Skausmas širdies plote ramybės būsenoje: kada kreiptis pas gydytoją?

Dalinkitės:

Skausmas širdies plote ramybės būsenoje – tai nemalonus pojūtis krūtinės srityje, atsirandantis ne fizinio krūvio, streso ar intensyvios veiklos metu, o būnant ramioje būsenoje, sėdint, gulint ar net miegant. Dažnai žmonės tokį skausmą apibūdina kaip kylantį „iš niekur“, todėl jis sukelia ypač didelį nerimą ir baimę, kad gali būti susijęs su širdimi.

Svarbu suprasti, kad terminas „širdies skausmas“ kasdienėje kalboje dažnai vartojamas apibūdinti bet kokį diskomfortą kairėje krūtinės pusėje ar už krūtinkaulio. Medicinoje šioje srityje yra daug struktūrų – širdis, kraujagyslės, plaučiai, stemplė, nervai, raumenys ir šonkauliai – todėl ne kiekvienas skausmas šioje vietoje reiškia širdies ligą. Vis dėlto ramybės metu atsirandantis skausmas visada vertinamas atsargiai, nes tam tikros širdies būklės pasireiškia būtent tada, kai organizmas nėra apkrautas.

Klasikinis širdies kilmės skausmas dažniausiai jaučiamas už krūtinkaulio, gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą. Tačiau ramybės būsenoje pasireiškiantis skausmas nebūtinai atitinka šį „tipinį“ aprašymą. Jis gali būti silpnesnis, trumpalaikis, pasikartojantis arba, priešingai, užsitęsęs ir varginantis. Dėl šios priežasties žmonės neretai jį ignoruoja arba painioja su virškinimo ar raumenų problemomis.

Ramybės metu atsirandantis skausmas ypač svarbus todėl, kad kai kurios pavojingos būklės, pavyzdžiui, vainikinių arterijų spazmai ar širdies raumens uždegimas, nebūtinai susijusios su fiziniu krūviu. Harvardo medicinos mokyklos kardiologas dr. Deepak Bhatt pabrėžia: „Ne visi su širdimi susiję skausmai atsiranda sportuojant ar lipant laiptais. Skausmas ramybės metu, ypač jei jis kartojasi ar stiprėja, visada turi būti įvertintas gydytojo.“

Kaip gali pasireikšti skausmas širdies plote?

Skausmas širdies plote ramybės būsenoje gali pasireikšti labai įvairiai, todėl vien pagal jo stiprumą ar trukmę ne visada galima spręsti apie priežastį. Skirtingas skausmo pobūdis dažnai klaidina žmones, nes ne visi su širdimi susiję skausmai yra stiprūs ar „klasikiniai“. Būtent dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį skausmą, bet ir į tai, kaip jis jaučiamas bei kaip keičiasi laikui bėgant.

Vienas dažniausių apibūdinimų – spaudžiantis ar veržiantis skausmas krūtinės centre arba kairėje pusėje. Jis gali būti apibūdinamas kaip sunkumo jausmas, lyg ant krūtinės būtų uždėtas svoris. Toks pojūtis kartais atsiranda ramiai sėdint ar gulint ir gali tęstis nuo kelių minučių iki ilgesnio laiko. Nors dažniau spaudžiantis skausmas siejamas su krūviu, kai kuriais atvejais jis pasireiškia ir ramybės būsenoje, ypač esant vainikinių arterijų spazmui.

Kiti žmonės skausmą apibūdina kaip deginantį pojūtį už krūtinkaulio. Šis simptomas neretai painiojamas su rėmeniu ar virškinimo sutrikimais, ypač jei skausmas sustiprėja atsigulus. Vis dėlto deginantis skausmas ramybės metu gali būti susijęs ir su širdies problemomis, todėl vien savarankiškai jį priskirti skrandžio bėdoms nėra saugu. Kaip teigia Klivlando klinikos kardiologas dr. Leslie Cho: „Krūtinės deginimas ne visada reiškia refliuksą. Jei jis kartojasi ar atsiranda be aiškios priežasties, būtina atmesti širdies kilmės problemą.“

Skausmas širdies plote gali būti ir duriantis ar aštrus, trunkantis kelias sekundes ar minutes. Toks skausmas dažnai sukelia mintį, kad tai nėra susiję su širdimi, tačiau ir šiuo atveju svarbus bendras kontekstas. Jei duriantis skausmas kartojasi, atsiranda ramybės metu ar kartu pasireiškia kiti simptomai, jis neturėtų būti ignoruojamas.

