Kaip gydomas gripas?

Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors daugeliu atvejų gripas praeina savaime, netinkamas ar pavėluotas gydymas gali lemti rimtas komplikacijas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tinkamas gripo gydymas yra orientuotas ne tik į simptomų palengvinimą, bet ir į komplikacijų prevenciją bei viruso plitimo mažinimą.

Medicinos specialistai pabrėžia, kad gripas nėra „stipresnis peršalimas“ – tai atskira liga, reikalaujanti kitokio požiūrio į gydymą ir sveikimo laikotarpį.

Kas yra gripas ir kaip jis veikia organizmą?

Gripas – tai infekcinė liga, kurią sukelia A, B arba rečiau C tipo gripo virusai. Šie virusai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, taip pat per užterštus paviršius.

Patekęs į organizmą, gripo virusas pirmiausia pažeidžia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gleivinę. Virusas greitai dauginasi, o imuninė sistema reaguoja išskirdama uždegiminius mediatorius, kurie ir sukelia daugumą gripo simptomų.

Dažniausi gripo simptomai:

• staiga prasidėjęs karščiavimas
• šaltkrėtis
• raumenų ir sąnarių skausmai
• galvos skausmas
• bendras silpnumas ir nuovargis
• sausas kosulys
• gerklės skausmas

Skirtingai nei peršalimas, gripas dažniausiai prasideda staiga ir sukelia ryškius bendrus organizmo simptomus. Peršalimo atveju vyrauja vietiniai simptomai, tokie kaip sloga ar čiaudulys, o bendra savijauta dažniausiai būna geresnė.

Gripo virusas ne tik sukelia simptomus, bet ir laikinai susilpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis antrinėms bakterinėms infekcijoms, pavyzdžiui, plaučių uždegimui ar sinusitui.

Kaip pabrėžia Harvardo medicinos mokyklos infekcinių ligų specialistas dr. William Schaffner: „Gripas nėra paprastas virusas – jis sukelia sisteminę organizmo reakciją, kuri gali turėti rimtų pasekmių, ypač rizikos grupėms.“

Būtent dėl šios priežasties gripo gydymas turi būti nukreiptas ne tik į karščiavimo ar skausmo mažinimą, bet ir į viso organizmo apsaugą nuo komplikacijų.

Kada reikia pradėti gydyti gripą?

Gripo gydymą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, vos atsiradus pirmiesiems ligos simptomams. Ankstyvas reagavimas leidžia sumažinti simptomų intensyvumą, ligos trukmę ir komplikacijų riziką. Dauguma gripo atvejų gali būti gydomi namuose, tačiau tam tikromis situacijomis būtina gydytojo konsultacija.

Pirmieji gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga – per kelias valandas gali pakilti aukšta temperatūra, atsirasti stiprus silpnumas, raumenų skausmai. Šiuo laikotarpiu svarbu neignoruoti organizmo signalų ir pradėti gydymą nedelsiant.

Kada pakanka gydymo namuose?

Lengvos ar vidutinio sunkumo gripo formos dažniausiai gydomos namuose, laikantis pagrindinių medicininių rekomendacijų. Gydymas namuose yra tinkamas, jeigu:

• kūno temperatūra kontroliuojama karščiavimą mažinančiais vaistais
• nėra dusulio ar krūtinės skausmo
• pacientas geba gerti pakankamai skysčių
• bendra būklė palaipsniui gerėja per kelias dienas

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad daugumai sveikų suaugusiųjų gripas praeina per 5–7 dienas, jei laikomasi tinkamo režimo ir poilsio.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kai kuriais atvejais gripas gali progresuoti sunkiai, todėl svarbu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojo konsultacija būtina, jei:

• karščiavimas išlieka ilgiau nei 3–4 dienas
• atsiranda dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas
• pasireiškia stiprus krūtinės skausmas
• atsiranda sąmonės sutrikimų ar stiprus mieguistumas
• simptomai pradžioje pagerėja, o vėliau staiga pablogėja

Mayo Clinic infekcinių ligų gydytojas dr. Gregory Poland pažymi:
„Staigus būklės pablogėjimas sergant gripu dažnai rodo komplikacijų pradžią ir yra signalas nedelsti kreiptis į gydytoją.“

Rizikos grupės, kurioms reikalinga ypatinga priežiūra

Tam tikri asmenys turi didesnę sunkaus gripo eigos ir komplikacijų riziką. Šioms grupėms rekomenduojama kreiptis į gydytoją net ir esant lengvesniems simptomams:

• kūdikiai ir vaikai iki 5 metų
• vyresni nei 65 metų asmenys
• nėščiosios
• sergantieji širdies, plaučių, inkstų ar cukriniu diabetu
• asmenys su nusilpusia imunine sistema

Šių grupių pacientams gydytojas gali anksčiau skirti antivirusinius vaistus arba rekomenduoti papildomus tyrimus, siekiant išvengti komplikacijų.

