis, gali būti jaučiamas jautrumas liečiant smilkinio sritį, pasireikšti bendras silpnumas ar regėjimo sutrikimai.

Ši būklė laikoma pavojinga, nes negydoma gali sukelti regėjimo pažeidimą.

Temporomandibulinio sąnario sutrikimai

Žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimai gali sukelti skausmą, plintantį į smilkinio sritį. Skausmas dažnai sustiprėja kramtant, žiovaujant ar kalbant. Gali būti juntamas traškėjimas ar žandikaulio judesių ribotumas.

Toliau pateikiamas pagrindinių priežasčių palyginimas.

Skausmo priežasčių palyginimas ir simptomų profilis

Priežastis	Skausmo pobūdis	Trukmė	Lydintys simptomai	Dažniausia amžiaus grupė
Įtampos tipo skausmas	Spaudžiantis, maudžiantis	Valandos–dienos	Kaklo įtampa	Bet kuris amžius
Migrena	Pulsuojantis, stiprus	4–72 val.	Pykinimas, jautrumas šviesai	Jaunesni ir vidutinio amžiaus suaugusieji
Klasterinis skausmas	Degantis, labai stiprus	15–180 min.	Ašarojimas, nosies užgulimas	Dažniau vyrai 20–50 m.
Trišakio nervo neuralgija	Staigus, veriantis	Sekundės–minutės	Išprovokuoja prisilietimas	Vyresni suaugusieji
Smilkininis arteritas	Nuolatinis, jautrus	Dienos–savaitės	Regėjimo sutrikimai, bendras silpnumas	>50 metų

Toks palyginimas padeda greičiau įvertinti galimą skausmo kilmę, tačiau galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Kada dešinio smilkinio skausmas gali būti pavojingas?

Dažniausiai dešinio smilkinio skausmas nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais jis gali rodyti rimtą būklę. Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

staigus, labai stiprus, neįprastas skausmas,
veido ar galūnių silpnumas, tirpimas,
kalbos ar koordinacijos sutrikimai,
sąmonės aptemimas,
staigus regėjimo pablogėjimas ar dvejinimasis,
aukšta temperatūra ir sprando sustingimas,
skausmas po galvos traumos,
pirmą kartą atsiradęs stiprus skausmas vyresniame nei 50 metų amžiuje,
skausmas, kuris stiprėja ar nepraeina kelias dienas.

Tokiais atvejais nereikėtų apsiriboti vien nuskausminamaisiais – būtinas medicininis įvertinimas.

Kaip diagnozuojama dešinio smilkinio skausmo priežastis?

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis išsamia paciento apklausa ir klinikiniu ištyrimu.

Anamnezė

Gydytojas įvertina:

skausmo pradžią ir trukmę,
pobūdį ir intensyvumą,
lydinčius simptomus,
pasikartojimą,
galimus provokuojančius veiksnius (stresą, miego trūkumą, traumas).

Fizinė ir neurologinė apžiūra

Vertinamas kraujospūdis, kaklo ir žandikaulio raumenų būklė, smilkinio jautrumas, refleksai, jutimai ir koordinacija.

Papildomi tyrimai

Esant poreikiui gali būti atliekami:

kraujo tyrimai (uždegimo rodikliams),
kompiuterinė tomografija (KT),
magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Dauguma pirminių galvos skausmų, tokių kaip migrena ar įtampos tipo skausmas, diagnozuojami klinikiniu pagrindu, be sudėtingų tyrimų.

Dešinio smilkinio skausmo gydymas

Dešinio smilkinio skausmo gydymas priklauso nuo to, kas jį sukelia. Nors daugelis žmonių pirmiausia vartoja nuskausminamuosius, ilgalaikis sprendimas yra tikslus priežasties nustatymas ir tikslingas gydymas.

Savipagalba ir nemedikamentinės priemonės

Lengvesniais atvejais, ypač kai skausmas susijęs su įtampa ar pervargimu, gali padėti:

poilsis ir miego režimo normalizavimas,
skysčių vartojimas (dehidratacija dažnai provokuoja galvos skausmą),
streso mažinimas,
pertraukos dirbant prie kompiuterio,
kaklo ir pečių raumenų tempimo pratimai,
šilti arba šalti kompresai smilkinio srityje (pagal individualų pojūtį).