Kai kuriais atvejais skausmas nėra aiškiai lokalizuotas vienoje vietoje. Jis gali plisti į kairę ar dešinę ranką, pečius, kaklą, apatinį žandikaulį, tarpumentę ar net viršutinę pilvo dalį. Tokie plintantys skausmai ypač būdingi širdies kilmės sutrikimams, tačiau ramybės metu jie gali būti silpnesni ir ne tokie ryškūs kaip fizinio krūvio metu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į skausmo trukmę bei pasikartojimą. Trumpalaikis skausmas, kuris praeina per kelias sekundes, dažnai atrodo mažiau pavojingas, tačiau pasikartojantys epizodai, net ir silpni, gali rodyti lėtinį procesą. Ilgiau trunkantis, nepraeinantis skausmas ramybės metu visada turėtų būti vertinamas kaip rimtas signalas.

Galimos skausmo širdies plote ramybės metu priežastys

Skausmas širdies plote ramybės būsenoje gali kilti dėl labai skirtingų priežasčių, todėl svarbu suprasti, kad jis ne visada tiesiogiai susijęs su pačia širdimi. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra tas, kad žmogus pats dažnai negali patikimai atskirti, ar skausmas yra pavojingas, ar ne. Būtent dėl šios priežasties bet koks naujai atsiradęs ar pasikartojantis skausmas ramybės metu turėtų būti vertinamas atsakingai.

Viena iš galimų širdies kilmės priežasčių yra vainikinių arterijų spazmas, dar vadinamas Prinzmetal angina. Šiuo atveju širdį maitinančios kraujagyslės trumpam susitraukia, sumažindamos kraujo pritekėjimą į širdies raumenį. Skirtingai nei įprasta krūvio angina, šio tipo skausmas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, neretai naktį ar anksti ryte. Skausmas gali būti spaudžiantis ar deginantis ir kartais praeina savaime, tačiau jis laikomas potencialiai pavojingu.

Kita svarbi priežastis – širdies raumens uždegimas, vadinamas miokarditu. Ši būklė dažniau pasireiškia po virusinių infekcijų ir gali sukelti nuolatinį ar pasikartojantį skausmą krūtinėje net ramybės metu. Skausmas kartais būna nestiprus, bet jį gali lydėti nuovargis, dusulys ar širdies ritmo sutrikimai

Skausmas ramybės metu gali būti susijęs ir su perikarditu – širdį gaubiančio dangalo uždegimu. Tokiu atveju skausmas dažnai sustiprėja gulint ant nugaros ir sumažėja atsisėdus ar pasilenkus į priekį. Nors šis požymis gana būdingas, jis ne visada pasireiškia vienodai, todėl be gydytojo apžiūros tikslios priežasties nustatyti neįmanoma.

Taip pat svarbu paminėti, kad ne visos skausmo priežastys yra susijusios su širdimi. Virškinamojo trakto problemos, ypač gastroezofaginio refliukso , gali sukelti deginantį skausmą už krūtinkaulio, kuris dažnai sustiprėja ramybės metu ar atsigulus. Kadangi stemplė yra arti širdies, šie pojūčiai dažnai klaidingai laikomi širdies skausmu.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, tokie kaip tarpšonkaulinių raumenų įtampa ar stuburo problemos, taip pat gali sukelti skausmą krūtinės srityje. Tokiais atvejais skausmas dažniausiai sustiprėja judant, spaudžiant tam tikras vietas ar keičiant kūno padėtį. Vis dėlto net ir šie požymiai ne visada leidžia visiškai atmesti širdies patologiją, ypač jei žmogus turi rizikos veiksnių.

Nerimo ir panikos sutrikimai yra dar viena dažna skausmo širdies plote ramybės metu priežastis. Psichologinis stresas gali sukelti realius fizinius pojūčius, įskaitant spaudimą krūtinėje, širdies plakimo pojūtį ar dusulį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad nerimo diagnozė neturėtų būti nustatoma neįvertinus galimų organinių priežasčių.

Kada skausmas gali būti susijęs su pavojingomis širdies ligomis?

Nors ne kiekvienas skausmas širdies plote ramybės būsenoje reiškia sunkią ligą, tam tikrais atvejais jis gali būti rimtas įspėjimas apie pavojingus širdies sutrikimus. Didžiausia problema yra ta, kad šios būklės ne visada pasireiškia staigiai ar labai intensyviai, todėl žmonės linkę nuvertinti simptomus ir atidėti vizitą pas gydytoją.

