Kreatinino tyrimas prieš kompiuterinę tomografiją: paskirtis ir rezultatų reikšmė

Dalinkitės:

Kreatinino tyrimas prieš kompiuterinę tomografiją atliekamas siekiant įvertinti inkstų veiklą ir nustatyti, ar pacientui saugu į veną suleisti jodo turinčią kontrastinę medžiagą. Kontrastas padeda aiškiau matyti kraujagysles, organus, uždegiminius pokyčius, navikus ir kitus audinių pakitimus.

Turinys

Tyrimo dažniausiai reikia prieš kompiuterinę tomografiją su intraveniniu kontrastu. Atliekant tyrimą be kontrastinės medžiagos kreatinino rezultato paprastai nereikia, nebent jis paskirtas dėl kitos sveikatos būklės. Padidėjęs kreatininas taip pat nereiškia, kad kompiuterinė tomografija būtinai bus atšaukta – sprendimas priimamas įvertinus inkstų funkciją, tyrimo naudą ir galimas alternatyvas.

Kreatinino reikšmė vertinant inkstų veiklą

Kreatininas yra medžiagų apykaitos produktas, susidarantis vykstant normaliai raumenų veiklai. Jis patenka į kraują, o iš jo pašalinamas per inkstus su šlapimu. Kai inkstai kraują filtruoja lėčiau, kreatinino kiekis kraujyje gali padidėti.

Vien kreatinino koncentracija ne visada tiksliai parodo inkstų būklę. Rezultatui įtakos turi amžius, lytis, raumenų masė, mityba, fizinis krūvis ir kai kurie vartojami preparatai. Dėl šios priežasties kartu su kreatininu vertinamas apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis, žymimas eGFR.

Kontrastinės medžiagos pašalinimas iš organizmo

Kompiuterinės tomografijos metu į veną suleista jodo turinti kontrastinė medžiaga cirkuliuoja kraujyje ir išryškina tiriamas anatomines struktūras. Didžioji jos dalis palaipsniui pašalinama per inkstus. Kai inkstų veikla normali, įprastinė kontrasto dozė dažniausiai nesukelia reikšmingų sutrikimų.

Smarkiai susilpnėjus inkstų filtracijai arba esant ūminiam inkstų pažeidimui, kontrastinės medžiagos naudojimas vertinamas atsargiau. Tokiu atveju radiologas gali koreguoti tyrimo planą, skirti profilaktinę hidrataciją, pasirinkti kitą tyrimo metodą arba atlikti tomografiją be kontrasto.

Kreatinino ir eGFR rodiklių skirtumai

Kreatinino tyrimas parodo šios medžiagos koncentraciją kraujyje, tačiau tas pats rezultatas skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą inkstų funkciją. Pavyzdžiui, didelę raumenų masę turinčio žmogaus kreatininas gali būti aukštesnis, nors inkstai veikia normaliai. Vyresnio arba mažos raumenų masės žmogaus kreatininas gali patekti į laboratorijos normą, nors filtracija jau sumažėjusi.

eGFR apskaičiuojamas pagal kreatinino rezultatą ir kitus paciento duomenis. Jis pateikiamas mililitrais per minutę, perskaičiuotais 1,73 m² kūno paviršiaus plotui. Būtent eGFR, o ne atskira kreatinino reikšmė, dažniausiai naudojamas vertinant su kontrastine medžiaga susijusią inkstų riziką.

Inkstų pažeidimo rizika po kontrastinės medžiagos

Po kontrastinės medžiagos suleidimo nustatytas inkstų funkcijos pablogėjimas ne visada būna sukeltas paties kontrasto. Kreatininas gali padidėti dėl infekcijos, dehidratacijos, žemo kraujospūdžio, sunkios ligos, vartojamų vaistų ar jau prasidėjusio inkstų pažeidimo. Todėl atskiriamas su kontrastu laiko požiūriu susijęs ūminis inkstų pažeidimas ir tiesiogiai kontrasto sukeltas pažeidimas.

Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad stabilios būklės pacientams, kurių eGFR siekia bent 30 ml/min./1,73 m², intraveninio jodo kontrasto keliama savarankiška inkstų pažeidimo rizika yra mažesnė, nei buvo manoma anksčiau. Didžiausias atsargumas reikalingas esant ūminiam inkstų pažeidimui arba eGFR nukritus žemiau 30 ml/min./1,73 m².

„Istorinė baimė dėl inkstų pažeidimo po kontrastinės tomografijos sukėlė nematuojamą žalą dėl diagnostikos klaidų ir vėlavimo.“ – Matthew Davenport

Kreatinino tyrimas prieš kompiuterinę tomografiją su kontrastu

Kreatinino tyrimas leidžia iš anksto nustatyti pacientus, kuriems gali reikėti papildomų atsargumo priemonių. Vienos gydymo įstaigos inkstų funkciją tikrina visiems pacientams, kuriems planuojamas intraveninis kontrastas, o kitos tyrimą atlieka tik esant rizikos veiksniams.

Tyrimo rezultatas padeda nuspręsti, ar kontrastą galima suleisti įprastai, ar reikalingas individualus radiologo ir gydančio gydytojo vertinimas. Skubiais atvejais, kai delsimas gali kelti didesnį pavojų nei kontrastinė medžiaga, gyvybiškai reikalingas tyrimas gali būti atliekamas ir neturint naujo kreatinino rezultato.

Pacientai, kuriems inkstų funkcijos įvertinimas ypač aktualus

Naujas kreatinino ir eGFR rezultatas ypač aktualus žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, anksčiau patyrusiems ūminį inkstų pažeidimą, turintiems persodintą inkstą arba patyrusiems inkstų operaciją. Tyrimas taip pat dažniau atliekamas sergant cukriniu diabetu, esant baltymui šlapime, arterinei hipertenzijai ar neseniai reikšmingai pablogėjus sveikatos būklei.

Inkstų funkcija gali greitai pasikeisti vemiant, viduriuojant, karščiuojant, netekus daug skysčių, sergant sunkia infekcija arba pradėjus vartoti inkstus veikiančius vaistus. Tokiais atvejais senesnis, anksčiau normalus kreatinino rezultatas gali nebeatspindėti dabartinės būklės.

Kreatinino tyrimo rezultatų vertinimas

Nėra vienos kreatinino ribos, nuo kurios kontrastinė medžiaga visiems pacientams taptų draudžiama. Vertinamas eGFR, jo pokytis, bendra sveikatos būklė, tyrimo skubumas ir numatoma diagnostinė nauda.

eGFR rezultatas	Bendras inkstų funkcijos vertinimas prieš intraveninį kontrastą	Įprasta tyrimo kryptis
60 ml/min./1,73 m² arba daugiau	Inkstų filtracija normali arba nežymiai sumažėjusi	Kontrastas dažniausiai gali būti naudojamas įprastai
45–59 ml/min./1,73 m²	Lengvai ar vidutiniškai sumažėjusi filtracija	Intraveninio kontrasto rizika paprastai maža
30–44 ml/min./1,73 m²	Vidutiniškai ar ryškiau sumažėjusi filtracija	Vertinami papildomi rizikos veiksniai ir tyrimo nauda
Mažiau nei 30 ml/min./1,73 m² arba ūminis inkstų pažeidimas	Didžiausios rizikos situacija	Reikalingas individualus sprendimas, galimos papildomos apsaugos priemonės

Lentelėje pateiktos ribos nėra automatinis leidimas arba draudimas suleisti kontrastą. Sergant ūmine liga vienas eGFR rezultatas gali būti nepatikimas, nes kreatinino koncentracija kraujyje gali atsilikti nuo tikrojo inkstų funkcijos pokyčio.

Padidėjusio kreatinino įtaka kompiuterinės tomografijos atlikimui

Padidėjęs kreatininas pirmiausia paskatina įvertinti eGFR ir galimą rezultato priežastį. Nedidelis kreatinino padidėjimas gali būti susijęs su raumenų mase, neseniai valgyta mėsa, intensyviu fiziniu krūviu arba skysčių trūkumu. Daug svarbiau, ar inkstų funkcija stabili ir ar rezultatas ryškiai pasikeitė, palyginti su ankstesniais tyrimais.

