Tuberkuliozė: kas yra, priežastys, simptomai, gydymas

Dalinkitės:

Kas yra tuberkuliozė?

Tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius, tačiau gali išplisti ir į kitus organus – limfmazgius, kaulus, inkstus, centrinę nervų sistemą ar kitus audinius. Nepaisant šiuolaikinės medicinos pažangos, tuberkuliozė išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje.

Turinys

Liga pasižymi lėta ir dažnai nepastebima pradžia. Ankstyvose stadijose simptomai gali būti neryškūs arba visai nepasireikšti, todėl dalis atvejų diagnozuojami pavėluotai. Medicinoje svarbu atskirti tuberkuliozės infekciją nuo aktyvios ligos – ne visi užsikrėtę asmenys suserga. Esant stipriai imuninei sistemai, bakterijos gali išlikti neaktyvios, tačiau imunitetui susilpnėjus, infekcija gali progresuoti į aktyvią tuberkuliozę.

Pasaulio sveikatos organizacija tuberkuliozę įvardija kaip vieną dažniausių infekcinių mirties priežasčių pasaulyje, ypač tarp rizikos grupių asmenų. Tai pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo svarbą.

Kaip plinta tuberkuliozė?

Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai aktyvia tuberkulioze sergantis žmogus kosėja, čiaudi, kalba ar dainuoja. Bakterijos patenka į aplinką su smulkiomis seilių dalelėmis ir gali būti įkvėptos kitų žmonių.

Užsikrėtimo rizika didžiausia ilgą laiką būnant uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje kartu su asmeniu, sergančiu aktyvia plaučių tuberkulioze. Trumpalaikis ar atsitiktinis kontaktas dažniausiai nesukelia infekcijos, ypač jei žmogaus imuninė sistema yra stipri.

Svarbu pažymėti, kad tuberkuliozė neplinta per rankos paspaudimą, maistą, indus ar bendrus daiktus. Asmuo, sergantis latentine tuberkuliozės infekcija, bakterijų neplatina ir nėra pavojingas aplinkiniams.

Pradėjus tinkamą gydymą ir laikantis gydytojo nurodymų, dauguma sergančiųjų po kelių savaičių nebeišskiria bakterijų į aplinką ir nebegali užkrėsti kitų, tačiau gydymas turi būti tęsiamas iki pabaigos.

Tuberkuliozės formos

Tuberkuliozė skirstoma į dvi pagrindines formas:

Latentinė tuberkuliozės infekcija – organizme yra Mycobacterium tuberculosis bakterijų, tačiau simptomų nėra ir asmuo neužkrečia kitų. Gydymas dažniausiai trunka nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo taikomos schemos. Susilpnėjus imuninei sistemai, ši forma gali pereiti į aktyvią tuberkuliozę.
Aktyvi tuberkuliozė – pasireiškia klinikiniais simptomais ir dažniausiai pažeidžia plaučius, nors gali paveikti ir kitus organus. Ši forma yra užkrečiama ir reikalauja ilgalaikio gydymo, kuris paprastai trunka 6–9 mėnesius, o vaistams atsparių formų atveju – 12–18 mėnesių ar ilgiau.

Kam rizika susirgti tuberkulioze yra didžiausia?

Tuberkuliozės rizika nėra vienoda visiems. Didžiausia ji yra asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba kurie turi ilgalaikį ar artimą kontaktą su sergančiaisiais.

Didžiausios rizikos grupėms priskiriami asmenys:

asmenys, turintys nusilpusią imuninę sistemą;
sergantieji lėtinėmis ligomis;
vartojantys imunitetą slopinančius vaistus;
artimą ir ilgalaikį sąlytį su aktyvia tuberkulioze sergančiu asmeniu turėję žmonės;
gyvenantys ar keliavę į didelio tuberkuliozės paplitimo regionus;
vyresnio amžiaus asmenys;
vaikai, ypač nevakcinuoti BCG vakcina;
piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis;
dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose

Tuberkuliozės simptomai

Tuberkuliozės simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl liga kurį laiką gali likti nepastebėta. Dažniausia tuberkuliozės forma pažeidžia plaučius ir pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, kuris trunka ilgiau nei tris savaites. Ligai progresuojant gali atsirasti krūtinės skausmas, kosėjimas su kraujo priemaišomis, bendras silpnumas ir nuovargis.

