Ką daryti jei liko įsisiurbusios erkės galva?

Erkės – tai ne tik nemalonūs, bet ir potencialiai pavojingi parazitai, galintys pernešti rimtas ligas, tokias kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas. Dėl to dauguma žmonių, radę įsisiurbusią erkę, skuba ją kuo greičiau pašalinti. Tačiau kartais, ypač jei pašalinama neatsargiai ar netinkamomis priemonėmis, erkės kūnas nutrūksta, o jos galva lieka įsmigusi odoje. Toks atvejis gali sukelti ne tik nerimą, bet ir įvairių praktinių klausimų – ką daryti, ar tai pavojinga, ar reikia skubėti pas gydytoją?

Toks scenarijus yra gana dažnas, ypač vasaros mėnesiais, kai žmonės aktyviai leidžia laiką gamtoje. Nors tai dažnai nėra kritinė situacija, vis dėlto svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kokių veiksmų imtis iš karto, o kokių – vengti.

Kaip atpažinti, kad liko erkės galva?

Kai pašaliname erkę, natūralu tikėtis, kad kartu su ja ištrauksime ir visas jos kūno dalis. Tačiau ne visada tai pavyksta. Kartais, ypač jei erkė buvo netinkamai sugriebta ar pašalinta per greitai, jos burnos dalys (dažnai vadinamos „galva“) gali likti įstrigusios odoje. Šis skyrius padės atpažinti tokią situaciją.

Pagrindiniai vizualiniai požymiai

1. Juodas ar tamsiai rudas taškelis toje vietoje, kur buvo erkė. Dažnai atrodo kaip maža, įaugusi „skylutė“ arba mažas tamsus taškas po oda.
2. Pakilusi ar paraudusi sritis – tai organizmo reakcija į svetimkūnį.
3. Galimos pūlingos išskyros po kelių dienų, jei oda reaguoja į likusias erkės dalis kaip į svetimkūnį.
4. Dūrio žymė – vieta gali būti jautri liečiant, atsirasti nežymus skausmas ar niežulys.

Kuo skiriasi erkės galva nuo kitų kūno dalių?

Svarbu žinoti, kad erkės galva (tiksliau – burnos aparatas) įsiskverbia į odą kaip „inkaras“. Būtent ši dalis gali likti odoje po pašalinimo. Ji:

• Yra kieta, chitinine danga padengta struktūra, todėl organizmas pats jos greitai neišskaido.
• Gali priminti mažą medžio spygliuką ar tamsų taškelį.
• Nejudama, priešingai nei gyvas erkės kūnas, kuris gali reaguoti į prisilietimą.

Dažnos žmonių klaidos, painiojant erkės galvą su odos likučiais

Ne kiekvienas tamsus taškelis reiškia, kad liko erkės galva:

• Išsiplėtusios poros, randeliai ar nedideli hematomų likučiai gali būti klaidingai palaikomi erkės liekanomis.
• Žmonės dažnai supainioja sukrešėjusio kraujo plėvelę ar šašą su erkės galva.
• Taip pat galima klaidingai manyti, kad jei nematoma visa erkės forma – dalis liko. Tačiau dažnai erkė būna pašalinta visa, tik jos forma gali būti deformuota.

„Erkės burnos aparatas yra dygliuotas ir sukurtas taip, kad liktų įsiskverbęs į odą. Dėl to, jei erkė šalinama neatsargiai, dažnai nutinka taip, kad jos dalys nulūžta ir lieka odoje.“ – dr. Thomas Mather, Rodo salos universitetas

Ar pavojinga, jei liko erkės galva odoje?

Šis klausimas yra vienas dažniausiai iškylančių žmonėms, kurie pastebi, kad po erkės pašalinimo jų odoje liko tamsus taškelis. Nors tai gali atrodyti pavojinga, ne visada būtina panikuoti. 

Kas gali nutikti, jei jos neišimsite?

Erkės burnos aparatas (vadinamas „hipostomu“) gali sukelti šias reakcijas:

• Vietinį uždegimą – organizmas atpažįsta likusį svetimkūnį ir sukelia uždegiminę reakciją.
• Paraudimą, niežulį ar jautrumą aplink erkės įsisiurbimo vietą.
• Šašo ar mažo pūlinuko susidarymą, jei imuninė sistema aktyviai kovoja su svetimkūniu.

Svarbu: daugeliu atvejų organizmas pats „išstumia“ likusią erkės dalį per keletą dienų ar savaičių, lygiai taip, kaip su smulkiomis stiklo šukelėmis.

Infekcijos rizika

Yra natūralus nerimas, kad likusi erkės galva gali užkrėsti rimtomis ligomis, tačiau medikai sako kitaip:

• Laimo liga ar erkinis encefalitas – perduodami ne per galvą, o per seiles ir vidurius erkės, kol ji dar gyva.
• Likus tik galvai, erkė nebegali pernešti infekcijos, nes nėra aktyvaus kontakto su kraujotaka.
• Galimi tik vietiniai uždegiminiai procesai, tačiau ne sisteminės ligos.

„Erkės galva, likusi odoje, neperduoda Laimo ligos ar encefalito viruso, nes tam būtinas visos erkės kūno aktyvumas. Svarbiausia – stebėti žaizdą ir jos būklę.“
– dr. Amesh Adalja, Johnso Hopkinso Sveikatos saugumo centras

Erkinio encefalito ir Laimo ligos mitai

Daugelis žmonių mano, kad bet koks erkės kontaktas su oda – jau pavojus. Tačiau tai mitas:

• Erkinis encefalitas dažniausiai perduodamas per seiles pirmomis įsisiurbimo minutėmis, tačiau tik jei erkė yra viruso nešiotoja.
• Laimo liga perduodama per ilgalaikį (dažnai 24–48 val.) kontaktą su erkės žarnyno turiniu – tik jei erkė yra infekuota.
• Likus tik burnos aparatui, nė vienas iš šių mechanizmų neveikia.

Ką daryti iškart po to, kai pastebėjote likusią erkės galvą?

Pastebėjus, kad įsisiurbusios erkės galva ar burnos dalys liko odoje, svarbiausia – išlikti ramiai. Tokia situacija gali atrodyti pavojinga, tačiau dažniausiai ji nesukelia rimtų pasekmių, jei elgiamasi teisingai. 

Ar ją reikia pašalinti iš karto?

Jeigu aiškiai matyti, kad erkės burnos aparatas liko odoje:

• Jei turite patirties ir tinkamas priemones, galite pabandyti pašalinti likučius patys (apie tai – kitame skyriuje).
• Jei nesate tikri – geriau palikti vietą ramybėje ir nesigriebti drastiškų priemonių.

Svarbiausia – nežaloti odos ir nespausti vietos, nes tai gali sukelti uždegimą ar įnešti papildomą infekciją.

Kada galima palikti ramybėje?

Medicinos ekspertai sutaria: jei likusi dalis nekelia stipraus uždegimo, nėra skausmo, karščiavimo ar pūliavimo – dažniausiai organizmas pats per kelias dienas atsikrato svetimkūnio.

Situacijos, kai galima palaukti:

• Vieta nedidelė, tik paraudusi.
• Nėra jokių bendrų simptomų (nuovargio, temperatūros, galvos skausmo).
• Vieta nepasikeičia arba gerėja per 1–2 dienas.

Kokia namų pirmoji pagalba yra saugi?

Jeigu pasirinksite nieko nedaryti, vis tiek galite padėti odai kovoti su uždegimu ir išvengti infekcijos:

• Dezinfekavimas: plaukite vietą šiltu vandeniu su muilu, o po to patepkite antiseptiniu tirpalu – pvz., chlorheksidinu ar spiritiniu jodo tirpalu.
• Stebėjimas: pažymėkite vietą tušinuku ar rašikliu – taip lengviau stebėti, ar paraudimas neplinta.
• Negalima:
  Tepalų su antibiotikais be gydytojo rekomendacijos; Jokio aliejaus, sviesto ar kitų liaudiškų metodų; Nepraduriama oda adata ar adatos tipo priemonėmis be sterilumo.

„Dažniausiai burnos dalių likučiai nekelia pavojaus, jei nėra uždegimo požymių. Tačiau netinkamai bandant juos pašalinti galima pridaryti daugiau žalos, nei naudos.“
– dr. Rachel Lowe, Londono tropinės medicinos ir higienos mokykla

Galimos galvos pašalinimo priemonės

Jeigu visgi nusprendėte, kad norite bandyti pašalinti likusią erkės galvą patys – būtina tai daryti atsargiai ir steriliai. Nors kartais organizmas pats „išspjauna“ svetimkūnį, kai kuriais atvejais galite paspartinti procesą. Vis dėlto, blogai atliktas pašalinimas gali sukelti infekciją, uždegimą ar net randėjimą, tad elkitės atsakingai.

