Kyla rūgštingumas – ką daryti?

Rūgštingumo kilimas, dar vadinamas refliuksu, yra būklė, kai skrandžio rūgštis ar kartais ir maisto likučiai patenka atgal į stemplę. Nors tai gali pasitaikyti visiems bent kartais, dažnas ar stiprus rūgštingumo kilimas gali būti ženklas, kad organizme vyksta kažkas daugiau nei tik virškinimo sutrikimas.

Skrandžio rūgštis yra labai svarbi virškinimui – ji padeda skaidyti maistą ir naikina mikroorganizmus, patenkančius per burną. Skrandis turi specialų gleivių sluoksnį, kuris saugo jo sieneles nuo šios rūgšties poveikio. Tačiau stemplė tokios apsaugos neturi. Kai skrandžio turinys pakyla aukštyn, stemplė sudirginama, o tai sukelia nemalonų deginimo jausmą krūtinėje, vadinamą rėmeniu.

Šį procesą dažniausiai lemia silpnas apatinis stemplės raukas – tai raumeninis žiedas, kuris turėtų užsidaryti iškart po maisto patekimo į skrandį. Kai jis neužsidaro sandariai arba atsipalaiduoja ne laiku, rūgštis gali pakilti į viršų. Tai gali būti vienkartinis atvejis po labai sočios ar netinkamos vakarienės, tačiau jei situacija kartojasi, jau kalbame apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).

Svarbu suprasti skirtumą tarp atsitiktinio rėmens ir lėtinio refliukso. Vienkartinis rūgštingumo kilimas nereiškia ligos, tačiau kai simptomai kartojasi kelis kartus per savaitę ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai yra signalas kreiptis į gydytoją. Pasaulio gastroenterologijos organizacijos duomenimis, GERL paveikia iki 20 procentų Vakarų šalių gyventojų, o jos dažnis sparčiai auga ir kitose pasaulio dalyse.

Pasak gastroenterologo dr. David A. Johnson iš Eastern Virginia Medical School: „Gastroezofaginio refliukso liga nėra vien tik diskomfortas. Tai – progresuojanti būklė, kuri, jei negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant stemplės pažeidimus ir net vėžinius pokyčius.“ (šaltinis: American Journal of Gastroenterology, 2020)

Refliuksas dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems antsvorio, nėščiosioms, taip pat tiems, kurių mityba gausi riebaus ar aštraus maisto. Taip pat įtakos gali turėti kai kurie vaistai ar net kasdienis stresas.

Dabar, kai suprantame, kaip ir kodėl kyla rūgštys, kitas žingsnis – įsigilinti į pagrindines jų atsiradimo priežastis.

Dažniausios rūgštingumo kilimo priežastys

Norint sėkmingai kovoti su rūgštingumu, svarbiausia – suprasti, kodėl jis kyla. Daugeliu atvejų priežastys yra susijusios su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais, tačiau kai kada rūgštingumo kilimą lemia ir organizmo fiziologiniai pokyčiai ar tam tikri medikamentai. Aptarkime išsamiai pagrindinius veiksnius, galinčius sukelti arba pasunkinti refliuksą.

Viena dažniausių priežasčių – netinkama mityba. Riebus, keptas, aštrus maistas, šokoladas, kava, alkoholis, gazuoti gėrimai – visi šie produktai gali susilpninti apatinį stemplės rauką arba paskatinti rūgšties gamybą skrandyje. Be to, greitas valgymas, persivalgymas ar valgymas vėlai vakare gali padidinti spaudimą skrandyje ir taip prisidėti prie rūgščių kilimo į stemplę.

Antsvoris ir nutukimas taip pat daro didelę įtaką. Riebalų sankaupos pilvo srityje padidina spaudimą skrandyje, dėl ko rūgštis lengviau pakyla į viršų. Tyrimai rodo, kad net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali žymiai sumažinti refliukso simptomus. JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, per didelis kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai koreliuoja su padidėjusia GERL rizika.

Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir didėjanti gimda, spaudžianti skrandį, yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių daug moterų patiria rūgštingumo epizodus, ypač paskutinį trimestrą. Ši būklė dažniausiai praeina po gimdymo, tačiau jos metu svarbu laikytis specialių mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų.

