Klasterinis galvos skausmas: kas tai, simptomai, gydymas

Dalinkitės:

Klasterinis galvos skausmas – tai retas, bet labai stiprus galvos skausmo sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais. Skausmas dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje, aplink akį, smilkinį ar kaktą.

Turinys

Priepuoliai gali kartotis tuo pačiu paros metu, dažnai naktį, ir tęstis savaitėmis ar mėnesiais. Nors skausmas labai intensyvus, tinkamai parinktas gydymas gali padėti greičiau nutraukti priepuolį ir sumažinti jų pasikartojimą.

„Klasterinis galvos skausmas sukelia stiprų skausmą vienoje galvos pusėje, dažnai aplink akį“, – nurodo Mayo Clinic.

Klasterinio galvos skausmo reikšmė

Klasterinis galvos skausmas nėra įprastas galvos skausmas ar migrena. Jis priskiriamas pirminiams galvos skausmo sutrikimams, kai pats skausmas yra pagrindinė problema, o ne kitos ligos pasekmė.

Šiam sutrikimui būdingi trumpi, bet labai stiprūs skausmo priepuoliai. Jie dažnai kartojasi grupėmis, vadinamomis klasteriniais periodais, po kurių gali būti ilgesni laikotarpiai be skausmo.

Klasterinio galvos skausmo simptomai

Pagrindinis simptomas yra staigus, labai stiprus vienpusis skausmas. Jis dažniausiai juntamas aplink vieną akį, smilkinyje ar kaktos srityje. Priepuolio metu žmogus dažnai būna neramus, negali ramiai gulėti, vaikšto ar ieško padėties, kuri bent kiek palengvintų skausmą.

Toje pačioje pusėje kaip ir skausmas gali parausti ar ašaroti akis, užsikimšti nosis, atsirasti sloga, prakaitavimas, voko patinimas ar nusileidimas. Priepuolis dažniausiai trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų ir gali kartotis kelis kartus per parą.

Klasteriniai periodai ir priepuolių eiga

Klasterinis galvos skausmas dažnai pasireiškia periodais. Kelias savaites ar mėnesius priepuoliai gali kartotis kasdien, o vėliau skausmas kuriam laikui išnyksta. Toks laikotarpis be priepuolių vadinamas remisija.

Priepuoliai dažnai prasideda panašiu paros metu, neretai naktį. Kai kuriems žmonėms jie kartojasi tuo pačiu metų laiku, todėl šis galvos skausmas siejamas su organizmo paros ritmo reguliacija.

Klasterinis galvos skausmas, migrena ir įtampos galvos skausmas

Klasterinis galvos skausmas dažnai painiojamas su migrena, tačiau šios būklės skiriasi. Migrenos metu žmogus dažniau nori ramybės, tamsos ir tylos, o klasterinio priepuolio metu būdingas neramumas, judėjimas ir labai stiprus vienpusis skausmas aplink akį.

Požymis	Klasterinis galvos skausmas	Migrena	Įtampos galvos skausmas
Skausmo vieta	Viena pusė, dažnai aplink akį ar smilkinį	Viena arba abi galvos pusės	Abi galvos pusės, spaudimo pojūtis
Trukmė	15 min.–3 val.	4–72 val.	Nuo 30 min. iki kelių dienų
Skausmo stiprumas	Labai stiprus	Vidutinis arba stiprus	Lengvas arba vidutinis
Elgesys priepuolio metu	Neramumas, vaikščiojimas	Norisi ramybės, tamsos	Dažnai galima tęsti veiklą
Lydintys požymiai	Ašarojimas, akies paraudimas, nosies užgulimas	Pykinimas, šviesos ar garso baimė	Dažniausiai be ryškių lydinčių požymių

Klasterinio galvos skausmo priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli klasterinio galvos skausmo priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad reikšmės turi pagumburis – smegenų sritis, susijusi su miego, budrumo ir paros ritmo reguliacija. Tai gali paaiškinti, kodėl priepuoliai dažnai kartojasi panašiu metu.

Klasterinis galvos skausmas dažniau nustatomas vyrams, dažnai prasideda jauname ar vidutiniame amžiuje. Riziką gali didinti šeiminis polinkis, rūkymas, o klasterinio periodo metu priepuolius kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti alkoholis, stiprūs kvapai ar miego ritmo sutrikimai.

Klasterinio galvos skausmo diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal būdingą priepuolių pobūdį: skausmo vietą, trukmę, dažnį, pasikartojimą periodais ir lydinčius požymius. Gydytojas taip pat įvertina neurologinę būklę, vartojamus vaistus, ankstesnes ligas ir tai, ar galvos skausmas nėra panašus į kitų ligų sukeltą skausmą.

Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija gali būti skiriama tada, kai skausmas atsirado pirmą kartą, simptomai neįprasti, yra neurologinių sutrikimų arba reikia atmesti kitas priežastis. Pats klasterinis galvos skausmas dažniausiai diagnozuojamas ne pagal vieną tyrimą, o pagal bendrą klinikinį vaizdą.

