Galvos skausmas pakaušyje: priežastys ir kada sunerimti?
Galvos skausmas pakaušyje – tai vienas dažniausių nusiskundimų tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių. Dauguma šį skausmą apibūdina kaip spaudžiantį, maudžiantį ar pulsuojantį pojūtį galvos užpakalinėje dalyje, kuris kartais išplinta į kaklą ar pečius. Nors dažniausiai tokie skausmai būna nepavojingi ir susiję su raumenų įtampa, netaisyklinga laikysena ar emociniu stresu, kai kuriais atvejais jie gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas, dažnas stresas ir miego trūkumas – sudaro sąlygas atsirasti įtampiniams galvos skausmams, kurie neretai pasireiškia būtent pakaušio srityje. Toks skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų ir dažnai trukdo susikaupti, dirbti ar ilsėtis.
Vis dėlto, kai galvos skausmas pakaušyje tampa dažnas, stiprėjantis ar atsiranda kartu su kitais simptomais – regos sutrikimais, galvos svaigimu, karščiavimu ar kaklo sustingimu – būtina ieškoti priežasties giliau. Kai kuriais atvejais tai gali būti signalas apie kraujotakos problemas, stuburo kaklinės dalies sutrikimus ar net infekcines ligas.
Kas sukelia galvos skausmą pakaušyje?
Galvos skausmas pakaušio srityje gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo paprasto raumenų nuovargio iki kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimų. Teisingai nustatyti priežastį svarbu todėl, kad tik taip galima parinkti tinkamą gydymą ir išvengti pasikartojimų.
Raumenų įtampa ir netaisyklinga laikysena
Dažniausia pakaušio skausmo priežastis – raumenų įtampa. Ilgai sėdint prie kompiuterio, ypač kai galva būna šiek tiek palenkta į priekį, kaklo ir pečių raumenys patiria nuolatinį krūvį. Dėl to jie įsitempia, o įtampos signalai perduodami į nervus, einančius pakaušio srityje, sukeldami maudžiantį ar spaudžiantį skausmą.
Stresas ir emocinė įtampa šią būseną dar labiau sustiprina. Kai žmogus patiria stresą, organizmas išskiria daugiau adrenalino ir kortizolio – šie hormonai įtempia raumenis, todėl atsiranda užburtas ratas: kuo labiau žmogus įsitempęs, tuo labiau skauda galvą.
Kraujo spaudimo svyravimai
Padidėjęs ar per mažas kraujo spaudimas taip pat gali pasireikšti galvos skausmu pakaušyje. Aukštas kraujo spaudimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, todėl kraujotaka į smegenis tampa netolygi, o pakaušio srityje atsiranda spaudžiantis, pulsuojantis skausmas. Dažnai kartu juntamas galvos svaigimas, triukšmas ausyse ar regos neryškumas.
Žemas kraujospūdis, priešingai, sukelia smegenų deguonies trūkumą, todėl žmogus gali jausti sunkumą pakaušyje, silpnumą ar net lengvą pykinimą. Reguliarus kraujo spaudimo matavimas leidžia greitai nustatyti, ar tai nėra pagrindinė priežastis.
Stuburo kaklinės dalies problemos
Kaklinės stuburo dalies osteochondrozė, disko išvaržos ar slankstelių degeneraciniai pakitimai gali spausti nervus, kurie eina link pakaušio. Tokiu atveju skausmas būna aštresnis, gali plisti į pečius ar rankas, o pasukus galvą jis sustiprėja. Kai kada pacientai jaučia tarsi „elektros srovę“ kakle ar dilgčiojimą pakaušyje.
Ši būklė dažnai vadinama cervikogeniniu galvos skausmu, nes jis kyla dėl kaklo struktūrų pažeidimo, o ne tiesioginių smegenų problemų. Jį gali išprovokuoti netinkama laikysena miegant, ilgas vairavimas ar staigūs kaklo judesiai.
Kraujagysliniai skausmai
Kai pakaušio skausmą sukelia kraujagyslių pokyčiai, jis dažniausiai būna pulsuojantis. Kraujagyslių spazmai ar užsikimšimai gali lemti vadinamąjį vertebrobazilinį nepakankamumą – būklę, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į galvos smegenų užpakalinę dalį. Tokiu atveju be skausmo pasireiškia ir kiti simptomai: galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, regėjimo neryškumas.
Kitos galimos priežastys
Nors rečiau, pakaušio skausmą gali sukelti ir rimtesnės ligos – meningitas, encefalitas, galvos trauma ar net navikai. Tokiais atvejais skausmas būna intensyvus, lydimas karščiavimo, pykinimo, kaklo sustingimo ar sąmonės sutrikimo. Tai signalas, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kartais skausmas atsiranda ir dėl akių nuovargio, žandikaulio sąnario sutrikimų ar sinusito, todėl vertinant priežastį visada svarbu apžvelgti visą paciento būklę, neapsiribojant vien pakaušio sritimi.