Sterilus adatos ar pinceto naudojimas

Jeigu matote išlindusią dalį, ją galima bandyti atsargiai pašalinti:

• Naudokite dezinfekuotą adatą ar smailų pincetą (geriausia – pincetą su smailiais galais, ne kosmetinį).
• Prieš procedūrą gerai nusiplaukite rankas, vietą ir įrankius dezinfekuokite (pvz., spiritu).
• Veikite labai švelniai: pabandykite iš po odos pakelti likutį arba atsargiai ištraukti, laikydami kuo arčiau odos paviršiaus.
• Po pašalinimo – dezinfekuokite vietą, stebėkite, ar neatsiranda uždegimo.

⚠️ Niekada nespauskite erkės likučio ar aplink esančios odos – taip galite įstumti ją dar giliau ar sukelti uždegimą.

Kada neverta bandyti pačiam?

Tam tikrais atvejais nerekomenduojama patiems šalinti erkės galvos, nes:

• Likutis per giliai odoje ir jo nematyti aiškiai.
• Jau yra uždegimo požymių: paraudimas, patinimas, karštis, pūliavimas.
• Turite sveikatos problemų (pvz., cukrinis diabetas), kurios sulėtina žaizdų gijimą.
• Jei tai vaikas, senyvo amžiaus ar imunitetą silpninantis žmogus – geriau palikti specialistams.

Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.

Ko negalima daryti?

Draudžiami ar rizikingi metodai, kurie vis dar dažnai pasitaiko liaudyje:

• Nenaudokite aliejaus, sviesto ar vazelino – šie riebalai gali paskatinti infekciją ar užkimšti poras.
• Nenaudokite ugnies ar karštų daiktų – tai ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga.
• Nepradurkite odos giliau, jei nematote erkės galvos – tai gali sukelti žaizdą, į kurią pateks bakterijos.
• Nenaudokite aštrių daiktų be sterilumo – infekcijos rizika didžiulė.

„Daugeliu atvejų geriau palikti erkės liekaną organizmui pašalinti natūraliai, nei rizikuoti odos pažeidimu ar uždegimu mėginant ją iškrapštyti.“
– dr. Emily Banes, Baylor College of Medicine

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Ar reikia skiepytis po to, kai erkės galva liko odoje?

Skiepytis nuo erkinio encefalito reikia profilaktiškai, o ne po erkės įsisiurbimo. Jei dar nesate paskiepyti, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.
Erkės galvos likutis nereiškia užkrėtimo, tad skiepytis iš karto po tokio įvykio – nebūtina.

Ar erkė vis dar gali užkrėsti, jei liko tik galva?

Ne. Laimo ligos bakterijos ir erkinio encefalito virusas perduodami per erkės seiles ar žarnyno turinį, kol ji dar gyva ir prisisiurbusi. Likusi burnos dalis nebėra aktyvi, todėl užkrėtimo rizikos nebėra.

Kiek ilgai gali būti paraudimas aplink erkės įsisiurbimo vietą?

Nedidelis paraudimas ar patinimas gali trukti nuo kelias dienas iki savaitės. Tai yra normali uždegiminė reakcija. Jei paraudimas išsiplečia daugiau nei 5 cm, tampa žiedinis, ar atsiranda skausmas, karščiavimas, pūliavimas, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar erkės galva savaime pasišalins?

Taip, daugeliu atvejų organizmas pats pašalina svetimkūnį – kaip ir medžio šapelį ar dulkę.
Oda gali suformuoti šašą, pūlinuką ar mikroskopinį iškilimą, per kurį svetimkūnis bus išstumtas.
Svarbu stebėti vietą ir neliesti jos nešvariomis rankomis.

Ar reikia atlikti kraujo tyrimus?

Jei erkė buvo įsisiurbusi ilgai (daugiau nei 24–36 val.), arba jei atsirado bendrų simptomų (nuovargis, galvos skausmas, sąnarių skausmas), verta pasitarti su gydytoju dėl antikūnų prieš Laimo ligą tyrimų. Likusi galva be šių simptomų nėra indikacija kraujo tyrimams.

„Kiekviena situacija individuali, tačiau jei nesate tikri, ar erkė pašalinta visa, arba jaučiate nerimą dėl žaizdos – pasitarkite su gydytoju. Geriau profilaktiškai nei per vėlai.“
– dr. Lisa Maragakis, Johnso Hopkinso ligoninė