Pavojingi galvos skausmo požymiai

Nors klasterinis galvos skausmas gali būti labai stiprus, kai kurie požymiai gali rodyti kitą, skubaus įvertinimo reikalaujančią būklę. Skubios pagalbos reikia, jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra stipriausias gyvenime arba aiškiai skiriasi nuo įprastų priepuolių.

Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei kartu pasireiškia:

vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar sąmonės aptemimas;
karščiavimas, kaklo sustingimas ar bėrimas;
galvos skausmas po traumos;
naujas stiprus galvos skausmas vyresniame amžiuje.

Klasterinio galvos skausmo gydymas

Klasterinio galvos skausmo gydymas skirstomas į priepuolio nutraukimą ir priepuolių retinimą. Ūmaus priepuolio metu dažniausiai taikomas didelės koncentracijos deguonis per specialią kaukę arba greitai veikiantys triptanų grupės vaistai, jei jie žmogui tinka.

„Klasterinio galvos skausmo priepuoliui gydyti siūlomas deguonis ir (arba) triptanas“, – nurodo Jungtinės Karalystės NICE gairės. Profilaktikai gali būti skiriami vaistai, mažinantys priepuolių dažnį, tačiau juos turi parinkti gydytojas, nes kai kuriems preparatams reikia dozės derinimo ir širdies veiklos stebėjimo.

Gyvenimo būdas klasterinio periodo metu

Gyvenimo būdas neišgydo klasterinio galvos skausmo, tačiau gali padėti sumažinti priepuolių provokavimo riziką. Klasterinio periodo metu dažniausiai rekomenduojama vengti alkoholio, nerūkyti, palaikyti pastovų miego ritmą ir vengti veiksnių, kurie konkrečiam žmogui aiškiai provokuoja priepuolius.

Naudinga iš anksto turėti gydytojo sudarytą veiksmų planą: ką daryti prasidėjus priepuoliui, kokį gydymą naudoti, kada kreiptis skubiai ir kada reikalinga pakartotinė neurologo konsultacija. Tai padeda greičiau reaguoti ir sumažina nerimą klasterinio periodo metu.

Klasterinio galvos skausmo poveikis gyvenimo kokybei

Dėl stipraus skausmo, naktinių priepuolių ir baimės, kad skausmas pasikartos, gali sutrikti miegas, darbingumas, emocinė savijauta ir kasdienė veikla. Kai kuriems žmonėms klasteriniai periodai tampa fiziškai ir psichologiškai labai sunkūs.

Jei dėl skausmo atsiranda stiprus nerimas, depresijos požymiai ar mintys apie savęs žalojimą, būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos. Tokia savijauta nėra silpnumas – tai ženklas, kad žmogui reikalinga medicininė ir emocinė parama.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Ar klasterinis galvos skausmas pavojingas?

Pats klasterinis galvos skausmas dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau jo priepuoliai gali būti labai stiprūs ir smarkiai bloginti gyvenimo kokybę. Pavojingi požymiai yra staigus neįprastas skausmas, neurologiniai simptomai, karščiavimas, kaklo sustingimas ar skausmas po traumos.

Ar klasterinis galvos skausmas yra migrena?

Ne. Klasterinis galvos skausmas ir migrena yra skirtingi galvos skausmo sutrikimai. Klasteriniam skausmui būdingi trumpesni, labai intensyvūs vienpusiai priepuoliai, dažnai aplink akį, o migrena paprastai trunka ilgiau ir dažniau siejama su pykinimu, šviesos ar garso baime.

Kiek trunka klasterinio galvos skausmo priepuolis?

Dažniausiai priepuolis trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų. Per klasterinį periodą priepuoliai gali kartotis kasdien, kartais kelis kartus per parą.

Kodėl skausmas dažnai atsiranda naktį?

Klasterinis galvos skausmas siejamas su smegenų sritimis, reguliuojančiomis paros ritmą. Dėl to priepuoliai kai kuriems žmonėms kartojasi panašiu metu, dažnai naktį arba paryčiais.

Ar klasterinis galvos skausmas praeina savaime?

Klasterinis periodas gali baigtis savaime, o po jo gali prasidėti laikotarpis be priepuolių. Tai nereiškia, kad liga išnyko visam laikui, nes priepuoliai gali sugrįžti po mėnesių ar metų.

Ar padeda paprasti vaistai nuo skausmo?

Įprasti vaistai nuo skausmo dažnai neveikia pakankamai greitai, nes klasterinio galvos skausmo priepuolis yra trumpas ir labai intensyvus. Dažniau taikomas gydytojo paskirtas deguonis arba greitai veikiantys specifiniai vaistai.

Ar klasterinį galvos skausmą galima išgydyti?

Visiškai išgydyti ne visada pavyksta, tačiau tinkamas gydymas gali padėti nutraukti priepuolius, sumažinti jų dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo planą turėtų sudaryti gydytojas, dažniausiai neurologas.

Kada reikia kreiptis į neurologą?

Į neurologą verta kreiptis, jei skausmai kartojasi periodais, yra labai stiprūs, vienpusiai, susiję su akies ašarojimu, nosies užgulimu ar neramumu priepuolio metu. Konsultacija būtina ir tada, kai gydymas neveikia arba skausmo pobūdis pasikeičia.