Streptokokas – kas tai?
Streptokokas – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių bakterijų grupių, galinčių sukelti įvairaus sunkumo infekcijas – nuo lengvų, tokių kaip gerklės skausmas, iki gyvybei pavojingų, pavyzdžiui, sepsio ar meningito. Ši bakterija gyvuoja visur aplink mus: ore, ant odos, gleivinėse, netgi sveikų žmonių nosiaryklėje. Nors dažniausiai streptokokai aptinkami be simptomų ir yra visiškai nekenksmingi, tam tikromis aplinkybėmis jie gali suaktyvėti ir tapti ligos priežastimi. Dėl šios priežasties labai svarbu suprasti, kas yra streptokokas, kaip jis plinta ir kaip galima nuo jo apsisaugoti.
Streptokokų infekcijos yra ypač paplitusios tarp vaikų, nes jų imuninė sistema dar formuojasi, tačiau jos pasitaiko ir suaugusiesiems, ypač esant nusilpusiam imunitetui. Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenų, streptokokinės infekcijos kasmet sukelia milijonus gerklės uždegimo atvejų visame pasaulyje, o kai kurios jų formos – tūkstančius sunkių komplikacijų. Tai rodo, kad ši bakterija nėra tik vaikystės liga ar sezoninis reiškinys, bet realus iššūkis visuomenės sveikatai.
Kas yra streptokokas?
Streptokokas – tai ne viena konkreti bakterija, o visa bakterijų gentis Streptococcus, kuriai priklauso daugiau nei 50 skirtingų rūšių. Šios bakterijos yra gramteigiamos, t. y. jos turi storą ląstelės sienelę, kuri suteikia atsparumo tam tikroms aplinkos sąlygoms. Streptokokai aptinkami tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose, o kai kurios jų rūšys yra natūralios mūsų mikrofloros dalis – jos gyvena burnoje, gerklėje, žarnyne ir ant odos, nesukeldamos jokių simptomų.
Svarbiausia suprasti, kad streptokokas nėra visada pavojingas. Dalis šių bakterijų gyvena mūsų organizme ramiai, o liga išsivysto tik tada, kai susilpnėja imuninė sistema arba kai bakterijos patenka į netinkamą vietą, pavyzdžiui, į kraują ar plaučius. Kai kurios streptokokų rūšys yra itin agresyvios ir gali sukelti ūmius uždegimus, kitos – tik nedidelius paviršinius pažeidimus.
Streptokokų gentis yra labai plati, todėl kai kurios rūšys gali būti naudingos ar net būtinos, o kitos – pavojingos. Pavyzdžiui, Streptococcus thermophilus yra naudojamas jogurto ir sūrio gamyboje, o tuo tarpu Streptococcus pneumoniae – viena dažniausių bakterinės pneumonijos priežasčių.
Pagrindinės streptokokų rūšys
Streptokokų gentis yra labai plati, tačiau medicinoje dažniausiai išskiriamos kelios pagrindinės grupės, kurios turi skirtingą poveikį žmogaus organizmui. Kai kurios jų sukelia lengvas infekcijas, o kitos gali būti pavojingos gyvybei. Kiekviena rūšis pasižymi savita biologine struktūra ir gebėjimu prisitaikyti prie žmogaus organizmo. Žemiau aptarsime svarbiausias grupes, su kuriomis dažniausiai susiduria gydytojai ir pacientai.
A grupės streptokokas (Streptococcus pyogenes)
Tai viena žinomiausių ir dažniausiai aptinkamų streptokokų rūšių. Ji atsakinga už daugybę ligų, tarp kurių – streptokokinė angina, skarlatina, impetiga (paviršinė odos infekcija) bei rimtesnės būklės, tokios kaip nekrotizuojantis fascitas ar sepsis. A grupės streptokokai plinta oro lašeliniu būdu, per kosulį, čiaudulį ar tiesioginį kontaktą su infekuotu asmeniu.