Stresas ir emocinė įtampa dažnai pamirštami kaip refliukso veiksniai, nors jų įtaka yra reikšminga. Stresas gali keisti virškinamojo trakto judrumą, didinti skrandžio rūgštingumą ir silpninti stemplės raumenis. Be to, patiriant įtampą dažniau renkamasi nesveikas mitybos alternatyvas ar rūkymas, kurie dar labiau paaštrina situaciją.

Kai kurie vaistai taip pat gali turėti šalutinį poveikį – skatinti rūgščių kilimą. Tarp jų dažniausiai minimi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), kalcio kanalų blokatoriai, kai kurie antidepresantai, taip pat tam tikri vaistai nuo astmos. Būtina atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius, nurodytus vaistų informaciniame lapelyje, o kilus įtarimų – pasitarti su gydytoju.

Pasak gastroenterologo dr. Kenneth R. DeVault iš Mayo Clinic: „Labai svarbu ne tik gydyti refliuksą, bet ir suprasti, kas jį sukelia. Dažnai tai paprasti, pataisomi įpročiai – pakeitus juos, galima pasiekti reikšmingų rezultatų net be medikamentų.“ (šaltinis: Mayo Clinic Proceedings, 2019)

Rūgštingumo kilimą lemia ne viena konkreti priežastis, o dažniausiai – jų visuma. Todėl ir gydymas bei prevencija turi būti kompleksiniai, orientuoti į visus rizikos veiksnius.

Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Rūgštingumo kilimas ne visada pasireiškia tik klasikiniais požymiais, tokiais kaip deginimo jausmas po krūtinkauliu. Dėl to svarbu atpažinti visus galimus simptomus, kurie gali rodyti refliuksą ar net rimtesnę virškinimo trakto problemą. Dalis jų gali būti apgaulingi ir pasireikšti ne skrandyje, o, pavyzdžiui, gerklėje ar kvėpavimo takuose.

Dažniausias simptomas – rėmuo. Tai deginantis, nemalonus pojūtis krūtinės srityje, dažniausiai atsirandantis po valgio ar gulint. Jis atsiranda dėl to, kad skrandžio rūgštis dirgina stemplės gleivinę. Rėmuo gali būti lengvas, trumpalaikis arba varginantis, pasikartojantis keletą kartų per savaitę, ypač naktimis. Tokiais atvejais būtina į tai žiūrėti rimtai.

Skausmas ar spaudimas krūtinėje gali būti klaidingai palaikytas širdies sutrikimais, tačiau kartais tai – būtent refliukso pasekmė. Jei simptomą lydi kiti virškinimo požymiai, pavyzdžiui, rūgšties skonis burnoje ar pasunkėjęs rijimas, tai gali būti signalas, kad rūgštys kyla į stemplę.

Rūgštaus ar kartaus skonio jutimas burnoje, ypač atsikėlus ryte, yra dar vienas požymis, kad skrandžio turinys pateko į viršutinę virškinimo sistemos dalį. Tai dažnai lydi nemalonus kvapas iš burnos, vadinamasis halitozė, kuris atsiranda dėl rūgšties poveikio burnos gleivinei ir mikrofloros disbalanso.

Kai kuriems žmonėms refliuksas pasireiškia netipiškai – per užsitęsusį sausą kosulį, dažną gerklės clearing’ą, užkimimą ar net gerklės skausmą. Tai vadinama tylia refliukso forma (LPR – laryngopharyngeal reflux), kuri dažnai neidentifikuojama, nes nėra aiškiai susijusi su skrandžio pojūčiais. Ši būklė dažnai painiojama su kvėpavimo takų ligomis, nors jos šaltinis – skrandžio rūgštis, dirginanti gerklas.

Kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, sunkumas po valgio, vėmimas ar apetito stoka, gali rodyti pažengusį refliuksą arba kitą virškinimo sistemos sutrikimą. Jei šie požymiai trunka ilgiau nei kelias dienas, ypač jei pastebimi nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujavimas (pvz., juodos spalvos išmatos), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip pažymi dr. Rebecca Fitzgerald iš Kembridžo universiteto: „Simptomai, tokie kaip nuolatinis rėmuo, sunkumas ryjant ar krūtinės skausmas, negali būti ignoruojami. Tai gali būti ne tik refliukso požymiai, bet ir ankstyvi įspėjimai apie rimtesnes būkles, įskaitant stemplės vėžį.“ (šaltinis: Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology, 2021)

Svarbiausia – stebėti savo organizmą ir reaguoti į pasikartojančius, įkyrius simptomus. Refliuksas gali būti valdomas, tačiau tik tada, kai jis atpažįstamas laiku.

