Ką daryti, kai skauda smilkinius?

Smilkinių skausmas – vienas dažniausių galvos skausmų tipų, galintis pasireikšti tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Nors neretai jis būna susijęs su nuovargiu, stresu ar įtampa, šis simptomas gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus – nuo migrenos iki padidėjusio kraujospūdžio ar net infekcijų. Dėl to svarbu ne tik numalšinti skausmą, bet ir suprasti jo priežastį.

Medicinos specialistai pabrėžia, kad galvos skausmo negalima ignoruoti, ypač jei jis pasireiškia dažnai ar labai stipriai. Kaip yra pasakęs Harvardo medicinos mokyklos neurologas dr. William B. Young: *„Galvos skausmas yra simptomas, o ne diagnozė. Svarbiausia – atrasti priežastį, nes tik tada galima taikyti tinkamą gydymą.“

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios gali būti smilkinių skausmo priežastys, kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kokios priemonės padeda palengvinti simptomus namuose ir kokie gydymo metodai taikomi medicinoje.

Kas yra smilkinių skausmas?

Smilkinių skausmas – tai diskomfortas arba spaudimo pojūtis, juntamas vienoje arba abiejose galvos pusėse, ties smilkinių sritimi. Jis gali būti trumpalaikis arba varginti nuolat, pasireikšti nestipriai arba labai intensyviai.

Skausmo pobūdis dažnai padeda gydytojams nustatyti galimą priežastį. Jis gali būti:

• Spaudžiantis arba veržiantis – dažniausiai būdingas įtampos tipo galvos skausmui.
• Pulsuojantis – neretai pasitaiko sergant migrena.
• Duriančio ar deginančio pobūdžio – gali būti susijęs su klasteriniais galvos skausmais ar nervų sudirginimu.

Dažniausiai lydintys simptomai

Smilkinių skausmą neretai lydi ir kiti požymiai, kurie suteikia daugiau informacijos apie jo kilmę:

•  pykinimas ar vėmimas;
•  jautrumas šviesai ir garsui;
•  regos sutrikimai (mirgėjimai, „zigzagai“, neryškus matymas);
•  kaklo raumenų įsitempimas;
•  bendras nuovargis ar dirglumas.

Svarbu suprasti, kad pats skausmas nėra liga – tai signalas, jog organizme vyksta tam tikri procesai. Kaip pabrėžia Amerikos galvos skausmų draugijos (American Headache Society) gydytoja neurologė dr. Elizabeth Loder: „Galvos skausmas yra vienas dažniausių neurologinių simptomų, tačiau jo priežastys labai įvairios – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų.“

Todėl tinkamas smilkinių skausmo įvertinimas yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti tiek greitą palengvėjimą, tiek ilgalaikę sveikatą.

Ką galima daryti namuose?

Ne kiekvienas smilkinių skausmas reikalauja vaistų ar gydytojo įsikišimo. Dažnai pakanka paprastų priemonių, kurios gali greitai palengvinti simptomus.

Poilsis ir atsipalaidavimas

Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių sumažinti galvos skausmų dažnį. Reguliarus miego grafikas, užmigimas ir pabudimas tuo pačiu metu kiekvieną dieną gerina organizmo ritmą ir padeda nervų sistemai atsistatyti. Taip pat naudingos atsipalaidavimo technikos – gilus kvėpavimas, meditacija ar joga mažina įtampą bei streso hormonų lygį, o tai tiesiogiai veikia skausmo intensyvumą.

Gyvensenos pokyčiai

Tinkama mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra esminiai sveikatos palaikymo aspektai. Maisto praleidimas ar dehidratacija dažnai išprovokuoja smilkinių skausmą. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią kraujotaką ir mažina streso poveikį organizmui. Be to, svarbu rasti būdų, kaip atsipalaiduoti – pasivaikščiojimai gryname ore, mėgstami hobiai ar sąmoningo dėmesio praktikos leidžia nervų sistemai „pailsėti“ ir sumažinti galvos skausmų priepuolius.

Paprastos pagalbos priemonės

Kasdienybėje dažnai padeda šilti arba šalti kompresai. Šaltas kompresas ant kaktos ar smilkinių sumažina migrenos skausmą, o šiltas – atpalaiduoja įsitempusius kaklo bei pečių raumenis. Naudingas ir lengvas masažas, kuris pagerina kraujotaką bei sumažina raumenų rigidiškumą. Dirbant prie kompiuterio nepamirškime akių poilsio – rekomenduojama bent kas 20 minučių nukreipti žvilgsnį į tolį, kad akys ir smilkiniai nebūtų per daug apkrauti.

Kaip yra pastebėjęs Londono Karališkosios ligoninės neurologas dr. Peter Goadsby: „Net ir paprasti gyvenimo būdo pakeitimai gali turėti reikšmingos įtakos galvos skausmų dažniui ir intensyvumui.“

Nors smilkinių skausmas dažnai būna laikinas ir susijęs su nuovargiu ar įtampa, yra situacijų, kai delsimas gali būti pavojingas. Kai kurie simptomai rodo, kad skausmą gali sukelti rimtos sveikatos problemos, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją?

Staigus, stiprus skausmas

Jei skausmas atsiranda labai staiga ir yra itin stiprus – tai gali būti vadinamasis „žaibo smūgio“ tipo galvos skausmas. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali reikšti kraujagyslių plyšimą ar kitą ūmią būklę.

