Senatvinės odos ligos

Senatvinės odos ligos yra medicininės būklės, kurios dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje dėl natūraliai silpnėjančių odos struktūrų, sumažėjusios regeneracijos ir ilgus metus kauptos išorinės žalos. Nors kiekvieno žmogaus oda sensta nuo maždaug 25–30 metų, vyresniame amžiuje šie procesai tampa ryškesni ir gali sukelti specifines ligas, turinčias įtakos odos išvaizdai, funkcijai ir bendrai savijautai. Svarbu atskirti natūralų odos senėjimą nuo patologinių pokyčių, kuriems gali prireikti medicininės priežiūros.

Senstant mažėja kolageno ir elastino gamyba, todėl oda tampa plonesnė, mažiau elastinga ir lengviau pažeidžiama. Sulėtėja ląstelių atsinaujinimas, oda blogiau išlaiko drėgmę, silpnėja apsauginis barjeras, o kraujagyslės tampa trapios. Šių pokyčių kombinacija sudaro palankias sąlygas atsirasti specifinėms odos ligoms: aktininei keratozei, senatvinėms dėmėms, senatvinei purpurai, lėtiniam niežėjimui ir kitoms.

Dažniausiai pasitaikančios senatvinės odos ligos

Aktininė keratozė – tai pasišiaušę, pleiskanojantys odos paviršiaus dariniai, dažniausiai matomi ant saulės intensyviai veiktų vietų (veidas, ausų kraštai, rankų nugarėlės). Šie dariniai laikomi priešvėžiniais – gali išsivystyti į Plokščiųjų ląstelių karcinoma (SCC). Dermatologai pabrėžia, kad, nors pavieniai dariniai gali savaime išnykti, neįmanoma tiksliai numatyti, kurie virstų piktybiniais – todėl rekomenduojamas gydymas. 

• Pavyzdžiui, British Association of Dermatologists informuoja: „Jeigu aktininė keratozė pradeda augti, kraujuoti ar formuoti gumbą – būtinas skubus gydytojo patikrinimas“. 
• Klinikiniai požymiai: šiurkštūs, pleiskanojantys plotai ar skiltelės, dažnai paraudę, su smėliška ar šiurkščia tekstūra.
• Pavojus: Didėja odos vėžio rizika – pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems >10 aktininių keratozių, rizika virsti SCC yra apie 10–15 %. 
• Pastaba: Ši liga būdinga vyresniems asmenims, ilgam saulės poveikiui, šviesiam odos tipui. 

Seborėjinė keratozė – tai dažnas, gerybinis odos darinys, kuris paprastai atsiranda vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nervų sistemai pavojus mažas – ši būklė nėra priešvėžinė. 

• Pasižymi „prisiklijuoto“ pleistro formos pakilimu ant odos, įvairių atspalvių – nuo šviesiai rudos iki juodos.
• Dažnėjimas: Pasak klinikos, „seborėjinės keratozės dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje“. 
• Nors pavojingos nėra, estetiškai gali kelti diskomfortą, o kartais būtina diferencijuoti nuo pavojingesnių odos darinių. 

Senatvinės dėmės – plokšteliniai pigmentiniai pokyčiai, dažniausiai matomi ant rankų, veido ar kitų vietų, gausiai veikiamų saulės. Šios dėmės nėra pavojingos išskirtinai, bet gali būti pavojingos, jeigu jų forma, spalva ar dydis labai keičiasi.

• Skirtumas nuo kitų pigmentinių ligų: lyginant su melanomomis, senatvinės dėmės būna vienodos spalvos, neturi netvarkingos briaunos, dažnai neauga greitai.
• Rizikos veiksniai: stiprus saulės poveikis per gyvenimą, vyresnis amžius, šviesi oda.

Senatvinė sausa oda – vyresniems žmonėms būdingas odos drėgmės praradimas, mažesnis riebalų kiekis, barjero funkcijos silpnėjimas. Rezultate oda išsausėja, pleiskanoja, gali niežėti, įtrūkinėti.

• Šiuo atveju ne vien išvaizdos pokyčiai, bet ir komforto sumažėjimas – ilgesnis gijimas, didesnė infekcijų rizika.
• Profilaktikos bei priežiūros aspektai – tinkama drėkinamoji priežiūra namuose, švelnus valymas, vengimas labai karštos vonios, pakankamas skysčių vartojimas.

Senatvinė purpura – tai dažnai būklė vyresniems žmonėms, kai kraujagyslės tampa silpnesnės, oda plonėja, todėl lengvai atsiranda mėlynės ant rankų ar kitų vietų be aiškios traumos.

• Klinikinis vaizdas: tamsiai violetinės arba rudos dedamos po oda, kurios išnyksta palengva, gali kartotis.
• Nors dažniausiai yra gerybinė, bet jei mėlynės atsiranda be jokios priežasties ir labai gausios – svarbu patikrinti kraujagyslių būklę bei gydytojo nuomonę.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Senatvinių odos ligų vystymąsi lemia kelių veiksnių visuma. Tai ne vien natūralūs organizmo pokyčiai, bet ir visa gyvenimo istorija: saulės poveikis, gyvenimo būdas, lėtinės ligos bei genetika. Supratimas, kodėl oda keičiasi, leidžia geriau įvertinti riziką ir laiku imtis prevencijos.

Pirmasis ir pagrindinis veiksnys yra natūralus biologinis senėjimas. Senstant ląstelės dalijasi lėčiau, epidermis tampa plonesnis, mažėja kolageno ir elastino kiekis, silpnėja apsauginis odos barjeras. Šios struktūrinės permainos lemia, kad oda tampa mažiau atspari išorinės aplinkos poveikiui ir greičiau pažeidžiama.

Antras svarbus veiksnys yra ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Saulės žala yra kumuliacinė – ji nesukelia vienkartinio efekto, bet metų metus kaupiasi odoje ir veda prie elastozės, aktininių keratozių, pigmentinių dėmių bei odos vėžio.Vyresnio amžiaus žmonėms šie pokyčiai ypač ryškūs todėl, kad oda per daugelį metų nebeatlaiko tokios pat žalos kaip jaunystėje.

Trečias veiksnys – sumažėjęs imuninės sistemos aktyvumas. Imuninis atsakas senatvėje tampa silpnesnis, todėl oda blogiau kovoja su virusais, bakterijomis ir navikinėmis ląstelėmis. Dėl to padidėja odos infekcijų, grybelinių pažeidimų ir onkologinių susirgimų tikimybė. Be to, lėtėja žaizdų gijimas, o net ir nedideli paviršiniai pažeidimai gali virsti sunkiau gydomomis žaizdelėmis.

Ketvirtasis veiksnys – kraujotakos pokyčiai. Kraujo tekėjimas į odą senstant mažėja, todėl audiniai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to oda tampa blyški, šalta, lengviau formuojasi mėlynės. Kraujagyslės tampa trapios, o tai tiesiogiai susiję su senatvine purpura.

Didelę įtaką turi ir lėtinės ligos. Diabetas, aterosklerozė, skydliaukės sutrikimai ir inkstų ligos veikia odos būklę, drėgmės balansą, nervų funkciją. Pavyzdžiui, diabeto atveju nervų pažeidimai ir sumažėjusi kraujotaka skatina sausėjimą, niežėjimą ir infekcijų riziką.

Gyvenimo būdo įpročiai taip pat veikia odos sveikatą vyresniame amžiuje. Ilgametis rūkymas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir mažina odos elastingumą, todėl rūkantieji dažniau susiduria su raukšlėmis ir elastozės požymiais. Netinkama mityba ir nepakankamas vandens vartojimas skatina odos sausėjimą. Agresyvi kosmetika, kietas vanduo ar intensyvus muilų naudojimas taip pat gali išbalansuoti odos barjerą.

Taip pat egzistuoja ir genetinis faktorius. Kai kurios odos būklės, pavyzdžiui, pigmentiniai pakitimai ar polinkis į tam tikrus odos darinius, perduodami genetiškai. Dermatologai pastebi, kad dažnai šeimose kartojasi tie patys odos tipai, struktūros pokyčiai ar net polinkis į tam tikras ligas.

Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Senatvinės odos ligos daugelį metų gali vystytis nepastebimai, todėl svarbu išmokti atpažinti pirmuosius požymius. Dalis simptomų yra paprasti estetiniai pokyčiai, tačiau kiti gali rodyti rimtas ar net pavojingas būkles. Vyresniame amžiuje oda tampa plonesnė, silpnesnė, lengviau pažeidžiama, todėl bet koks naujas ar besikeičiantis simptomas turi būti įvertintas itin atidžiai.

Vienas dažniausių simptomų yra odos šiurkštumas, pleiskanojimas ir sausėjimas. Tai dažnai siejama su senatvine kserozių forma, kai sumažėjęs riebalų ir lipidų kiekis lemia barjero silpnėjimą. Sausa oda gali niežėti, skilti, atsirasti skausmingų įtrūkimų, kurie lengvai infekuojasi. Lėtinis niežėjimas, net ir be matomų bėrimų, yra ženklas, kad oda nebegauna pakankamai drėgmės arba kad yra gilesnis uždegimas.

Kitas svarbus simptomas – pigmentacijos pokyčiai. Naujos, tamsesnės dėmės, atsirandančios saulės veikiamose vietose, dažniausiai yra senatvinės dėmės, tačiau jų pokyčiai visada turi būti stebimi. Jei dėmė greitai didėja, keičia spalvą, tampa netaisyklingų kraštų ar pradeda niežėti – būtina gydytojo apžiūra. Staigūs pigmentacijos pokyčiai gali būti susiję su odos vėžio rizika.