Kaip elgtis pajutus rūgštingumą?

Pajutus, kad kyla rūgštys ar prasideda rėmuo, labai svarbu žinoti, kaip elgtis čia ir dabar, kad simptomai būtų kuo greičiau suvaldyti. Tinkama reakcija gali ne tik greitai sumažinti diskomfortą, bet ir apsaugoti nuo ilgalaikių stemplės pažeidimų. Šiame skyriuje aptarsime, ką galima padaryti iškart, ką reikėtų vengti daryti ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Pirmiausia, kai pajuntamas rūgšties kilimas, svarbu pakeisti kūno padėtį. Jei sėdite ar stovite, rūgštys mažiau linkusios kilti į viršų, nes veikia gravitacija. Todėl gulėjimas – ypač po valgio – tik pablogins situaciją. Jei jau atsigulėte ir pasireiškė rėmuo, pasikelkite viršutinę kūno dalį, naudodami papildomą pagalvę arba pasiklėlę lovos galvūgalį.

Nedidelis stiklinės šilto vandens kiekis gali padėti nuplauti rūgštį atgal į skrandį. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia nedidelis kiekis linų sėmenų želės, avižų ar natūralaus jogurto. Šie maisto produktai pasižymi gleivingumu arba probiotiniu poveikiu ir gali švelniai apsaugoti stemplės gleivinę.

Daug kas vis dar tiki mitu, kad rūgštingumą padeda mažinti pienas. Iš tiesų, nors šaltas pienas iš pradžių gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, vėliau jis skatina skrandį gaminti dar daugiau rūgšties, todėl simptomai gali net pablogėti. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad rėmuo praeis savaime ir nereikės imtis jokių veiksmų. Nuolatinis rūgščių kilimas ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir gali pažeisti stemplės gleivinę.

Vengti reikėtų visų fizinių veiklų, kurios sukelia pilvo spaudimą – pavyzdžiui, sunkių daiktų kėlimo ar pasilenkimo žemyn iškart po valgio. Tokie judesiai gali padidinti spaudimą skrandžio srityje ir pasunkinti simptomus.

Jei rėmuo ar rūgštingumas pasikartoja dažnai (daugiau nei du kartus per savaitę), jei simptomai stiprėja arba trukdo miegui, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat reikia nedelsti, jei rūgšties kilimą lydi rijimo sunkumai, kraujavimas, stiprus skausmas ar nežinomo pobūdžio svorio kritimas. Tai gali būti požymiai, kad vyksta ne tik paviršutiniškas gleivinės dirginimas, bet ir rimtesni patologiniai pokyčiai.

Pasak gastroenterologės dr. Lauren Gerson iš Stanfordo universiteto medicinos centro: „Refliuksas nėra tik nepatogumas – tai gali būti kompleksinė būklė, reikalaujanti rimto dėmesio. Simptomų ignoravimas dažnai priveda prie pažengusios stadijos ligos, kurios gydymas tampa sudėtingesnis.“ (šaltinis: New England Journal of Medicine, 2018)

Žinodami, ką daryti rūgštingumo epizodo metu, galime greičiau pasijusti geriau ir apsaugoti save nuo ilgalaikio pažeidimo. Tačiau vien epizodinė pagalba – nepakankama. Todėl kitame skyriuje bus aptariami gydymo ir prevencijos būdai, kurie padeda spręsti problemos priežastį, o ne tik jos pasekmes.

Gydymo ir prevencijos būdai

Rūgštingumo kilimo valdymas reikalauja ne tik trumpalaikio simptomų malšinimo, bet ir ilgalaikės strategijos, orientuotos į priežasčių šalinimą. Svarbiausias principas – kompleksinis požiūris: mitybos korekcija, gyvenimo būdo pokyčiai, esant reikalui – medikamentinis gydymas. Aptarsime kiekvieną šių elementų išsamiai, kad padėtume pasirinkti tinkamiausią kryptį.