Taip pat būdingi bendrieji simptomai, tokie kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, sumažėjęs apetitas, ilgalaikis nedidelis karščiavimas ir naktinis prakaitavimas. Šie požymiai nėra specifiniai tik tuberkuliozei, todėl dažnai klaidingai priskiriami kitoms ligoms.

Jei tuberkuliozė pažeidžia ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeistos vietos ir gali būti labai įvairūs – nuo lokalizuoto skausmo iki tam tikrų organų funkcijos sutrikimų.

Tuberkuliozės diagnostika

Tuberkuliozės diagnostika yra svarbi ne tik ligos patvirtinimui, bet ir tinkamo gydymo parinkimui. Įtarti tuberkuliozę reikėtų tuomet, kai pasireiškia užsitęsę simptomai arba asmuo priklauso rizikos grupei.

Pirminiam įvertinimui suaugusiesiems dažniausiai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Vaikams ir rizikos grupių asmenims naudojami imunologiniai tyrimai, padedantys nustatyti, ar organizmas yra turėjęs kontaktą su tuberkuliozės sukėlėju. Jei rezultatai teigiami arba matomi pakitimai plaučiuose, atliekami papildomi tyrimai aktyviai ligai patvirtinti.

Pagrindiniai tuberkuliozės diagnostikos metodai

Tyrimo metodas	Kam taikomas	Ką padeda nustatyti
Krūtinės ląstos rentgenograma	Suaugusiesiems, įtariant plaučių TBC	Plaučių pakitimus, būdingus tuberkuliozei
Tuberkulino mėginys (Mantoux)	Vaikams ir rizikos grupėms	Imuninį atsaką į tuberkuliozės bakterijas
IGRA testas (QFT)	Vaikams ir suaugusiesiems	Kontaktą su Mycobacterium tuberculosis
Skreplių mikroskopija ir pasėlis	Įtariant aktyvią TBC	Aktyvią infekciją ir bakterijų buvimą
Vaistų jautrumo tyrimai	Patvirtinus TBC	Ar bakterijos atsparios vaistams

Aktyviai tuberkuliozei patvirtinti svarbūs mikrobiologiniai tyrimai, nes jie leidžia ne tik nustatyti ligą, bet ir įvertinti bakterijų jautrumą vaistams. Tai ypač svarbu siekiant išvengti gydymo nesėkmių ir vaistams atsparių tuberkuliozės formų išsivystymo.

Tuberkuliozės gydymas

Tuberkuliozės gydymas yra ilgalaikis ir reikalauja nuoseklaus vaistų vartojimo. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos formos ir bakterijų jautrumo vaistams.

Latentinė tuberkuliozės infekcija dažniausiai gydoma kelis mėnesius, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui. Aktyvios, vaistams jautrios tuberkuliozės gydymas paprastai trunka nuo šešių iki devynių mėnesių. Vaistams atsparios tuberkuliozės atvejais gydymas gali užtrukti metus ar ilgiau.

Net ir pagerėjus savijautai, gydymo nutraukti negalima, nes nebaigtas gydymas didina ligos atkryčio ir vaistų atsparumo riziką. Gydymo metu pacientai yra stebimi dėl galimo vaistų šalutinio poveikio.

Ar tuberkuliozė išgydoma?

Tuberkuliozė yra išgydoma liga, jei ji diagnozuojama laiku ir gydymas atliekamas iki galo. Dauguma vaistams jautrios tuberkuliozės atvejų baigiasi visišku pasveikimu. Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos formos ir gydymo režimo laikymosi.

Tuberkuliozės pasekmės

Negydoma arba nebaigta gydyti tuberkuliozė gali sukelti rimtų ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pasitaiko nuolatiniai plaučių pažeidimai, dėl kurių gali išlikti kvėpavimo funkcijos sutrikimai net ir po ligos išgydymo.

Infekcijai išplitus, tuberkuliozė gali pažeisti kitus organus, įskaitant kaulus, inkstus ar centrinę nervų sistemą, o tai apsunkina gydymą ir prailgina sveikimo laikotarpį. Sunkiais atvejais liga gali kelti grėsmę gyvybei. Be to, per anksti nutrauktas gydymas didina vaistams atsparios tuberkuliozės riziką, kuri yra sudėtingesnė gydyti.

Tuberkuliozės profilaktika

Tuberkuliozės profilaktika padeda sumažinti ligos plitimą ir apsaugoti tiek sergančiuosius, tiek aplinkinius. Pagrindinės prevencijos priemonės apima: