Ką daryti kai žemas kraujo spaudimas?

Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, – tai būklė, kai arterijose esantis spaudimas būna žemesnis nei įprasta. Nors dažniausiai visuomenėje daugiau kalbama apie aukštą kraujospūdį, žemas spaudimas taip pat gali sukelti rimtų simptomų, ypač jei jis pasireiškia staiga arba yra susijęs su kitomis sveikatos problemomis.

Daugeliui žmonių, ypač jaunų ir fiziškai aktyvių, žemas kraujo spaudimas gali būti normali jų fiziologijos dalis ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių. Tačiau kai spaudimas nukrenta ženkliai arba kai žmogus pradeda jausti galvos svaigimą, silpnumą, neryškų matymą ar net alpimą, tai gali būti ženklas, kad organizmas negauna pakankamai kraujo ir deguonies.

„Žemas kraujospūdis pats savaime nėra liga, bet jis gali būti signalas, kad organizme vyksta kažkas rimto – nuo dehidratacijos iki širdies nepakankamumo“, – sako vidaus ligų gydytojas dr. Andrius Barasa.

Kas yra žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimo reikšmė

Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis pumpuoja kraują po visą organizmą. Jis matuojamas dviem skaičiais:

• Sistolinis spaudimas (viršutinis): kai širdis susitraukia;
• Diastolinis spaudimas (apatinis): kai širdis ilsisi tarp dūžių.

Spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg).

Kada spaudimas laikomas žemu?

Žemu kraujo spaudimu laikoma, kai jis nukrenta žemiau nei 90/60 mmHg.

Tačiau svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į pojūčius. Vienam žmogui 85/55 mmHg gali būti normalu, o kitam – pavojinga būsena.

Kada hipotenzija tampa pavojinga?

Žemas kraujospūdis tampa pavojingas, kai:

• Atsiranda simptomai: svaigsta galva, nualpama, matomas neryškus vaizdas;
• Greitai krenta spaudimas, pvz., po kraujo netekimo ar šoko;
• Yra širdies ar neurologinių sutrikimų.

„Jei pacientas jaučia silpnumą ar netenka sąmonės dėl žemo kraujo spaudimo, tai jau nebe fiziologinė norma, o būklė, kuri reikalauja įvertinimo“, – įspėja kardiologė dr. Jūratė Juškienė.

Kas gali būti klaidingai palaikyta hipotenzija?

Kartais žmonės gali manyti, kad jų spaudimas žemas, tačiau realybėje:

• Spaudimas yra normos ribose, bet kūnas jautriai reaguoja į stresą, nerimą ar cukraus kiekio svyravimus.
• Neteisingai išmatuotas spaudimas – pvz., po aktyvumo, valgymo ar stovint.

Todėl svarbu matuoti spaudimą ramybės būsenoje, pageidautina kelis kartus per dieną.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Žemas kraujo spaudimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų būklių. Būtina suprasti, kokie veiksniai gali lemti hipotenziją, kad būtų galima tiksliai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą veiksmų planą.

Fizinės priežastys

Dažniausiai žemas kraujospūdis pasireiškia dėl dehidratacijos – kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Tai ypač būdinga vasarą arba po fizinio krūvio, kai netenkama daug skysčių su prakaitu.

Kita dažna priežastis – ūmus kraujo netekimas, pavyzdžiui, po traumos ar vidinio kraujavimo. Tokiu atveju spaudimas gali kristi labai staigiai ir sukelti šoką.

Hipotenzija taip pat būdinga žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, širdies ritmo sutrikimais ar silpnu širdies raumeniu, kuris nepajėgia palaikyti tinkamo kraujo spaudimo.

Vaistai ir medicininės būklės

Daug vaistų, skirtų aukštam kraujospūdžiui, širdies ar inkstų ligoms gydyti, gali sukelti per didelį spaudimo sumažėjimą. Ypač dažnai tai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikia kruopščiai reguliuoti vaistų dozes.

Hipotenziją taip pat gali sukelti endokrininiai sutrikimai – skydliaukės nepakankamumas (hipotirozė), antinksčių veiklos sutrikimai (pvz., Adisono liga), ar net cukrinis diabetas, kai pažeidžiami nervai, reguliuojantys kraujospūdį.