Skausmas kartu su neurologiniais simptomais

Skubiai kreiptis reikėtų, jei smilkinių skausmą lydi:

• regėjimo praradimas ar stiprus neryškumas;
• kalbos sutrikimai;
• rankų ar kojų tirpimas, silpnumas;
• pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai.

Šie požymiai gali būti insulto ar kitos neurologinės ligos simptomai.

Nuolatinis arba stiprėjantis skausmas

Jeigu skausmas smilkiniuose nepraeina kelias dienas, nuolat stiprėja arba dažnai kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis.

Skausmas kartu su sisteminiais simptomais

Jei smilkinių skausmą lydi karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar bendras silpnumas, tai gali rodyti infekciją ar uždegiminę ligą.

Pagyvenusių žmonių smilkinių skausmas

Vyresniems nei 50 metų pacientams atsiradęs naujas, neįprastas smilkinių skausmas gali būti smilkininio arterito (temporalinio arterito) požymis. Tai uždegiminė kraujagyslių liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip pažymi Mayo klinikos neurologė dr. Narayan Kissoon: *„Bet koks naujas, stiprus ar neįprastas galvos skausmas turėtų būti vertinamas rimtai. Ankstyva diagnozė yra raktas į veiksmingą gydymą ir komplikacijų prevenciją.“

Medicininis gydymas ir pagalba

Kai namų priemonės nepadeda arba smilkinių skausmas tampa nuolatiniu, svarbu pasitarti su gydytoju. Medicininis gydymas gali skirtis priklausomai nuo to, kas sukelia simptomus – nuo įtampos galvos skausmų iki migrenos ar kraujospūdžio problemų.

Vaistai be recepto

Dažniausiai pirmiausia skiriami paprasti nuskausminamieji, tokie kaip paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas). Jie gali padėti sumažinti skausmo intensyvumą, tačiau juos vartojant svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių. Dažnas arba ilgalaikis vartojimas gali sukelti vadinamąjį medikamentų sukeltą galvos skausmą, kai pats vaistas tampa skausmo priežastimi.

Receptiniai vaistai ir specialus gydymas

Esant migrenai ar klasteriniams galvos skausmams, gydytojai gali skirti stipresnius preparatus – triptanus, kraujagysles veikiančius vaistus ar specialius profilaktinius gydymo būdus. Hipertenzijos atveju svarbiausias tikslas – sureguliuoti kraujospūdį, todėl gydytojas gali paskirti kraujospūdį mažinančius vaistus. Jei skausmą sukelia žandikaulio ar dantų problemos, gydymas gali apimti specialias kapes, fizioterapiją ar odontologinę pagalbą.

Kineziterapija ir papildomi metodai

Kai smilkinių skausmas susijęs su raumenų įtampa, veiksminga gali būti kineziterapija, manualinė terapija ar fizioterapinės procedūros. Jos padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti pasikartojančių skausmų tikimybę.

Kaip teigia Kalifornijos universiteto medicinos centro neurologė dr. Deborah Friedman: „Tinkamai parinktas gydymas turi būti pritaikytas konkrečiam pacientui ir jo galvos skausmo tipui. Tai reiškia, kad nėra vieno universalaus sprendimo – gydytojas turi parinkti individualiai geriausiai tinkančią strategiją.“

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie smilkinių skausmą

1. Kodėl skauda smilkinius?

Smilkinių skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – įtampos galvos skausmo, migrenos, kraujospūdžio svyravimų, akių nuovargio, sinusų problemų ar net dantų ir žandikaulio sutrikimų. Kartais skausmas būna laikinas, o kartais – nuolatinis, todėl svarbu stebėti simptomų pobūdį.

2. Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Reikėtų pasitarti su gydytoju, jei skausmas yra stiprus, staiga atsiradęs, lydimas pykinimo, regos sutrikimų, svaigimo, silpnumo ar kitų neįprastų simptomų. Taip pat, jei galvos skausmas tampa dažnas arba ilgai nepraeina, verta atlikti išsamesnius tyrimus.

3. Ar gali padėti tik namų priemonės?

Lengvi smilkinių skausmai dažnai gali būti palengvinti poilsiu, šiltais ar šaltais kompresais, masažu, atsipalaidavimo pratimais ir tinkamu gyvenimo būdu. Tačiau, jei skausmas pasikartoja dažnai arba yra stiprus, namų priemonės gali būti nepakankamos ir reikalingas gydytojo įsikišimas.

4. Kokius vaistus galima vartoti?

Pirmiausia dažnai naudojami nereceptiniai nuskausminamieji, tokie kaip paracetamolis arba ibuprofenas. Migrenai ar sunkesniems galvos skausmams gali būti skiriami stipresni receptiniai vaistai, tokių kaip triptanai ar profilaktiniai preparatai. Bet kokį gydymą turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į skausmo tipą ir paciento būklę.

 5. Ar galima išvengti smilkinių skausmo?

Prevencija yra labai svarbi. Reguliarus miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas, laikysenos priežiūra ir streso valdymas padeda ženkliai sumažinti skausmo dažnį ir intensyvumą. Periodiniai sveikatos patikrinimai taip pat yra naudingi.