Kaip gydomas gripas namuose?

Dauguma gripo atvejų gydomi namuose, nes liga dažniausiai praeina savaime, jei organizmui sudaromos tinkamos sąlygos kovoti su virusu. Gydymas namuose yra orientuotas į simptomų palengvinimą, organizmo stiprinimą ir komplikacijų prevenciją.

Poilsis – būtina gydymo dalis

Sergant gripu organizmas patiria didelį uždegiminį krūvį, todėl poilsis yra vienas svarbiausių gydymo elementų. Fizinis aktyvumas ar darbas ligos metu gali prailginti sveikimo laiką ir padidinti komplikacijų riziką.

Rekomenduojama:

• likti namuose ir vengti kontakto su kitais
• miegoti pakankamai valandų
• atsisakyti fizinio krūvio iki visiško pasveikimo

Cleveland Clinic pulmonologas dr. Michael Benninger pabrėžia: „Poilsis sergant gripu nėra pasirinkimas – tai būtina sąlyga, leidžianti imuninei sistemai veikti efektyviausiai.“

Skysčių vartojimas ir mityba

Karščiavimas ir padidėjęs kvėpavimas lemia didesnį skysčių netekimą, todėl svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją. Pakankamas skysčių kiekis padeda mažinti karščiavimą, skystina kvėpavimo takų sekretą ir gerina savijautą.

Rekomenduojama:

• vanduo
• šilta arbata
• sultiniai

Esant sumažėjusiam apetitui, pakanka lengvo, lengvai virškinamo maisto. Priverstinis valgymas nėra būtinas, jei vartojama pakankamai skysčių.

Simptomų mažinimas namuose

Gripo gydymas namuose taip pat apima simptomų kontrolę. Karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai gali būti mažinami tinkamomis priemonėmis.

Svarbūs principai:

• karščiavimą mažinti tik jei jis sukelia ryškų diskomfortą
• palaikyti vėsią, gerai vėdinamą patalpą
• vengti alkoholio, nes jis skatina dehidrataciją

Ko daryti nereikėtų?

Netinkami sprendimai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai.

Nerekomenduojama:

• vartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo
• tęsti darbą ar sportuoti karščiuojant
• derinti kelių karščiavimą mažinančių vaistų be specialisto rekomendacijos

Pasak NHS (Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos) gydytojų, „netinkamas vaistų vartojimas sergant gripu yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai patenka į ligoninę su komplikacijomis“.

Gripo komplikacijos ir jų gydymas

Nors dauguma gripo atvejų baigiasi visišku pasveikimu, daliai pacientų gali išsivystyti komplikacijos. Jos dažniau pasitaiko rizikos grupėms, tačiau gali atsirasti ir anksčiau sveikiems asmenims. Laiku atpažintos komplikacijos leidžia pradėti tinkamą gydymą ir išvengti sunkių pasekmių.

Dažniausios gripo komplikacijos

Gripo virusas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir silpnina imuninę sistemą, todėl sudaro palankias sąlygas antrinėms infekcijoms.

Dažniausios komplikacijos:

• virusinis arba bakterinis plaučių uždegimas
• sinusitas
• vidurinės ausies uždegimas
• lėtinių ligų paūmėjimas (astmos, širdies nepakankamumo)

Kai kuriais atvejais gripas gali sukelti sunkias sistemines komplikacijas, tokias kaip širdies raumens uždegimas ar neurologiniai sutrikimai, nors tai pasitaiko retai.

Kaip gydomos gripo komplikacijos?

Komplikacijų gydymas priklauso nuo jų pobūdžio ir sunkumo. Gydymą visada parenka gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atlikęs reikiamus tyrimus.

Gydymas gali apimti:

• antibiotikus, jei patvirtinama bakterinė infekcija
• antivirusinių vaistų tęsimą ar paskyrimą
• deguonies terapiją ar hospitalizaciją sunkiais atvejais

Mayo Clinic pulmonologė dr. Nina Shapiro teigia: „Dauguma sunkių gripo atvejų į ligonines patenka ne dėl paties viruso, o dėl jo sukeltų komplikacijų, todėl ankstyvas jų atpažinimas yra kritiškai svarbus.“

Įspėjamieji ženklai, kurių negalima ignoruoti

Kai kurie simptomai rodo galimą komplikacijų vystymąsi ir reikalauja skubios medicininės pagalbos:

• dusulys ar mėlynuojančios lūpos
• nuolatinis krūtinės skausmas
• stiprus, nepraeinantis karščiavimas
• sąmonės sutrikimai

Tokiais atvejais delsti negalima, nes laiku suteikta pagalba gali būti gyvybiškai svarbi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Gripas ir peršalimas: pagrindiniai skirtumai

Šaltiniai

World Health Organization (WHO). Influenza (Seasonal).

Mayo Clinic Staff. Influenza (flu): Diagnosis and treatment.