Vienas pavojingiausių scenarijų – ūminis koronarinis sindromas, kuris apima nestabilią krūtinės anginą ir miokardo infarktą. Nors klasikinis šių būklių požymis yra skausmas fizinio krūvio metu, daliai žmonių, ypač vyresnio amžiaus pacientams, moterims ar sergantiems cukriniu diabetu, skausmas gali atsirasti ir ramybės būsenoje. Tokiais atvejais skausmas dažnai būna spaudžiantis, plintantis, lydimas dusulio, pykinimo ar šalto prakaito.

Ramybės metu atsirandantis skausmas taip pat gali būti susijęs su progresuojančia vainikinių arterijų . Kai kraujagyslių susiaurėjimas tampa reikšmingas, širdies raumuo gali nebegauti pakankamai deguonies net ir esant minimaliam krūviui ar visiškoje ramybėje. Tai dažnai pasireiškia pasikartojančiais skausmo epizodais, kurie ilgainiui gali stiprėti.

Ypač pavojinga būklė yra aortos disekacija – didžiosios arterijos sienelės plyšimas. Nors ji pasitaiko rečiau, skausmas dažnai prasideda staiga, yra labai stiprus ir gali būti jaučiamas krūtinėje, nugaroje ar pilve. Kartais pacientai apibūdina jį kaip plėšiantį ar deginantį. Šiuo atveju ramybės būsena neturi jokios apsauginės reikšmės, o neatidėliotina medicinos pagalba yra gyvybiškai svarbi.

Širdies ritmo sutrikimai taip pat gali sukelti skausmą ar diskomfortą širdies plote ramybės metu. Nors pats skausmas dažniausiai nėra pagrindinis simptomas, kartu gali pasireikšti stiprus širdies plakimas, silpnumas ar galvos svaigimas. Tam tikri ritmo sutrikimai gali pabloginti širdies kraujotaką ir sukelti antrinius skausmo pojūčius.

Taip pat svarbu atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems ar turintiems širdies ligų šeimoje, net ir nestiprus skausmas ramybės metu gali būti reikšmingas. Tokiais atvejais tolerancija simptomams neturėtų būti didelė.

Kada būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos?

Tam tikrais atvejais skausmas širdies plote ramybės būsenoje yra signalas, kad delsti nebegalima. Nors dalis žmonių tikisi, jog skausmas praeis savaime, kai kurios būklės gali greitai progresuoti ir kelti tiesioginę grėsmę gyvybei. Todėl labai svarbu atpažinti situacijas, kai reikalinga skubi medicinos pagalba.

Ypač pavojinga, jei skausmas krūtinėje prasideda staiga, yra stiprus, spaudžiantis ar plėšiantis ir nepraeina per kelias minutes. Toks skausmas ramybės metu dažnai siejamas su ūmiu širdies kraujotakos sutrikimu. Jei prie skausmo prisideda dusulys, oro trūkumo jausmas ar sunkumas kvėpuojant, tai gali reikšti, kad širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.

Labai svarbus įspėjamasis ženklas yra skausmo plitimas į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą. Šie simptomai ypač būdingi širdies kilmės skausmui ir net jei jis atsiranda ramybės metu, turėtų būti vertinami kaip neatidėliotini. Prie skausmo prisijungęs pykinimas, vėmimas ar šaltas prakaitas taip pat gali rodyti rimtą širdies problemą.

Sąmonės sutrikimai, galvos svaigimas ar staigus silpnumas kartu su skausmu širdies plote yra dar vienas signalas nedelsiant kreiptis pagalbos. Tokie simptomai gali būti susiję su pavojingais širdies ritmo sutrikimais arba staigiu kraujospūdžio kritimu. Net trumpalaikis alpimas tokioje situacijoje yra laikomas rimtu požymiu.

Kardiologas dr. Eric Topol iš Scripps Research instituto pabrėžia: „Krūtinės skausmas, ypač ramybės metu, kuris yra naujas, stiprus ar lydimas kitų simptomų, visada turėtų būti vertinamas kaip skubi situacija, kol neįrodyta priešingai.“ Šis požiūris atspindi pagrindinį medicinos principą – geriau sureaguoti per greitai nei per vėlai.

