Geriausi vaistai nuo sąnarių skausmo

Sąnarių skausmas — viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos tiek vaistinėse, tiek gydytojų kabinetuose. Statistikos duomenimis, daugiau nei pusė vyresnių nei 50 metų žmonių bent kartą per metus patiria stipresnius sąnarių skausmus, tačiau ši problema vis dažniau kamuoja ir jaunesnius asmenis. Ilgos valandos prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas, perteklinis svoris ar intensyvios treniruotės tampa kasdieniais veiksniais, kurie gali išprovokuoti diskomfortą ir uždegiminius procesus sąnariuose.

Nepaisant to, kad sąnarių skausmas dažnai suvokiamas kaip laikinas negalavimas, jis neretai signalizuoja apie gilesnes organizmo problemas — kremzlės nusidėvėjimą, uždegimą ar net autoimunines ligas. Todėl svarbiausia — ne tik numalšinti simptomą, bet ir suprasti, kokia yra skausmo priežastis, nes tik tada galima parinkti tinkamus vaistus bei gydymo būdą.

Pasak Sidnėjaus universiteto reumatologo prof. David Hunter,
„Sąnarių skausmas nėra tik amžiaus pasekmė. Tai kūno siunčiamas signalas, kad audiniai patiria stresą ar uždegimą, kurį būtina įvertinti laiku.“

Medicinoje sąnarių skausmas (lot. arthralgia) laikomas simptomu, o ne liga. Jis gali atsirasti tiek dėl trumpalaikio raumenų nuovargio ar traumos, tiek dėl rimtesnių lėtinių procesų, tokių kaip osteoartritas, reumatoidinis artritas ar podagra. Dėl to prieš renkantis vaistus svarbu žinoti, kas tiksliai sukelia skausmą.

Lietuvoje vaistų nuo sąnarių skausmo pasirinkimas itin platus — nuo paprastų tepalų iki stiprių priešuždegiminių preparatų ar injekcijų. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad ne viskas, kas „veikia“, yra saugu vartoti savarankiškai. Kai kurie vaistai gali dirginti virškinimo sistemą, kiti — paveikti širdies ar inkstų veiklą, todėl tinkamas pasirinkimas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus ir skausmo priežasties.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime geriausius ir dažniausiai vartojamus vaistus nuo sąnarių skausmo, jų veikimo principus, privalumus, rizikas bei natūralias alternatyvas. Taip pat paaiškinsime, kada vaistai padeda, o kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl atsiranda sąnarių skausmas?

Sąnariai – tai sudėtingos struktūros, jungiančios kaulus ir leidžiančios kūnui judėti sklandžiai. Juos sudaro kremzlė, sąnarinis skystis, raiščiai ir raumenys, todėl bet kuris šių komponentų pažeidimas gali sukelti skausmą.
Sąnarių skausmas nėra vienas reiškinys – jis gali būti ūminis, trunkantis kelias dienas, arba lėtinis, besitęsiantis mėnesiais ar metais. Skirtingos priežastys lemia ir skirtingą gydymo būdą.

Mechaninės priežastys

Viena dažniausių priežasčių – per didelis fizinis krūvis. Intensyvios treniruotės, svorių kilnojimas ar ilgas stovėjimas gali sukelti mikrotraumas, ypač kelių, klubų ir pečių srityse. Dažnai tokie skausmai atsiranda sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms, tačiau ir sėdimas gyvenimo būdas gali būti žalingas – ilgai nejudant, kremzlės negauna pakankamai maistinių medžiagų, o sąnariai praranda elastingumą.

Traumos – dar vienas dažnas veiksnys. Raiščių patempimai, menisko plyšimai, išnirimai ar lūžiai gali sukelti ne tik ūminį, bet ir ilgalaikį sąnario skausmą. Nors skausmas kartais praeina savaime, nesureguliuota apkrova po traumos dažnai sukelia pakartotinius pažeidimus.

Degeneraciniai procesai

Su amžiumi sąnarių kremzlės plonėja, mažėja sąnarinio skysčio gamyba, todėl kaulai pradeda trintis vienas į kitą. Šis procesas vadinamas osteoartritu – viena dažniausių lėtinių sąnarių ligų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), osteoartritas yra „viena iš pagrindinių ilgalaikio skausmo ir negalios priežasčių pasaulyje“, o jo paplitimas sparčiai auga dėl gyventojų senėjimo ir mažo fizinio aktyvumo.

Uždegiminės ligos

Ne visada skausmą sukelia nusidėvėjimas – dažnai jį provokuoja uždegimas. Reumatoidinis artritas, podagra, psoriazinis artritas ar bursitas – tai būklės, kai imuninė sistema klaidingai puola sąnarių audinius. Tokiu atveju skausmas būna lydimas patinimo, paraudimo, karščio pojūčio, o judesiai tampa riboti.
Skirtingai nei osteoartrito atveju, šiose ligose būtinas ne tik skausmą malšinantis, bet ir uždegimą kontroliuojantis gydymas.

Infekcinės ir sisteminės priežastys

Kartais sąnarių skausmas atsiranda dėl infekcijos. Bakterijos, patekusios į sąnarį (pvz., po traumos ar injekcijos), sukelia vadinamąjį septinį artritą, kuris reikalauja skubaus gydymo antibiotikais. Taip pat skausmą gali išprovokuoti virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar hepatitas C.
Kai kuriais atvejais sąnarių skausmas pasireiškia kartu su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, vilklige (lupusu).

Metabolinės priežastys ir gyvenimo būdas

Perteklinis kūno svoris daro tiesioginį poveikį kelių, klubų ir stuburo sąnariams. Kiekvienas papildomas kilogramas kelia papildomą apkrovą, dėl kurios sąnariai greičiau dėvisi. Be to, netinkama mityba – ypač daug rafinuotų angliavandenių, cukraus ir perdirbtų produktų – skatina organizmo uždegiminius procesus.

Pasak Oksfordo universiteto reumatologės dr. Fiona Watt,
„Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus judėjimas ir kūno svorio kontrolė, turi didesnį poveikį sąnarių sveikatai nei bet kuris papildas ar trumpalaikis vaistas.“

Trumpai tariant, sąnarių skausmas yra simptomas, turintis daugybę priežasčių – nuo paprasto pervargimo iki rimtų uždegiminių ligų. Todėl prieš renkantis vaistus svarbu nustatyti, kas tiksliai sukelia skausmą. Tai leis išvengti klaidų, kai malšinamas simptomas, bet ne priežastis.

Pagrindinės vaistų grupės nuo sąnarių skausmo

Sąnarių skausmo gydymas prasideda nuo tinkamo vaistų parinkimo. Vieniems reikia greito efekto po traumos, kitiems — ilgalaikio uždegimo mažinimo. Todėl vaistai nuo sąnarių skausmo skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų veikimą ir paskirtį.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Tai dažniausiai vartojama vaistų grupė esant sąnarių skausmui. Jie veikia slopindami fermentus (COX-1 ir COX-2), atsakingus už uždegimą, skausmą bei patinimą.

Populiariausi Lietuvoje NVNU:

• Ibuprofenas (Ibuprofen, Nurofen, Ibumetin) — dažniausiai vartojamas esant vidutinio stiprumo skausmui ar traumoms. Tinka trumpalaikiam vartojimui.
• Naproksenas (Nalgesin, Naprosyn) — ilgesnio veikimo, todėl dažnai pasirenkamas esant lėtiniam sąnarių skausmui, tačiau gali dirginti skrandį.
• Diklofenakas (Voltaren, Diclac) — stipresnio poveikio NVNU, vartojamas tiek tabletėmis, tiek tepalų ar injekcijų forma.
• Ketoprofenas (Ketonal, Profenid) — veiksmingas esant raumenų ir sąnarių uždegimui, dažnai skiriamas po traumų ar reumatinių ligų atvejais.
• Meloksikamas (Movalis) — modernesnis NVNU, pasižymintis mažesniu virškinamojo trakto dirginimu, todėl tinkamas ilgalaikiam vartojimui prižiūrint gydytojui.
• Etorikoksibas (Arcoxia) — selektyvus COX-2 inhibitorius, pasižymintis geru priešuždegiminiu poveikiu ir mažesne skrandžio pažeidimo rizika.

Pasak JAV reumatologo prof. Michael Hochberg iš Baltimorės universiteto:
„Selektiniai COX-2 inhibitoriai, tokie kaip etorikoksibas, yra svarbi alternatyva pacientams, kurie negali vartoti įprastų NVNU dėl virškinamojo trakto ar širdies ligų.“

Svarbu: NVNU nerekomenduojama vartoti ilgiau nei 7–10 dienų be gydytojo priežiūros, o žmonėms, turintiems skrandžio, kepenų ar inkstų problemų, būtina pasitarti su specialistu.

Paracetamolis

Paracetamolis (Panadol, Tylenol, Paracetamolum) yra vienas saugiausių vaistų, kai skausmas nėra susijęs su stipriu uždegimu. Jis tinka lengvo ar vidutinio stiprumo sąnarių skausmui, ypač žmonėms, kurie negali vartoti NVNU.
Vis dėlto reikia atsiminti, kad paracetamolis neveikia uždegimo, todėl nėra tinkamas, jei sąnarys patinęs ar karštas.

Kai kuriais atvejais vartojami deriniai su kofeinu ar kodeinu (Panadol Extra, Solpadeine), kurie sustiprina skausmo malšinimą.
Vis dėlto būtina saugotis perdozavimo — per didelės dozės gali pažeisti kepenis.

Kortikosteroidai

Kai NVNU nepadeda arba uždegimas labai stiprus, gydytojai gali skirti kortikosteroidus – sintetinius hormonus, imituojančius natūralų antinksčių kortizolį.
Dažniausiai naudojami vaistai: Metilprednizolonas (Depo-Medrol), Triamcinolonas (Kenalog), Betametazonas (Celestone).

Šie vaistai dažnai leidžiami tiesiai į sąnarį, kad būtų pasiektas greitas poveikis. Injekcija sumažina uždegimą, patinimą ir skausmą per kelias dienas.
Tačiau kortikosteroidų vartojimas turi būti ribotas — per dažnos injekcijos gali silpninti kremzlės struktūrą.

Pasak Oksfordo universiteto reumatologės dr. Fiona Watt,
„Steroidų injekcijos gali būti labai naudingos, tačiau jas reikia vertinti kaip trumpalaikį sprendimą, o ne ilgalaikį gydymą.“

Tepalai, geliai ir vietinio poveikio preparatai

Vietiniai vaistai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie negali vartoti tablečių arba nori išvengti sisteminio poveikio.
Dažniausiai naudojami:

• Diklofenako tepalai (Voltaren, Diclac gel) – mažina skausmą ir uždegimą.
• Ketoprofeno geliai (Fastum, Ketonal gel) – veikia greitai, malšina skausmą po traumų.
• Piroksikamo tepalai (Feldene gel) – tinka ilgesniam naudojimui.
• Mentolio, arnikos ar eukalipto tepalai – turi lengvą vėsinantį poveikį, padeda sumažinti įtampą.

Tepalai geriausiai veikia, kai skausmas yra paviršinis, pavyzdžiui, kelių ar alkūnių srityse. Giliau esančiuose sąnariuose (pvz., klubuose) jų poveikis ribotas.

Chondroprotektoriai ir papildai sąnariams

Tai preparatai, skirti palaikyti sąnarių kremzlės struktūrą. Jie nėra „greito poveikio“ vaistai, tačiau ilgainiui gali pagerinti sąnarių būklę, ypač sergant osteoartritu.
Svarbiausios veikliosios medžiagos:

• Gliukozaminas – dalyvauja kremzlės atsinaujinime.
• Chondroitinas – padeda sulaikyti vandenį kremzlėje, gerina elastingumą.
• Kolagenas (ypač II tipo) – stiprina kremzlinius audinius.
• MSM (metilsulfonilmetanas) – mažina uždegimą ir standumą, populiarus Lietuvoje.
• Vitaminas D3, K2, C ir mineralai (cinkas, manganas) – būtini sąnarių metabolizmui.

Kanadiečių osteoartrito tyrėjas dr. Jean-Pierre Pelletier pažymi:
„Gliukozamino ir chondroitino deriniai gali pagerinti sąnarių funkciją, tačiau poveikiui reikia laiko — dažniausiai kelių mėnesių nuoseklaus vartojimo.“

Svarbu pabrėžti, kad papildai nėra vaistai — jie veikia palaipsniui ir tik kaip pagalbinė terapija kartu su tinkama mityba bei fiziniu aktyvumu.

Trumpai tariant, tinkamų vaistų nuo sąnarių skausmo pasirinkimas priklauso nuo skausmo tipo, priežasties ir žmogaus sveikatos būklės. Vieni vaistai tinka greitam palengvėjimui, kiti – ilgesniam sąnarių funkcijos palaikymui.

Natūralios ir nemedikamentinės priemonės nuo sąnarių skausmo

Nors vaistai dažnai yra pirmasis pasirinkimas, daugelis žmonių ieško būdų, kaip natūraliai sumažinti sąnarių skausmą, ypač kai norima išvengti ilgalaikio vaistų vartojimo ar jų šalutinio poveikio. Šiuolaikinė medicina pripažįsta, kad gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas turi didelę įtaką sąnarių sveikatai.

Šilumos ir šalčio terapija

Šilumos terapija padeda atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti sustingimą. Šildomieji kompresai, šilti dušai ar vonios su jūros druska gali palengvinti lėtinį skausmą, ypač kai sąnariai jaučiasi standūs rytais.

Šalčio terapija (ledo kompresai) tinka, kai yra patinimas ar ūminis uždegimas – pavyzdžiui, po traumos ar fizinio krūvio. Ledo nereikėtų laikyti ilgiau nei 15–20 minučių, kad nebūtų pažeista oda.

Pasak reabilitacijos specialistės dr. Emily Slaven iš Indianos universiteto:
„Tinkamai naudojamos šilumos ir šalčio procedūros gali sumažinti skausmą iki 30 %, net be vaistų. Tačiau svarbiausia – žinoti, kada šildyti, o kada vėsinti.“

Fizinė veikla ir kineziterapija

Reguliarus, saikingas judėjimas – viena efektyviausių priemonių prieš sąnarių skausmą. Fiziniai pratimai stiprina raumenis, gerina sąnarių stabilumą ir mažina uždegimą.
Ypač rekomenduojamos veiklos: plaukimas, vandens aerobika, vaikščiojimas, tempimo ir jėgos pratimai.

Kineziterapeutas gali parinkti individualų pratimų planą, padedantį palaikyti sąnarių lankstumą be papildomos apkrovos.
Svarbu vengti staigių judesių, šuolių ar svorių kilnojimo be apšilimo.

Oksfordo universiteto fizioterapeutė dr. Sarah Tyson pažymi:
„Judėjimas yra vaistas sąnariams. Tinkamai parinkta fizinė veikla gali ne tik sumažinti skausmą, bet ir sulėtinti degeneracinius procesus.“

Mityba sąnarių sveikatai

Mityba turi tiesioginį poveikį sąnarių būklei, nes uždegiminiai procesai organizme dažnai kyla dėl netinkamų maisto pasirinkimų.
Riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė) aprūpina organizmą omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina uždegimą.
Ciberžolė, imbieras ir žalioji arbata pasižymi natūraliu priešuždegiminiu poveikiu, o vitaminas C padeda gaminti kolageną – pagrindinę kremzlės sudedamąją dalį.

Rekomenduojama vengti cukraus, baltos duonos, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų – jie gali skatinti organizmo uždegimą.

Pagal Harvardo medicinos mokyklos mitybos specialistę dr. Katherine L. Tucker,
„Dieta, turtinga antioksidantais, ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir mažina sisteminį uždegimą, kuris tiesiogiai veikia sąnarių būklę.“

Žolelės ir natūralūs papildai

Kai kurios augalinės priemonės pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali būti vartojamos kaip papildoma terapija:
Ciberžolė (kurkuminas) – mažina sąnarių skausmą panašiai kaip NVNU, bet be skrandžio dirginimo.
Imbieras – slopina uždegiminius fermentus.
Arnikos ekstraktas – naudojamas tepalų pavidalu raumenų ir sąnarių skausmui malšinti.
Bosvelijos (Boswellia serrata) ekstraktas – plačiai tyrinėjamas dėl gebėjimo slopinti uždegiminius mediatorius.