Pirmas žingsnis visada turėtų būti gyvenimo būdo pokyčiai. Dauguma tyrimų rodo, kad net ir nedideli pakeitimai – pvz., 5–10 % kūno svorio sumažinimas, vakarienės paankstinimas, išvengimas rūkymo ir alkoholio – gali žymiai sumažinti rūgštingumo simptomus. Svarbu reguliariai valgyti mažomis porcijomis, lėtai, nekalbant per valgį, vengti horizontalaus gulėjimo bent 2–3 val. po maisto.

Esant nuolat pasikartojančiam refliuksui, dažnai tenka pasitelkti ir medikamentus. Pirmo pasirinkimo preparatai – antacidai, kurie greitai neutralizuoja skrandžio rūgštį. Jie tinka epizodiniams atvejams, tačiau neveikia ilgalaikės problemos priežasčių. Ilgalaikiam gydymui dažniausiai skiriami H2 receptorių blokatoriai arba protonų siurblio inhibitoriai (PSI), tokie kaip omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas. Šie vaistai sumažina rūgšties gamybą ir leidžia stemplės gleivinei sugyti.

Svarbu žinoti, kad ilgalaikis PSI vartojimas gali turėti šalutinių pasekmių – vitaminų B12, magnio trūkumą, didesnę žarnyno infekcijų riziką. Todėl savarankiškas jų vartojimas be gydytojo priežiūros nerekomenduojamas. Gydytojas įvertina situaciją individualiai ir, jei reikia, paskiria reikiamą dozę bei gydymo trukmę.

Kai kurie pacientai ieško natūralių alternatyvų ar papildančių priemonių. Nors jos negali visiškai pakeisti medikamentų, tam tikrais atvejais gali būti naudingos. Imbieras pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir padeda mažinti pykinimą. Linų sėmenys apgaubia skrandžio ir stemplės gleivinę, sumažina dirginimą. Melisa, ramunėlės – raminančios žolelės, galinčios sumažinti stresą, kuris neretai sukelia ar paaštrina refliuksą. Vis dėlto, būtina būti atsargiems – ne visos natūralios priemonės tinka kiekvienam, o kai kurios gali net skatinti rūgštingumą.

Atskirai verta paminėti operacinį gydymą, kuris taikomas tik tuo atveju, jei konservatyvios priemonės neveiksmingos. Tai fundoplikacijos procedūra, kurios metu sustiprinamas apatinis stemplės raukas. Operacija efektyvi, tačiau skiriama tik išimtinais atvejais, kai simptomai labai sunkūs, o vaistai neveikia.

Gastroenterologas prof. Peter Kahrilas iš Feinberg medicinos mokyklos (Northwestern University) pažymi: „Refliukso gydymas turi būti individualizuotas. Vienam padės tik gyvenimo būdo pokyčiai, kitam – reikės kompleksinio gydymo plano, įskaitant vaistus ar net chirurginę intervenciją.“ (šaltinis: Gastroenterology, 2022)

Svarbiausia – nedelsti. Kuo anksčiau pradedamas tikslingas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų rizika ir tuo geresnė gyvenimo kokybė.

Mitybos rekomendacijos – ką valgyti, o ko vengti

Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių tiek sukelti, tiek padėti suvaldyti rūgštingumo kilimą. Tinkamai parinktas maistas sumažina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, nedirgina stemplės gleivinės ir nekelia papildomo spaudimo pilvo srityje. Tuo tarpu netinkami produktai gali paskatinti ar paaštrinti simptomus net ir tada, kai kiti rizikos veiksniai yra suvaldyti. Todėl būtina žinoti, ką rinktis kasdienėje mityboje.

Rekomenduojami produktai yra švelnūs skrandžiui, mažai riebūs ir lengvai virškinami. Tarp jų – avižinė košė, bananai, obuoliai be žievelės, virta ar troškinta liesa mėsa (vištiena, kalakutiena), virti kiaušiniai (be trynio, jei jautrumas didelis), ryžiai, bulvės, virtos daržovės (pvz., morkos, brokoliai, cukinijos). Tokie produktai neskatina rūgšties pertekliaus ir padeda suformuoti apsauginį sluoksnį virškinimo trakte.

Taip pat svarbu vartoti nedideles, dažnas porcijas. Persivalgymas – vienas didžiausių rūgštingumo provokatorių. Valgyti reikėtų lėtai, be streso, kruopščiai sukramtant maistą. Tarp paskutinio valgymo ir miego turi praeiti ne mažiau kaip dvi-trys valandos.