Skubios pagalbos reikėtų ieškoti ir tuo atveju, jei skausmas kartojasi trumpais intervalais, stiprėja ar tampa dažnesnis. Tokia simptomų dinamika gali rodyti nestabilią širdies būklę, kuri bet kuriuo momentu gali pablogėti. Taip pat labai svarbu neignoruoti skausmo, jei žmogus jau serga širdies ligomis ar turi kelis rizikos veiksnius.

Svarbu pabrėžti, kad skubios pagalbos iškvietimas nereiškia diagnozės nustatymo. Tai yra saugus ir atsakingas žingsnis, leidžiantis laiku atlikti reikiamus tyrimus ir pradėti gydymą, jei jis būtinas. Laukimas ar bandymas „iškentėti“ gali turėti labai rimtų pasekmių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar gali skaudėti širdį, jei anksčiau buvo normalūs?

Taip, ankstesni normalūs ne visada reiškia, kad naujai atsiradęs skausmas nėra pavojingas. Širdies būklė gali keistis laikui bėgant, todėl nauji ar pasikartojantys simptomai visada turėtų būti vertinami iš naujo.

Kuo skiriasi skausmas ramybės metu nuo skausmo fizinio krūvio metu?

Skausmas fizinio krūvio metu dažniau siejamas su širdies deguonies poreikio padidėjimu, o ramybės metu atsirandantis skausmas gali rodyti kraujagyslių spazmus, uždegiminius procesus ar kitas būkles, kurios nepriklauso nuo krūvio intensyvumo.

Ar stresas gali sukelti skausmą širdies plote ramybės metu?

Taip, stresas ir nerimas gali sukelti realius fizinius pojūčius krūtinėje, įskaitant spaudimą ar skausmą. Vis dėlto prieš priskiriant simptomus stresui, svarbu atmesti širdies ligas, ypač jei skausmas kartojasi.

Kada pakanka šeimos gydytojo konsultacijos, o kada reikalingas kardiologas?

Pirmasis žingsnis dažniausiai yra šeimos gydytojas, kuris įvertina simptomus ir nusprendžia, ar reikalinga kardiologo konsultacija. Esant rizikos veiksniams, pasikartojantiems simptomams ar neaiškiai situacijai, kardiologo įvertinimas yra labai svarbus.

Ar galima sportuoti, jei kartais skauda širdies plote ramybės metu?

gali būti naudingas, tačiau prieš tęsiant ar pradedant sportuoti svarbu išsiaiškinti skausmo priežastį. Neįvertinta širdies problema ir fizinis krūvis gali padidinti riziką, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Skausmo širdies plote ramybės būsenoje pobūdis ir galimos priežastys

Skausmo pobūdisKaip dažniausiai jaučiamasGalimos priežastysKada būtina kreiptis į gydytoją
Spaudžiantis, veržiantisSunkumo jausmas krūtinės centre ar kairėje pusėje, gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulįVainikinių arterijų liga, vainikinių arterijų spazmas, nestabili krūtinės anginaNedelsiant, ypač jei skausmas kartojasi, stiprėja ar atsiranda ramybės metu
DegantisDeginimas už krūtinkaulio, kartais stiprėja atsigulusGastroezofaginis refliuksas, bet taip pat galimos širdies ligosJei deginimas kartojasi, nėra susijęs su maistu ar lydimas kitų simptomų
Duriantis, aštrusTrumpalaikis, staigus skausmas vienoje vietojeRaumenų ar nervų dirginimas, bet rečiau – širdies dangalo uždegimasJei skausmas kartojasi ar atsiranda ramybės metu be aiškios priežasties
Maudžiantis, nuolatinisSilpnesnis, bet ilgiau trunkantis diskomfortasMiokarditas, perikarditas, lėtiniai procesaiJei skausmas tęsiasi kelias dienas ar savaites
Plintantis į nugarą ar pilvąSkausmas neapsiriboja krūtineAortos ligos, širdies kraujotakos sutrikimaiVisada skubiai, ypač jei skausmas staigus ir stiprus
Spaudimas su dusuliu ar silpnumuKrūtinės diskomfortas kartu su oro trūkumuŪminis koronarinis sindromas, širdies nepakankamumasSkubi medicinos pagalba

Šaltiniai

Knuuti, Juhani, et al. “2019 ESC Guidelines for the diagnosis and management of chronic coronary syndromes.European Heart Journal vol. 41,3 (2020): 407–477.

Kindermann, Ingrid, et al. “Update on myocarditis.Journal of the American College of Cardiology vol. 59,9 (2012): 779–792.

Dalinkitės:

Galbūt praleidote