Kai bakterija patenka į kvėpavimo takus, ji prisitvirtina prie gleivinės ląstelių ir išskiria toksinus, sukeliančius uždegimą bei audinių pažeidimą. Dėl šių toksinų gali atsirasti gerklės skausmas, karščiavimas ir limfmazgių padidėjimas. Negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas – pavyzdžiui, reumatinę karštinę, kuri pažeidžia širdį ir sąnarius, arba ūminį glomerulonefritą, pažeidžiantį inkstus.
B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae)
B grupės streptokokas dažniausiai aptinkamas žarnyne, šlapimo takuose ir moterų makštyje. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų, tačiau gali būti itin pavojingas naujagimiams. Gimdymo metu bakterija gali būti perduota kūdikiui, todėl nėščiosios įprastai tikrinamos dėl šios infekcijos 35–37 nėštumo savaitę.
B grupės streptokokinė infekcija naujagimiams gali sukelti pneumoniją, meningitą ar sepsį – būkles, reikalaujančias skubaus gydymo. Tuo tarpu suaugusiesiems ši bakterija dažniau sukelia šlapimo takų infekcijas ar žaizdų uždegimus. Gydymas dažniausiai pagrįstas antibiotikais, o nėščioms moterims, kurių tyrimas teigiamas, profilaktiškai skiriami antibiotikai gimdymo metu.
Kitos streptokokų grupės
C ir G grupių streptokokai dažniausiai aptinkami gyvūnų organizmuose, bet kartais gali sukelti panašias infekcijas kaip A grupės streptokokai – gerklės uždegimą, odos infekcijas ar net bakteremiją.
Viridans grupės streptokokai yra normalios burnos mikrofloros dalis, tačiau patekę į kraują gali sukelti endokarditą – širdies vožtuvų infekciją.
Streptococcus pneumoniae, dar vadinamas pneumokoku, yra atskira rūšis, sukelianti plaučių uždegimą, sinusitą, ausų uždegimą bei meningitą. Šiai bakterijai suvaldyti taikoma vakcinacija, kuri ypač rekomenduojama vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir pacientams, turintiems nusilpusį imunitetą.
Kaip plinta streptokokinės infekcijos?
Streptokokinės infekcijos pasižymi dideliu užkrečiamumu, todėl jomis gali užsikrėsti bet kuris žmogus – tiek vaikas, tiek suaugęs. Plitimo keliai priklauso nuo bakterijos rūšies, tačiau dažniausiai jos perduodamos oro lašeliniu būdu, tiesioginiu kontaktu ar per motiną kūdikiui gimdymo metu. Šių bakterijų gebėjimas išlikti aktyviomis ant įvairių paviršių, taip pat nešiotojų buvimas be simptomų, lemia, kad infekcija plinta greitai ir dažnai nepastebimai.
Oro lašelinis perdavimas
Dažniausias streptokokų plitimo būdas yra oro lašelinis perdavimas. Kai užsikrėtęs žmogus čiaudi, kosėja ar kalba, bakterijos patenka į orą kartu su smulkiomis seilių ar gleivių dalelėmis. Kitas asmuo, įkvėpęs šių dalelių, gali užsikrėsti. Būtent todėl streptokokinės infekcijos dažnai plinta uždarose patalpose – darželiuose, mokyklose ar darbo kolektyvuose.
Tiesioginis kontaktas ir užteršti paviršiai
Infekcija gali plisti ir per tiesioginį kontaktą – pavyzdžiui, paspaudus ranką žmogui, kuris ką tik prisilietė prie nosies ar burnos. Taip pat pavojingi yra užteršti daiktai: rankšluosčiai, indai, dantų šepetėliai ar net telefonai. Streptokokai trumpą laiką išlieka gyvybingi ant paviršių, todėl kontaktinė infekcija ypač tikėtina namų aplinkoje, kur šeimos nariai dalijasi buitiniais daiktais.
Vertikalus perdavimas (nuo motinos kūdikiui)
B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) yra ypatingas tuo, kad gali būti perduodamas naujagimiui gimdymo metu. Nėščiosios gali būti šios bakterijos nešiotojos ir neturėti jokių simptomų, tačiau gimdymo metu bakterijos gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Dėl to gali išsivystyti sunki infekcija – sepsis ar meningitas.