Svarbu žinoti, kad net natūralūs preparatai gali sąveikauti su vaistais, todėl prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kūno svoris ir laikysena

Kiekvienas papildomas kilogramas padidina spaudimą kelių sąnariams maždaug keturis kartus. Todėl net 5–10 % svorio sumažinimas gali ženkliai sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą.
Taisyklinga laikysena ir ergonomiškas darbo stalas taip pat svarbūs, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami.

Apibendrinant galima pasakyti, kad natūralios priemonės dažnai papildo vaistų veikimą, o kartais net leidžia jų išvengti. Kombinuojant tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, svorio kontrolę ir terapines procedūras galima pasiekti ilgalaikį rezultatą be didelės vaistų apkrovos organizmui.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis žmonių sąnarių skausmą bando gydyti savarankiškai, ne kiekvienas atvejis yra nekaltas ar praeinantis savaime. Kai skausmas tęsiasi ilgiau arba yra lydimas kitų simptomų, tai gali būti ženklas, kad sąnaryje vyksta rimtesni pokyčiai, reikalaujantys medicininės apžiūros.

Savarankiškas gydymas tinka tik trumpalaikiam, aiškiai suprantamos priežasties (pvz., po sporto ar laikinos traumos) skausmui. Visais kitais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Įspėjamieji simptomai, kurių ignoruoti negalima

Jeigu pasireiškia bent vienas iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Skausmas tęsiasi ilgiau nei 7–10 dienų, net ir vartojant įprastus vaistus nuo skausmo.
• Sąnarys patinęs, paraudęs, karštas ar standus — tai dažniausiai rodo uždegiminį procesą.
• Skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas — galima infekcija.
• Judrumas smarkiai ribotas arba atsirado sąnarių deformacija.
• Skausmas migruoja iš vieno sąnario į kitą – tai gali rodyti autoimuninį procesą.
• Sąnarių skausmas kartu su odos bėrimu, akių uždegimu ar nuovargiu – galimos sisteminės ligos, pvz., reumatoidinis artritas ar vilkligė.

Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?

Priklausomai nuo simptomų, šeimos gydytojas ar reumatologas gali paskirti:

• Kraujo tyrimus – C-reaktyviniam baltymui (CRB), reumatoidiniam faktoriui (RF), uratams, autoantikūnams (ANA).
• Rentgenogramą – kremzlės, kaulų ir sąnarių būklės įvertinimui.
• Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) – jei įtariamas kremzlės, menisko ar raiščių pažeidimas.
• Ultragarsinį tyrimą (echoskopiją) – uždegimo ar skysčio kaupimosi nustatymui.
• Artrocentezę – kai iš sąnario paimamas skysčio mėginys laboratoriniam tyrimui, siekiant atmesti infekciją ar podagrą.

Diagnostika leidžia atskirti, ar skausmas kyla dėl mechaninio dėvėjimosi, ar dėl uždegiminės ar infekcinės kilmės, o tai nulemia visą gydymo strategiją.

Gydymo specialisto vaidmuo

Pirmiausia vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir, jei reikia, nukreips pas reumatologą, ortopedą-traumatologą, fizioterapeutą ar kineziterapeutą.
Kai kuriais atvejais, ypač esant infekciniam artritui, gali prireikti ir infekcinių ligų specialisto pagalbos.

Svarbu nesigydyti tik internete rastais patarimais ar savarankiškai vartoti stiprius vaistus – tai gali sukelti rimtų komplikacijų ar užmaskuoti pavojingas ligas.

Pasak Oksfordo universiteto reumatologės dr. Fiona Watt,
„Pacientai dažnai laukia per ilgai, kol kreipiasi į gydytoją. Kai uždegimas įsisenėja, kremzlės pažeidimai tampa negrįžtami, o gydymas – daug sudėtingesnis.“

Todėl ankstyvas diagnozavimas yra vienas svarbiausių veiksnių užkertant kelią ligos progresavimui. Laiku pradėtas gydymas leidžia ne tik sumažinti skausmą, bet ir išvengti nuolatinio sąnarių pažeidimo.

Apibendrinant galima teigti, kad sąnarių skausmas nėra tik nemalonus simptomas — tai kūno signalas, kurį reikia vertinti rimtai. Gydytojo apžiūra padeda ne tik nustatyti priežastį, bet ir užtikrinti, kad gydymas būtų efektyvus ir saugus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)