Kada galvos skausmas pakaušyje gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų pakaušio skausmas kyla dėl nekenksmingų priežasčių – raumenų įtampos, netaisyklingos laikysenos ar streso – kartais jis gali būti ir pirmasis rimtos ligos požymis.
Įspėjamieji simptomai
Jei galvos skausmas atsiranda staiga ir labai stipriai, tarsi „smūgis į galvą“, tai gali būti pavojingas simptomas. Tokio tipo skausmas kartais siejamas su kraujagyslių plyšimu ar aneurizma, ypač jei jį lydi pykinimas, sąmonės praradimas ar regėjimo pokyčiai.
Kitas pavojingas signalas – kaklo sustingimas kartu su karščiavimu ir pykinimu. Šie simptomai gali rodyti meningitą – infekcinį galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Jei skausmas pakaušyje atsirado po galvos ar kaklo traumos, ypač jei kartu juntamas galvos svaigimas, sumišimas ar pykinimas, tai gali rodyti smegenų sukrėtimą ar vidinį kraujavimą. Tokiais atvejais delsimas gali turėti rimtų pasekmių.
Įspėjamieji požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Staigus, neįprastas ir labai stiprus skausmas.
- Skausmas kartu su karščiavimu, sustingusiu kaklu ar sąmonės sutrikimais.
- Skausmas po traumos ar fizinio krūvio.
- Skausmas kartu su regos sutrikimais, kalbos, koordinacijos ar pusiausvyros problemomis.
- Galvos skausmas, kuris stiprėja kiekvieną dieną ar nepalengvėja vartojant įprastus vaistus.
Kada kreiptis į neurologą ar šeimos gydytoją?
Jei pakaušio skausmas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei kelias dienas ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali įvertinti kraujo spaudimą, kaklo raumenų įtampą, atlikti pagrindinius tyrimus ir, jei reikės, nukreipti pas neurologą.
Kreiptis į neurologą būtina, jei:
- galvos skausmas stiprėja ir tampa kasdienis,
- jį lydi regos, kalbos ar judesių sutrikimai,
- yra įtarimų dėl kraujagyslinių ar stuburo problemų,
- skausmas nepasiduoda įprastiniam gydymui.
Neurologas gali paskirti papildomus tyrimus – galvos ir kaklo magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kompiuterinę tomografiją (KT) ar kraujotakos vertinimo tyrimus. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar skausmo priežastis nėra struktūrinė ar kraujagyslinė.
Kaip palengvinti skausmą pakaušyje?
Galvos skausmas pakaušio srityje dažnai gali būti suvaldytas tinkamai pakeitus gyvenimo būdą ir pasirūpinus kaklo bei pečių srities raumenimis. Tačiau svarbu atsiminti, kad savipagalba veiksminga tik tada, kai skausmo priežastis nėra susijusi su rimtais sveikatos sutrikimais. Jeigu skausmas intensyvėja, pasireiškia kartu su kitais simptomais ar tampa nuolatinis, būtina kreiptis į gydytoją.
Namų priemonės
Pirmas ir dažniausiai veiksmingas būdas – poilsis ir kaklo raumenų atpalaidavimas. Jei skausmas kyla dėl įtampos, padeda trumpa pertrauka nuo darbo prie kompiuterio, atsipalaidavimo pratimai ir gilus kvėpavimas. Kaklo ir pečių tempimo pratimai gali pagerinti kraujotaką bei sumažinti įtampą.
Šilumos terapija – viena paprasčiausių, bet veiksmingų priemonių. Šilta pagalvėlė ar šildyklė, uždėta ant pakaušio, padeda atpalaiduoti raumenis ir mažina spazmus. Kai kuriems žmonėms naudingas ir lengvas savimasažas, ypač jei skausmą sukelia raumenų įtempimas.
Svarbu užtikrinti ir tinkamą miego padėtį. Per aukšta ar per kieta pagalvė gali lemti, kad kaklo raumenys naktį išlieka įtempti, todėl ryte atsibundama su pakaušio skausmu. Ortopedinė pagalvė ar anatominė miego padėtis gali ženkliai sumažinti šių skausmų pasikartojimą.
Medikamento vartojimas
Kai skausmas stipresnis ir trukdo kasdienai, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas ar naproksenas. Jie efektyviai malšina lengvą ar vidutinį skausmą, tačiau jų nereikėtų vartoti ilgą laiką be gydytojo priežiūros.
Vengti reikėtų per dažno vaistų vartojimo, nes tai gali sukelti vadinamąjį „vaistų sukeltą galvos skausmą“ – kai skausmas pasireiškia būtent dėl per dažno analgetikų vartojimo.