Gyvenimo būdo ir paveldimumo įtaka

Kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra paveldimas – jis tiesiog įprastas jų kūnui ir nesukelia jokių problemų. Dažniausiai tai būdinga jauniems, liekniems, fiziškai aktyviems asmenims, ypač moterims.

Gyvenimo būdas taip pat turi įtakos – per mažas druskos kiekis maiste, per ilgas stovėjimas vienoje vietoje, nepakankamas fizinis aktyvumas ar staigus atsikėlimas iš lovos gali paskatinti spaudimo kritimą.

„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų mitybos ar įpročių pokyčiai gali reikšmingai paveikti kraujo spaudimą. Ne visada reikia vaistų – kartais pakanka sureguliuoti gyvenimo būdą“, – sako šeimos gydytoja dr. Ieva Valiukienė.

Žemo kraujo spaudimo simptomai

Žemas kraujo spaudimas pats savaime nebūtinai yra pavojingas, tačiau kai pasireiškia simptomai, tai gali būti ženklas, kad organizmas kenčia – negauna pakankamai deguonies ar maistinių medžiagų per kraują. Simptomai gali būti trumpalaikiai arba nuolatiniai, priklausomai nuo priežasties ir organizmo jautrumo.

Dažniausi fiziniai pojūčiai

Pats dažniausias simptomas – galvos svaigimas, ypač atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Tai vadinama ortostatine hipotenzija. Kiti įprasti simptomai:

• Bendras silpnumas ir nuovargis, ypač ryte;
• Neryškus matymas arba juodi taškai prieš akis;
• Alpimo epizodai – trumpas sąmonės netekimas;
• Šaltos rankos ir kojos, net jei aplinka šilta;
• Pulsavimo jausmas galvoje arba kakle.
  

„Pacientai dažnai skundžiasi miglotu regėjimu ir sumišimu – tai klasikiniai ženklai, kad smegenys negauna pakankamai kraujo“, – aiškina dr. John Osborne, kardiologas iš Teksaso sveikatos instituto.

Ilgalaikis poveikis organizmui

Jeigu žemas spaudimas išlieka ilgesnį laiką ir nėra gydomas, tai gali lemti sutrikusį vidaus organų aprūpinimą krauju, o tai ilgainiui gali sukelti:

• Sutrikusią inkstų veiklą;
• Prastą koncentraciją ir atmintį;
• Dažnesnius nuovargio epizodus net be fizinio krūvio.

Kai kuriems žmonėms lėtinis žemas kraujo spaudimas tampa slopinančiu kasdienybės faktoriumi – neleidžia atlikti įprastų veiklų, nes kiekviena staigesnė kūno padėties kaita tampa rizika prarasti pusiausvyrą ar net nualpti.

„Kai spaudimas pernelyg žemas, tai jau nebe ramybė kūne, o lėtas vidaus organų badavimas“, – perspėja dr. Sheldon Sheps, kardiologas iš Mayo klinikos.

Pirmoji pagalba: ką daryti iškart?

Kai pajuntamas staigus kraujospūdžio kritimas, svarbiausia – nesutrikti ir nedaryti staigių judesių, kurie gali padidinti alpimo ar kritimo riziką. Pirmoji pagalba yra paprasta, bet veiksminga, jei reaguojama laiku.

Atsigulkite ir pakelkite kojas

Pirmas žingsnis – atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas aukščiau nei širdies lygis (pvz., padėkite jas ant pagalvės ar sienos). Taip pagerinama kraujo tėkmė į smegenis ir sumažėja alpimo rizika.

„Gulėjimo padėtis su pakeltomis kojomis leidžia širdžiai lengviau aprūpinti smegenis krauju. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis“, – pažymi dr. Stephen Huether, medicinos fiziologas iš Loma Linda University.

Atstatykite skysčių pusiausvyrą

Jeigu jaučiate, kad žemas spaudimas galėjo kilti dėl dehidratacijos, išgerkite vandens. Paprastas kambario temperatūros vanduo tinka geriausiai. Venkite alkoholio, nes jis tik dar labiau mažina spaudimą.

Jei žinote, kad jūsų spaudimas dažnai būna žemas, gali padėti nedidelis kiekis sūraus maisto, nes druska padidina kraujo tūrį organizme.