Vengtini produktai dažnai priklauso tiems, kuriuos daug kas vartoja kasdien – tai riebi mėsa, keptas maistas, greitas maistas, aštrūs prieskoniai, šokoladas, kava, pomidorai, citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai, alkoholis. Jie arba dirgina stemplę, arba skatina rūgšties gamybą, arba silpnina stemplės rauko funkciją.

Verta paminėti ir paslėptus pavojus – pavyzdžiui, mėtų arbata, nors dažnai laikoma virškinimą skatinančia, iš tiesų gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką ir pabloginti simptomus. Tas pats pasakytina apie česnaką, svogūnus, acto pagrindu pagamintus padažus.

Rekomenduojama vesti maisto dienoraštį. Tai padeda identifikuoti individualius jautrumus – nes kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai. Kartais simptomus sukelia net ir „neįtartinas“ maistas, todėl stebėjimas ir analizė yra būtini. Daug pacientų pastebi, kad simptomai dažnėja ne nuo vieno produkto, o nuo jų kombinacijos ar valgymo laiko.

Kaip teigia dietologė dr. Robynne Chutkan iš Georgetown universiteto ligoninės: „Nėra vienos universalios dietos nuo refliukso. Tačiau kai pacientai įsiklauso į savo kūną ir atsisako provokuojančių produktų, pagerėjimas dažniausiai būna reikšmingas.“ (šaltinis: Gutbliss, 2021)

Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip tai darome. Stresinis valgymas, skubėjimas ar valgymas stovint – visi šie veiksniai trikdo virškinimą ir gali sukelti diskomfortą net vartojant „saugius“ produktus.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Ar rūgštingumas visada reiškia, kad sergu liga?

Ne. Vienkartinis ar retai pasikartojantis rūgštingumo epizodas gali būti visiškai normalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą, stresą ar laikyseną. Tačiau jei simptomai kartojasi dažnai – kelis kartus per savaitę – tai jau gali rodyti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), kurią būtina gydyti.

Ar galima visiškai atsikratyti rūgštingumo be vaistų?

Daugeliu atvejų – taip. Lengvo ar vidutinio sunkumo refliukso atveju gyvenimo būdo korekcija, tinkama mityba, svorio mažinimas ir streso valdymas gali žymiai sumažinti ar net pašalinti simptomus. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei yra pažeista stemplės gleivinė, be medikamentų apsieiti sunku.

Ar ilgalaikis vaistų nuo rūgštingumo vartojimas yra pavojingas?

Ilgalaikis protonų siurblio inhibitorių (pvz., omeprazolo) vartojimas gali sukelti tam tikrų šalutinių poveikių – vitaminų ir mineralų trūkumą, didesnį jautrumą infekcijoms. Dėl to šiuos vaistus būtina vartoti tik gydytojo paskyrimu, reguliariai įvertinant jų būtinumą.

Kodėl rūgštys kyla net tada, kai valgau „sveiką“ maistą?

Rūgštingumą gali sukelti ne tik maisto kokybė, bet ir jo kiekis, valgymo laikas, emocinė būklė ar net kūno padėtis. Net sveikas maistas, jei suvalgytas didelėmis porcijomis prieš miegą ar po didelio streso, gali paskatinti rūgšties kilimą.

Ar refliuksas gali pasireikšti be rėmens?

Taip. Yra vadinamoji „tyli“ refliukso forma (LPR), kai pagrindiniai simptomai pasireiškia ne krūtinės deginimu, o gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu, rijimo sunkumais. Tokia forma dažnai lieka nediagnozuota, nes simptomai primena kvėpavimo takų ar peršalimo ligas.

Ar naudinga gerti pieną nuo rėmens?

Nepaisant populiaraus įsitikinimo, pienas ne visuomet padeda. Trumpam jis gali sumažinti dirginimą, tačiau dėl savo sudėtyje esančių baltymų ir riebalų gali paskatinti didesnį skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl ilguoju laikotarpiu ne visiems yra tinkamas pasirinkimas.

Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Jei rūgštingumas pasireiškia daugiau nei du kartus per savaitę, trukdo miegui, yra sunkumas ryjant, skausmas krūtinėje, pykinimas, vėmimas ar kraujo požymiai – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją dėl išsamesnės diagnostikos.

Tinkami ir netinkami produktai esant refliuksui