Odos dariniai, tokie kaip keratozės ar gumbeliai, taip pat yra reikšmingi simptomai. Aktininė keratozė dažniausiai atrodo kaip šiurkštus pleiskanojantis plotelis, primenantis švitrinį popierių. Nors ne visi tokie dariniai tampa piktybiniai, jie rodo ultravioletinės žalos kaupimąsi ir gali virsti plokščiųjų ląstelių karcinoma. Gerybiniai dariniai, pavyzdžiui, seborėjinė keratozė, paprastai išlieka stabilūs, tačiau jų staigus augimas ar spalvos pakitimas gali sukelti įtarimą. 

Vyresniame amžiuje ypač dažni kraujagysliniai pakitimai. Staiga atsirandančios mėlynės, ypač ant rankų, gali būti susijusios su senatvine purpura – būkle, kai kraujagyslės tampa trapios. Purpura paprastai nėra pavojinga, tačiau jeigu mėlynės atsiranda gausiai, be jokio prisilietimo, plinta dideliais plotais ar pasikartoja neįprastai dažnai, tai gali signalizuoti apie kraujo krešėjimo problemas ar kitų organų veiklos sutrikimus.

Dar vienas simptomas, į kurį vyresniame amžiuje reikia atkreipti dėmesį, yra lėtai gyjančios žaizdelės. Oda regeneruojasi lėčiau, todėl net maži įbrėžimai gali tapti užsitęsusiomis, skausmingomis žaizdomis. Jei žaizdelė negyja ilgiau nei dvi savaites arba pradeda kraujuoti, pūliuoti, skleisti nemalonų kvapą, būtina gydytojo apžiūra.

Bet koks naujas skausmas, deginimo pojūtis ar jautrumas taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Šie simptomai gali rodyti uždegimą, infekciją ar navikinį procesą. Oda vyresniame amžiuje dažnai nebėra tokia atspari, todėl infekcijos vystosi greičiau, o jų eiga gali būti sunkesnė.

Profilaktika ir odos priežiūra senatvėje

Tinkama profilaktika ir nuosekli odos priežiūra yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti senatvinių odos ligų ir sumažinti jų progresavimą. Senstant oda netenka elastingumo, lipidų ir drėgmės, todėl jai reikia švelnesnės ir labiau koncentruotos priežiūros. Profilaktikos priemonės gali ne tik pagerinti odos būklę, bet ir sumažinti pavojingų ligų riziką, ypač tų, kurios susijusios su ultravioletine žala.

Svarbiausias profilaktikos žingsnis yra apsauga nuo saulės. Net ir vyresniame amžiuje UV spinduliai daro poveikį odai, o jų žala kaupiasi metų metus. Reguliarus plataus spektro SPF naudojimas visus metus yra būtinas.

Kitas svarbus elementas — odos drėkinimas. Oda senatvėje praranda natūralius lipidus ir tampa sausesnė, todėl drėkinimas turi būti intensyvesnis nei jaunystėje. Rekomenduojami kremai su ceramidais, hialurono rūgštimi, glicerinu, šlapalu nedidelėmis koncentracijomis. Tokie ingredientai stiprina odos barjerą, mažina pleiskanojimą, niežėjimą ir saugo nuo įtrūkimų.

Švelnus odos valymas taip pat yra svarbi profilaktikos dalis. Vyresniame amžiuje reikia vengti agresyvių muilų, alkoholinės sudėties tonikų ir stipriai putojančių prausiklių. Šie produktai pašalina natūralius lipidus ir dar labiau silpnina odos apsaugą. Rekomenduojami švelnūs, neputojantys prausikliai, kurie valo, bet nedirgina. Po prausimosi odos nereikėtų trinti — pakanka švelniai nusausinti lengvai prispaudžiant rankšluostį.

Svarbi profilaktikos dalis — aplinkos veiksnių kontrolė. Sausas patalpų oras gali stipriai sausinti odą, todėl žiemą ar šildymo sezono metu naudinga drėkinti patalpų orą drėkintuvu. Šaltas vėjas ir temperatūrų pokyčiai taip pat gali pažeisti odą, tad reikalinga papildoma apsauga: riebių kremų naudojimas prieš einant į lauką, pirštinės, šalikai.

Mityba turi reikšmingą poveikį odos sveikatai. Senstant organizmui reikia daugiau antioksidantų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir lėtina uždegiminius procesus. Rekomenduojami produktai, turintys vitamino C, E, omega-3 riebalų rūgščių. Tinkamas vandens vartojimas taip pat svarbus — skysčių stoka dar labiau skatina odos sausėjimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Senatvinių odos ligų palyginimo lentelė