Nešiotojai be simptomų
Kai kurie žmonės gali būti streptokokų nešiotojai, bet patys nesirgti. Tokie asmenys jaučiasi sveiki, tačiau bakterijos jų nosiaryklėje ar ant odos gali būti perduodamos kitiems. Dažniausiai tai pasitaiko su A grupės streptokokais. Dėl šios priežasties infekcijos plitimo grandinėje svarbus ne tik sergančiojo gydymas, bet ir aplinkinių ištyrimas, ypač šeimos narių ar vaikų kolektyvuose.
Imuniteto ir aplinkos veiksniai
Ne visi, kurie kontaktuoja su streptokokais, suserga. Infekcijos išsivystymui didelę reikšmę turi imuniteto būklė, mityba, stresas, miego trūkumas ir net oro drėgmė. Nusilpęs organizmas tampa palankesne terpe bakterijų dauginimuisi. Todėl sveikos gyvensenos įpročiai – visavertė mityba, poilsis, fizinis aktyvumas – yra natūrali apsauga nuo daugelio bakterinių infekcijų, įskaitant ir streptokokines.
Streptokokų sukeliamos ligos
Streptokokai gali sukelti įvairias ligas – nuo lengvų kvėpavimo takų infekcijų iki gyvybei pavojingų būklių. Ligos sunkumas priklauso nuo bakterijos rūšies, žmogaus imuninės sistemos būklės ir infekcijos vietos. Dažniausiai pasitaikančios streptokokų sukeltos ligos yra gerai žinomos kasdienėje medicinos praktikoje, tačiau dėl jų įvairovės ir panašių simptomų diagnozė ne visada būna paprasta.
Streptokokinė angina
Streptokokinė angina – tai viena dažniausių A grupės streptokokų (Streptococcus pyogenes) sukeltų infekcijų. Ji pasireiškia staigiu gerklės skausmu, karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu ir padidėjusiais kaklo limfmazgiais. Ant tonzilių dažnai matomi baltos spalvos apnašai, o gerklės gleivinė būna ryškiai paraudusi.
Ši liga dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, ypač tarp vaikų ir jaunuolių. Negydoma angina gali sukelti komplikacijas, tokias kaip reumatinė karštinė, pažeidžianti širdies vožtuvus, arba ūminis glomerulonefritas, galintis sutrikdyti inkstų veiklą.
Skarlatina
Skarlatina – tai taip pat A grupės streptokokų sukelta infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams. Jai būdinga karščiavimas, ryškus gerklės skausmas, avietinės spalvos liežuvis ir smulkus, šerpetojantis bėrimas, kuris plinta po visą kūną. Bėrimas dažnai būna juntamas kaip švitrinis paviršius, o po kelių dienų oda pradeda luptis, ypač ant delnų ir pėdų.
Skarlatina anksčiau buvo laikoma pavojinga liga, tačiau šiandien, laiku paskyrus antibiotikus, ji sėkmingai išgydoma. Nepaisant to, negydyta infekcija gali sukelti sunkias pasekmes – širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimus.
Streptodermija
Streptodermija – tai odos infekcija, kurią taip pat dažniausiai sukelia A grupės streptokokai. Ji pasireiškia pūslėmis, paraudimu ir šlapiuojančiomis žaizdelėmis, dažniausiai aplink burną, nosį ar rankas. Ši liga dažniau diagnozuojama vaikams, nes jų oda jautresnė, o kontaktai artimesni.
Infekcija plinta tiesioginio kontakto būdu, todėl svarbi higiena – reguliarus rankų plovimas, asmeninių daiktų nenaudojimas bendrai. Streptodermija gydoma vietiniais antiseptikais ir, prireikus, antibiotikais.
Pneumonija
Streptococcus pneumoniae, dar vadinamas pneumokoku, yra viena dažniausių bakterinės pneumonijos priežasčių pasaulyje. Ši bakterija sukelia plaučių uždegimą, kuris pasireiškia aukšta temperatūra, kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmu ir bendru silpnumu. Pneumokokinė infekcija ypač pavojinga vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir pacientams, turintiems lėtinių ligų ar nusilpusį imunitetą.