Kai kuriais atvejais, ypač esant cervikogeniniams skausmams, gydytojas gali paskirti raumenis atpalaiduojančius vaistus ar nesteroidinius priešuždegiminius preparatus, kurie padeda sumažinti uždegimą ir spazmus kaklo srityje.
Fizioterapija ir prevencija
Jeigu skausmas pasikartoja, veiksmingas ilgalaikis sprendimas – fizioterapija. Kineziterapeutas gali parinkti individualius pratimus kaklo stabilizacijai, laikysenos korekcijai ir raumenų pusiausvyrai atkurti. Šie pratimai padeda sumažinti spaudimą nervams ir gerina kraujotaką.
Reguliari mankšta – viena geriausių profilaktikos priemonių. Net paprasti pratimai, tokie kaip galvos pasukimai, pečių sukimas ar tempimai, daromi kasdien, padeda išvengti įtampos susikaupimo kaklo srityje.
Svarbus ir gyvenimo būdo balansavimas – pakankamas miegas, sveika mityba, pakankamas vandens vartojimas ir streso mažinimas. Nustatyta, kad nuolatinis stresas didina galvos skausmų riziką net du kartus.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Taip, gali. Ilgas darbas prie ekrano, netaisyklinga laikysena ar netinkama regėjimo korekcija lemia akių ir kaklo raumenų įtampą, o tai gali sukelti skausmą pakaušio srityje. Akių poilsis, regėjimo patikra ir tinkamas apšvietimas padeda sumažinti šiuos simptomus.
MRT ar kompiuterinė tomografija atliekama tuomet, kai įtariamos struktūrinės ar kraujagyslinės priežastys – pavyzdžiui, jei skausmas atsirado staiga, sustiprėjo, lydimas neurologinių simptomų (regėjimo, koordinacijos sutrikimų) arba jei įprastas gydymas neveiksmingas. Tyrimus paprastai paskiria neurologas.
Įtampos tipo skausmas dažniausiai būna maudžiantis, spaudžiantis, apima abi galvos puses ar pakaušį, tačiau nesukelia pykinimo ar regos sutrikimų. Migrena paprastai pasireiškia vienašaliu pulsuojančiu skausmu, jautrumu šviesai ir garsui, gali būti lydima pykinimo. Jei simptomai pasikartoja ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl tikslesnės diagnozės.
Dažniausios galvos skausmo pakaušyje priežastys ir ką daryti
| Galvos skausmo priežastis | Būdingi simptomai | Ką daryti |
| Raumenų įtampa, netaisyklinga laikysena | Spaudžiantis, maudžiantis skausmas pakaušyje, įsitempę kaklo ir pečių raumenys, skausmas stiprėja sėdint ar po ilgo darbo prie kompiuterio | Pailsėti, atlikti kaklo tempimo pratimus, taikyti šilumos terapiją, koreguoti laikyseną, daryti pertraukas darbo metu |
| Padidėjęs kraujospūdis | Pulsuojantis ar spaudžiantis skausmas pakaušyje, galvos svaigimas, triukšmas ausyse, kartais neryškus matymas | Patikrinti kraujospūdį, vengti streso, riboti druskos vartojimą, prireikus kreiptis į gydytoją dėl vaistų |
| Kaklinės stuburo dalies osteochondrozė ar nervų spaudimas | Skausmas plinta į kaklą, pečius ar rankas, sustiprėja judant, juntamas kaklo sąstingis ar „elektros srovės“ pojūtis | Kreiptis į gydytoją, taikyti fizioterapiją, kineziterapiją, koreguoti laikyseną, vengti staigių galvos judesių |
| Kraujagysliniai sutrikimai (vertebrobazilinis nepakankamumas) | Pulsuojantis pakaušio skausmas, svaigulys, regos sutrikimai, pusiausvyros praradimas | Nedelsiant kreiptis į gydytoją, atlikti kraujotakos tyrimus, sekti kraujo spaudimą |
| Stresas, emocinė įtampa | Galvos spaudimas, įsitempę kaklo raumenys, bendras nuovargis, nerimas | Praktikuoti atsipalaidavimo technikas, medituoti, mankštintis, užtikrinti pakankamą miegą |
| Akių nuovargis ar netinkama regėjimo korekcija | Skausmas pakaušyje po darbo prie kompiuterio, akių sausumas, regėjimo neryškumas | Pailsinti akis, laikytis 20-20-20 taisyklės (kas 20 min. 20 sek. žiūrėti į 20 m atstumą), apsilankyti pas oftalmologą |
| Meningitas, infekcijos, trauma | Stiprus, ūmus skausmas, karščiavimas, pykinimas, kaklo sustingimas, sąmonės sutrikimai | Skubi medicininė pagalba – kreiptis į gydytoją ar vykti į priėmimo skyrių |