Jei skausmą provokuoja žandikaulio sąnario įtampa, naudinga vengti kieto maisto, nekramtyti gumos, stebėti ar nėra dantų griežimo naktį.

Vaistai nuo skausmo

Dažniausiai naudojami nereceptiniai vaistai:

paracetamolis,
ibuprofenas,
naproksenas.

Svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių ir nevartoti nuskausminamųjų dažnai. Reguliarus jų vartojimas gali sukelti medikamentų sukeltą galvos skausmą, kai skausmas tampa lėtinis dėl per dažno vaistų vartojimo.

Migrenos gydymas

Jeigu skausmo priežastis yra migrena, gydymas dažnai apima:

ankstyvą nuskausminamųjų vartojimą priepuolio pradžioje,
specifinius migrenos vaistus (triptanus), jei juos paskiria gydytojas,
pykinimą mažinančius vaistus, jei reikia.

Esant dažniems migrenos priepuoliams gali būti skiriamas profilaktinis gydymas, kurio tikslas sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą.

Klasterinio galvos skausmo gydymas

Klasterinis galvos skausmas reikalauja specifinio gydymo. Dažniausiai taikomi metodai yra:

deguonies terapija,
specialūs receptiniai vaistai, kuriuos skiria neurologas,
profilaktiniai vaistai klasterio periodui valdyti.

Šio tipo skausmas paprastai nėra gydomas įprastais nereceptiniais nuskausminamaisiais, nes jie dažnai būna nepakankamai veiksmingi.

Trišakio nervo neuralgijos gydymas

Jeigu nustatoma trišakio nervo neuralgija, dažniausiai skiriami specifiniai neurologiniai vaistai, mažinantys nervo dirglumą. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas invazinis gydymas ar procedūros, jei medikamentinis gydymas neveiksmingas.

Smilkininio arterito gydymas

Jeigu įtariamas smilkininis arteritas, gydymas pradedamas nedelsiant, nes tai būklė, galinti sukelti regėjimo praradimą. Dažniausiai skiriami kortikosteroidai ir atliekami papildomi tyrimai diagnozei patvirtinti.

Tokiais atvejais savarankiškai gydytis nerekomenduojama.

Žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimų gydymas

Jei skausmą sukelia temporomandibulinio sąnario sutrikimai, gydymas gali apimti:

žandikaulio poilsį,
specialias kapas (naktines plokšteles),
kineziterapiją,
priešuždegiminius vaistus,
streso kontrolę.

Kartais reikalinga odontologo ar žandikaulio chirurgo konsultacija.

Prevencija

Nors visų dešinio smilkinio skausmo priežasčių išvengti neįmanoma, gyvenimo būdo korekcija gali sumažinti pasikartojimo riziką. Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo ir užtikrinti pakankamą poilsį, nes miego trūkumas dažnai provokuoja migreną ir įtampos tipo galvos skausmą.

Didelę reikšmę turi streso kontrolė, fizinis aktyvumas ir ergonomiška darbo aplinka. Ilgas sėdėjimas netaisyklingoje padėtyje didina kaklo bei pečių įtampą, kuri gali plisti į smilkinio sritį, todėl rekomenduojamos reguliarios pertraukos ir taisyklinga laikysena.

Taip pat svarbu pakankamas skysčių vartojimas ir individualių migrenos trigerių atpažinimas, pavyzdžiui, alkoholio, stiprios kavos ar ilgo nevalgymo. Jei skausmas susijęs su žandikaulio įtampa, reikėtų mažinti jo apkrovą ir spręsti dantų griežimo problemą.

Nuoseklus šių veiksnių valdymas gali reikšmingai sumažinti skausmo epizodų dažnį.

Ką svarbu prisiminti

Dešinio smilkinio skausmas gali būti tiek nepavojingas funkcinis sutrikimas, tiek rimtesnės ligos požymis. Dažniausiai jis susijęs su įtampos tipo galvos skausmu ar migrena, tačiau kai kuriais atvejais gali rodyti neurologines ar kraujagyslines būkles.

Svarbu įvertinti skausmo pobūdį, trukmę ir lydinčius simptomus. Jei skausmas yra stiprus, staigus, progresuojantis arba pasireiškia kartu su neurologiniais požymiais, būtina kreiptis į gydytoją. Tiksli diagnozė leidžia parinkti veiksmingą gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.