Kvėpuokite ramiai ir venkite panikos

Stresas ir baimė gali dar labiau sumažinti spaudimą dėl refleksinio kraujagyslių išsiplėtimo. Todėl stenkitės lėtai ir giliai kvėpuoti. Uždarykite akis, įkvėpkite per nosį, sulaikykite kvėpavimą 2–3 sekundes, iškvėpkite per burną.

Neatsistokite staigiai

Kai simptomai atslūgsta, nestokite iškart. Pirma atsisėskite ir įvertinkite savo būklę. Tik jei jaučiatės tvirtai, atsistokite lėtai, prilaikydami baldus ar sieną. Jei simptomai grįžta – grįžkite į gulimą padėtį.

Kada reikia nedelsiant kviesti greitąją?

Jei spaudimas labai žemas (pvz., žemiau nei 80/50 mmHg) ir pasireiškia:

• sąmonės praradimas,
• krūtinės skausmas,
• kvėpavimo sutrikimai,
• šaltas prakaitas ir odos blyškumas,

nedelsiant skambinkite 112 – tai gali būti šokas arba kitas pavojingas sutrikimas.

„Ne kiekvienas hipotenzijos atvejis yra pavojingas, bet kai matome krūtinės spaudimą ar alpimą – tai jau skubios pagalbos reikalas“, – sako dr. Jennifer Haythe, kardiologė iš Niujorko Presbiterijonų ligoninės.

Gydymas ir prevencijos būdai

Žemo kraujo spaudimo gydymas labai priklauso nuo to, kas jį sukelia. Jeigu tai yra laikinas reiškinys, pavyzdžiui, dėl dehidratacijos ar streso, pakanka koreguoti gyvenimo būdą. Tačiau jeigu spaudimas dažnai nukrenta arba jį lydi simptomai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos

Pirmas žingsnis – pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną, o karštuoju metų laiku – dar daugiau. Tai padeda palaikyti pakankamą kraujo tūrį ir užtikrina normalią kraujotaką.

Mityboje gali padėti didesnis druskos kiekis, bet tik tuo atveju, jei neturite aukšto kraujospūdžio ar inkstų problemų. Taip pat rekomenduojami baltymingi pusryčiai, dažnesnis, bet mažesnėmis porcijomis maitinimasis ir vengimas ilgų badavimo periodų.

Fizinė veikla, ypač vaikščiojimas, lengvi pratimai ar plaukimas, padeda pagerinti kraujotaką ir palaikyti stabilią širdies veiklą. Vengti reikėtų ilgo stovėjimo vienoje vietoje, greito atsistojimo ar labai karštų dušų, kurie dar labiau mažina spaudimą.

Drabužiai taip pat turi įtakos. Kompresinės kojinės gali padėti tiems, kurių spaudimas krenta dėl kraujo kaupimosi kojose.

Vaistai

Vaistai hipotenzijai gydyti skiriami retai, dažniausiai tik tada, kai kiti būdai neveikia, o simptomai yra stiprūs. Dažniausiai skiriami vaistai, kurie didina kraujo tūrį arba siaurina kraujagysles.

Savavališkai vartoti vaistų negalima. Kiekvienas atvejis turi būti įvertintas gydytojo, kuris atsižvelgs į bendrą jūsų sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus ir galimas sąveikas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jeigu žemas spaudimas pasireiškia nuolat, trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui arba jį lydi tokie simptomai kaip sąmonės netekimas, širdies plakimas ar neryškus matymas, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Gali prireikti papildomų tyrimų – kraujo, širdies echoskopijos, elektrokardiogramos ar hormonų tyrimų.

Kaip pažymi gydytoja Linda Gousset iš Paryžiaus Pompidou ligoninės, dažnai žmonės kreipiasi per vėlai: „Pacientai linkę ignoruoti hipotenziją, manydami, kad tai ne problema, bet jei simptomai kartojasi, tai jau sveikatos signalas, į kurį verta reaguoti.“

Gydytojų nuomonės

Gydytojai visame pasaulyje pabrėžia, kad žemas kraujo spaudimas nėra vien tik „geras požymis“, kaip dažnai mano pacientai. Jei žmogus jaučia simptomus, o spaudimas yra žemiau normos ribos, tai nebėra tik fiziologinė būsena, o gali būti rimtų sutrikimų ženklas.