Esant eGFR mažesniam nei 30 ml/min./1,73 m² arba ūminiam inkstų pažeidimui, radiologas įvertina tyrimo naudą, alternatyvas ir galimybę taikyti profilaktinę hidrataciją. Kontrasto dozės negalima sumažinti tiek, kad vaizdai taptų neinformatyvūs, nes praleista arba pavėluota diagnozė taip pat gali kelti rimtą pavojų.

„Ankstyvieji tyrimai vertino intraarterinį, o ne intraveninį kontrastą ir neatskyrė priežastinio ryšio nuo sutapimo.“ – Alice Fung

Kompiuterinė tomografija be kontrastinės medžiagos

Atliekant kompiuterinę tomografiją be į veną leidžiamos kontrastinės medžiagos, kontrasto sukeliamo inkstų pažeidimo rizikos nėra. Todėl vien dėl tokio tyrimo kreatinino paprastai tirti nereikia. Be kontrasto dažnai tiriami kaulų lūžiai, dalis plaučių būklių, galvos traumos ir inkstų akmenys.

Vis dėlto ne kiekvieną klinikinį klausimą galima tinkamai atsakyti be kontrasto. Kontrastinė medžiaga gali būti reikalinga navikų, kraujagyslių, kraujavimo, uždegimo ar organų kraujotakos vertinimui. Tyrimo metodą parenka gydytojas radiologas pagal siuntime nurodytą problemą.

Kreatinino tyrimo atlikimas ir pasiruošimas

Kreatininas nustatomas paėmus nedidelį kraujo mėginį iš venos. Pats kraujo paėmimas trunka kelias minutes. Atskiro kreatinino tyrimo dažniausiai nereikia atlikti nevalgius, tačiau reikia laikytis laboratorijos arba tyrimą paskyrusios įstaigos nurodymų, ypač jei kartu atliekami kiti kraujo tyrimai.

Prieš tyrimą naudinga palaikyti įprastą skysčių vartojimą ir vengti neįprastai intensyvaus fizinio krūvio. Didelis termiškai apdorotos mėsos kiekis gali laikinai padidinti kreatinino koncentraciją. Laboratoriją arba gydytoją reikia informuoti apie vartojamus vaistus ir kreatino papildus, tačiau savarankiškai jų nutraukti negalima.

Kreatinino tyrimo galiojimo laikas

Kreatinino rezultato tinkamumo laikotarpis priklauso nuo paciento būklės ir gydymo įstaigos tvarkos. Stabilios būklės ambulatoriniam pacientui gali tikti per pastaruosius tris mėnesius atliktas tyrimas. Ūmine liga sergantiems, hospitalizuotiems arba neseniai pablogėjusios būklės pacientams dažniausiai reikalingas ne senesnis kaip septynių dienų rezultatas.

Gydymo įstaiga gali taikyti trumpesnį laikotarpį, ypač jei yra inkstų ligos rizika. Net neseniai atliktą tyrimą gali tekti pakartoti, jei po jo pacientas neteko daug skysčių, susirgo infekcija, patyrė operaciją arba pradėjo vartoti inkstų funkciją galinčius paveikti vaistus.

Skysčių vartojimas prieš ir po kontrastinės medžiagos

Pakankamas skysčių kiekis padeda palaikyti inkstų kraujotaką ir pašalinti kontrastinę medžiagą. Mažos rizikos pacientams dažniausiai pakanka įprastai gerti vandenį pagal gydymo įstaigos nurodymus. Nereikia savarankiškai išgerti labai didelio vandens kiekio prieš pat tyrimą.

Pacientams, turintiems didelę inkstų pažeidimo riziką, gali būti skiriamas fiziologinis tirpalas į veną prieš tyrimą ir po jo. Sergant širdies nepakankamumu, galutine inkstų ligos stadija arba turint skysčių ribojimą, papildomas skysčių kiekis parenkamas individualiai, nes per didelė hidratacija gali sukelti dusulį ir tinimus.

Vartojami vaistai ir lėtinės ligos

Prieš kompiuterinę tomografiją reikia pateikti tikslų vartojamų vaistų sąrašą. Ypatingas dėmesys skiriamas metforminui, vartojamam gydant cukrinį diabetą. Pats metforminas su kontrastine medžiaga tiesiogiai nereaguoja, tačiau smarkiai pablogėjus inkstų funkcijai jis gali kauptis organizme.