Kai infekcija plinta į kraują ar smegenų dangalus, gali išsivystyti sepsis arba meningitas – gyvybei pavojingos būklės, reikalaujančios skubaus gydymo ligoninėje. Skiepai nuo pneumokoko yra efektyviausia šios infekcijos prevencija.
Sepsis ir meningitas
Kai streptokokai patenka į kraują ar centrinę nervų sistemą, jie gali sukelti sepsį ar bakterinį meningitą. Tokie atvejai yra reti, bet labai pavojingi. Sepsis pasireiškia staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, greitu širdies plakimu ir kvėpavimu, o meningitui būdingas stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, sąmonės sutrikimai.
Šios infekcijos reikalauja skubaus gydymo ligoninėje, nes vėluojant pradėti antibiotikų terapiją, mirtingumo rizika išauga kelis kartus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ne, ne visada. Streptokokai yra natūrali žmogaus mikrofloros dalis – kai kurios rūšys gyvena burnoje, žarnyne ar ant odos, nesukeldamos jokių simptomų. Pavojus atsiranda tada, kai bakterijos patenka į vietas, kur jų neturėtų būti (pvz., į kraują, plaučius, širdį) arba kai susilpnėja imunitetas. Tuomet jos gali sukelti įvairias ligas – nuo lengvos anginos iki sunkaus sepsio.
Dauguma streptokokų rūšių, pavojingų žmonėms, plinta tarp žmonių. Tačiau kai kurios bakterijos (pavyzdžiui, C ir G grupių streptokokai) gali būti aptinkamos ir gyvūnuose, todėl teoriškai užsikrėtimo rizika egzistuoja, bet yra labai maža. Daug dažniau infekcija perduodama žmogus–žmogui per oro lašelius ar kontaktą.
Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos tipo ir sunkumo. Lengvos anginos ar odos infekcijos dažniausiai gydomos 7–10 dienų antibiotikų kursu. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, sergant pneumonija ar sepsiu, gydymas gali trukti kelias savaites, o kartais prireikia gydymo ligoninėje.
Pagrindinės streptokokų rūšys, jų sukeliamų ligų ypatumai ir profilaktika
| Streptokoko grupė / rūšis | Dažniausios sukeliamos ligos | Pagrindinis užsikrėtimo būdas | Gydymas | Prevencijos priemonės |
| A grupės streptokokas (Streptococcus pyogenes) | Streptokokinė angina, skarlatina, streptodermija, reumatinė karštinė | Oro lašelinis, kontaktinis | Antibiotikai (penicilinas, amoksicilinas), simptominis gydymas | Rankų higiena, sergančiųjų izoliavimas, imuniteto stiprinimas |
| B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) | Naujagimių sepsis, meningitas, šlapimo takų infekcijos | Gimdymo metu (nuo motinos kūdikiui) | Profilaktiniai antibiotikai nėštumo metu, intraveninis gydymas naujagimiams | Nėščiųjų patikra 35–37 sav., antibiotikų profilaktika gimdymo metu |
| Streptococcus pneumoniae (pneumokokas) | Pneumonija, meningitas, ausų uždegimas, sinusitas | Oro lašelinis | Antibiotikai pagal jautrumą, kartais hospitalizacija | Skiepai nuo pneumokoko, imuniteto stiprinimas |
| Viridans grupės streptokokai | Endokarditas (širdies vožtuvų infekcija), dantų ėduonis | Per kraują (pvz., po dantų procedūrų) | Ilgalaikė antibiotikų terapija | Burnos higiena, infekcijų profilaktika prieš odontologines procedūras |
| C ir G grupių streptokokai | Gerklės uždegimas, odos infekcijos, bakteremija | Kontaktinis su gyvūnais arba žmonėmis | Antibiotikai pagal jautrumą | Asmens higiena, apsauga dirbant su gyvūnais |
| Streptococcus thermophilus (nepatogeniškas) | Nesukelia ligų, naudojamas maisto pramonėje | Netaikoma | Netaikoma | Naudojamas fermentacijos procesuose (saugus) |