Dr. Jennifer Haythe, kardiologė iš Kolumbijos universiteto medicinos centro Niujorke, interviu portale Healthline aiškina: „Hipotenzija dažnai ignoruojama, nes žmonės mano, kad žemas spaudimas yra geriau nei aukštas. Bet jei pacientas jaučia svaigimą ar silpnumą, būtina nustatyti priežastį. Tai gali būti širdies, nervų sistemos ar net hormonų veiklos problema.“

Kardiologas dr. John Osborne iš Teksaso sveikatos instituto pasakoja: „Kai žmogus atsikelia iš lovos ir akyse užtemsta, tai gali būti ortostatinės hipotenzijos ženklas. Tai nėra normalu ir tai rodo, kad organizmas nesugeba tinkamai reaguoti į staigius padėties pokyčius.“

Endokrinologė dr. Traci Marin iš Loma Linda universiteto medicinos centro priduria: „Kartais žemas kraujospūdis yra susijęs su lėtine antinksčių funkcijos stoka. Tokiu atveju būtina atlikti hormoninius tyrimus ir ieškoti sisteminės priežasties.“

Amerikos širdies asociacija (AHA) taip pat įspėja: „Nepaisant to, kad kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra normalus, pavojus prasideda tuomet, kai sumažėjęs kraujo spaudimas trukdo gyvybiškai svarbių organų aprūpinimui krauju.“

Mayo klinikos ekspertai savo gairėse pabrėžia, kad kiekvienas pacientas turėtų būti vertinamas individualiai. Gydytojas turi atsižvelgti į žmogaus gyvenimo būdą, mitybą, sveikatos istoriją ir simptomus, kad galėtų tiksliai nustatyti, ar žemas spaudimas yra fiziologinė būsena, ar jau – gydytina patologija.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar žemas kraujo spaudimas yra pavojingas?

Pats savaime žemas spaudimas nėra pavojingas, jei žmogus nejaučia jokių simptomų. Tačiau jei jis sukelia galvos svaigimą, silpnumą ar alpimą, tai gali reikšti, kad organizmas negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Tokiu atveju tai jau sveikatos problema, kurią reikia įvertinti.

Kokie skaičiai laikomi per žemu spaudimu?

Jei sistolinis spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis – mažesnis nei 60 mmHg, tai laikoma hipotenzija. Tačiau vertinant būtina atsižvelgti ir į bendrą savijautą – kai kuriems žmonėms žemesnis spaudimas yra normalus.

Ar galima sportuoti turint žemą kraujo spaudimą?

Taip, bet labai svarbu stebėti savo savijautą. Rekomenduojami lengvi ar vidutinio intensyvumo pratimai – vaikščiojimas, joga, plaukimas. Reikia vengti pratimų, kurie reikalauja staiga atsistoti iš gulimos padėties. Prieš pradedant naują fizinio aktyvumo programą naudinga pasitarti su gydytoju.

Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas, jei spaudimas nuolat žemas?

Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai (geležies, cukraus, hormonų kiekis), elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija, kartais skiriami hormoniniai tyrimai, jei įtariama antinksčių ar skydliaukės veiklos sutrikimų.

Ar būtina gerti vaistus dėl hipotenzijos?

Vaistai skiriami tik tada, kai žemas spaudimas sukelia nuolatinius ar pavojingus simptomus, o gyvenimo būdo korekcijos nepadeda. Dažniausiai pakanka sureguliuoti mitybą, skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą.

Ar hipotenzija gali atsirasti tik vyresniame amžiuje?

Ne. Nors dažniau žemas kraujo spaudimas pasitaiko pagyvenusiems žmonėms, dėl senkančio kraujagyslių tonuso ar vaistų vartojimo, hipotenzija gali būti ir jaunų žmonių problema – ypač moterų, lieknesnių, fiziškai aktyvių, sergančių lėtinėmis ligomis ar turinčių hormonų pusiausvyros sutrikimų.

Kraujo spaudimo reikšmių lentelė

Pastaba: Šios reikšmės yra orientacinės. Tik gydytojas gali įvertinti situaciją individualiai, atsižvelgdamas į žmogaus amžių, ligas ir simptomus.