Kai eGFR didesnis nei 30 ml/min./1,73 m² ir nėra ūminio inkstų pažeidimo, metformino dėl intraveninio kontrasto dažniausiai nutraukti nereikia. Esant ūminiam inkstų pažeidimui arba eGFR mažesniam nei 30, gydytojas gali nurodyti laikinai jo nevartoti ir po maždaug 48 valandų pakartoti inkstų funkcijos tyrimą. Jokių receptinių ar nereceptinių vaistų prieš tomografiją negalima nutraukti savarankiškai.

Kompiuterinė tomografija pacientams, sergantiems inkstų liga

Lėtinė inkstų liga savaime neuždraudžia atlikti kompiuterinės tomografijos su kontrastu. Sprendimas priklauso nuo ligos stadijos, eGFR stabilumo, ūminio inkstų pažeidimo požymių ir nuo to, kokią informaciją gali suteikti kontrastinis tyrimas. Kai diagnostinė nauda didelė, tyrimas gali būti atliekamas ir esant ryškiai sutrikusiai inkstų funkcijai, pritaikius apsaugos priemones.

Dializuojamiems pacientams taip pat reikalingas individualus vertinimas, ypač jei dar išlikusi dalis natūralios inkstų funkcijos. Vien tam, kad būtų pašalinta jodo kontrastinė medžiaga, papildoma skubi dializės procedūra paprastai neatliekama.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Ar prieš kiekvieną kompiuterinę tomografiją reikia atlikti kreatinino tyrimą?

Ne. Kreatinino tyrimas daugiausia reikalingas prieš kompiuterinę tomografiją su į veną leidžiama jodo kontrastine medžiaga. Atliekant tyrimą be intraveninio kontrasto jis paprastai nereikalingas, nebent paskirtas dėl kitos medicininės priežasties.

Kiek laiko galioja kreatinino tyrimo rezultatas?

Stabilios būklės ambulatoriniam pacientui kai kuriais atvejais tinka per tris mėnesius atliktas tyrimas. Hospitalizuotam, ūmine liga sergančiam arba neseniai pablogėjusios būklės pacientui dažniausiai reikia per pastarąsias septynias dienas nustatyto rezultato. Galutinę tvarką nustato tyrimą atliekanti įstaiga.

Koks kreatinino rodiklis laikomas per dideliu kontrastinei medžiagai?

Vienos visiems taikomos kreatinino ribos nėra. Vertinamas pagal kreatininą apskaičiuotas eGFR. Didžiausios rizikos grupei priskiriami pacientai, kurių eGFR mažesnis nei 30 ml/min./1,73 m², ir žmonės, kuriems įtariamas ūminis inkstų pažeidimas.

Ar padidėjus kreatininui kompiuterinė tomografija bus atšaukta?

Nebūtinai. Gydytojas gali pasirinkti tomografiją be kontrasto, kitą vaizdinį tyrimą, profilaktinę hidrataciją arba atlikti kontrastinį tyrimą, jei jo diagnostinė nauda didesnė už galimą riziką.

Ar prieš kreatinino tyrimą galima valgyti ir gerti?

Dažniausiai galima, jeigu laboratorija nepateikė kitokių nurodymų. Prieš tyrimą nerekomenduojama valgyti neįprastai daug termiškai apdorotos mėsos ar atlikti labai intensyvios treniruotės, nes tai gali laikinai pakeisti rezultatą. Vandens galima gerti įprastai, jeigu gydytojas nėra paskyręs skysčių ribojimo.

Kada po kontrastinės medžiagos reikia pakartoti kreatinino tyrimą?

Mažos rizikos pacientams tyrimo kartoti paprastai nereikia. Didelės rizikos pacientams inkstų funkcija gali būti tikrinama praėjus maždaug 48 valandoms. Tyrimas taip pat atliekamas atsiradus ryškiam silpnumui, sumažėjus šlapimo kiekiui, didėjant tinimams ar pablogėjus bendrai būklei.