Hemangioma: kas tai, priežastys, simptomai, gydymas

Dalinkitės:

Hemangioma yra gerybinis kraujagyslių darinys, atsirandantis dėl kraujagyslių išvešėjimo. Ji dažniausiai pastebima odoje kaip rausva, raudona, melsva ar violetinė dėmė arba iškilimas, tačiau hemangiomų gali būti ir vidaus organuose, pavyzdžiui, kepenyse ar stubure.

Turinys

Daug hemangiomų nėra pavojingos ir gali būti tik stebimos, tačiau kai kurios reikalauja gydytojo įvertinimo. Daugiau dėmesio reikia tada, kai darinys greitai auga, kraujuoja, išopėja, keičia spalvą, sukelia skausmą arba yra šalia akies, burnos, nosies, kvėpavimo takų ar lytinių organų.

Hemangiomos apibrėžimas

Hemangioma susidaro iš kraujagyslių ląstelių. Dažniausiai ji laikoma gerybiniu dariniu, tai reiškia, kad ji nėra vėžys ir paprastai neplinta į kitus audinius kaip piktybiniai navikai. Vis dėlto jos reikšmė priklauso nuo vietos, dydžio, augimo greičio ir sukeliamų simptomų.

Odos hemangiomos dažnai pastebimos vizualiai, o vidaus organų hemangiomos neretai randamos atsitiktinai atliekant echoskopiją, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą dėl kitos priežasties. Dėl to ne kiekviena hemangioma reiškia, kad reikia gydymo, bet kiekvieną neaiškų ar kintantį darinį verta parodyti gydytojui.

Kaip atrodo hemangioma

Hemangioma gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo jos tipo, gylio ir vietos. Paviršinė odos hemangioma dažnai būna ryškiai raudona, iškilusi, minkšta, primenanti nedidelį gumbelį ar dėmę. Gilesnė hemangioma gali atrodyti melsva, violetinė arba kaip po oda esantis patinimas.

Kai kurios hemangiomos būna mažos ir beveik nekinta, kitos pirmus mėnesius gali didėti. Svarbu stebėti ne tik spalvą, bet ir tai, ar darinys keičia formą, greitai auga, pradeda kraujuoti, šlapiuoti ar trukdo matymui, kvėpavimui, maitinimui ar judesiams.

Hemangiomos kūdikiams ir vaikams

Kūdikių hemangiomos dažniausiai atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites. Iš pradžių jos gali atrodyti kaip nedidelė rausva dėmelė, o vėliau kurį laiką didėti. Dažniausiai augimas būna ryškiausias pirmaisiais mėnesiais, po to hemangioma pamažu nustoja didėti ir ilgainiui gali mažėti savaime.

Johns Hopkins Medicine apie kūdikių hemangiomas rašo: „Per pirmuosius penkis kūdikio gyvenimo mėnesius kūdikių hemangioma auga greitai.“ Toliau tame pačiame šaltinyje nurodoma, kad daugeliu atvejų iki pirmojo gimtadienio jos nustoja augti ir pradeda mažėti. Tai svarbu tėvams, nes ne kiekviena hemangioma reiškia skubų gydymą, tačiau gydytojo apžiūra reikalinga, jei darinys yra prie akies, burnos, nosies, greitai didėja, kraujuoja ar trukdo kūdikio maitinimui, regėjimui arba kvėpavimui.

Hemangiomos suaugusiesiems

Suaugusiesiems hemangiomos gali būti pastebimos odoje arba aptinkamos vidaus organuose atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Odos hemangiomos dažnai būna mažos, raudonos ar melsvos dėmelės arba iškilimai, kurie ilgą laiką nekinta. Jei darinys pradeda greitai augti, kraujuoti, skaudėti ar keisti išvaizdą, jį reikėtų parodyti gydytojui, nes ne visi kraujagysliniai ar pigmentiniai odos pakitimai yra hemangiomos.

Suaugusiesiems taip pat gali būti nustatomos kepenų, stuburo ar kitų sričių hemangiomos. Dažnai jos nesukelia simptomų ir randamos atsitiktinai, tačiau jų vertinimas priklauso nuo dydžio, vietos ir tyrimų išvadų. Vienoms hemangiomoms pakanka stebėjimo, kitoms gali reikėti papildomų tyrimų ar specialisto konsultacijos.

Vidaus organų hemangiomos

Vidaus organų hemangiomos dažniausiai aptinkamos atsitiktinai, kai atliekami vaizdiniai tyrimai dėl kitų nusiskundimų. Viena dažnesnių vietų yra kepenys. Tokia hemangioma dažnai nesukelia jokių simptomų ir žmogus apie ją sužino tik po echoskopijos, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo.

Jeigu vidaus organo hemangioma yra didesnė, neaiški arba sukelia simptomų, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą, pakartotinį tyrimą ar papildomą ištyrimą. Savarankiškai pagal vien pavadinimą spręsti apie pavojingumą nereikėtų, nes reikšmę turi ne tik pats darinys, bet ir jo vieta, dydis bei tyrimo aprašymas.

Galimos hemangiomos priežastys

Tiksli hemangiomos atsiradimo priežastis ne visada aiški. Ji susijusi su kraujagyslių ląstelių išvešėjimu, tačiau tai nereiškia, kad žmogus pats ją sukėlė netinkama mityba, priežiūra ar gyvenimo būdu. Kūdikių hemangiomos dažniau pastebimos mergaitėms, neišnešiotiems kūdikiams ir mažesnio gimimo svorio naujagimiams.

Suaugusiesiems kraujagysliniai odos dariniai gali atsirasti bėgant metams, o vidaus organų hemangiomos dažnai nustatomos atsitiktinai. Dalis jų gali būti įgimtos arba ilgą laiką nepastebimos. Svarbiausia ne ieškoti vienos priežasties, o įvertinti, ar darinys kinta, kelia simptomų ir ar reikia gydytojo stebėjimo.

Simptomai, kuriuos verta stebėti

Hemangioma gali nesukelti jokių pojūčių, ypač jei ji maža ir yra saugioje vietoje. Odos hemangioma dažniausiai pastebima dėl spalvos ar iškilimo, o vidaus organų hemangioma dažnai neturi simptomų ir randama tik atliekant tyrimus.

Verta stebėti:

greitą didėjimą;
kraujavimą;
išopėjimą ar šlapiavimą;
skausmą ar jautrumą;
spalvos ar formos pokyčius;
regėjimo, kvėpavimo, maitinimo ar judėjimo trikdymą;
simptomus, jei hemangioma nustatyta vidaus organe, pavyzdžiui, neaiškų skausmą ar spaudimo pojūtį.

Jeigu atsiranda naujų simptomų arba darinys pradeda keistis, geriausia nelaukti ir pasitarti su gydytoju.

Hemangiomos vietos, kurioms reikia daugiau dėmesio

Ne visos hemangiomos kelia vienodą riziką. Daug reikšmės turi ne tik dydis, bet ir vieta. Daugiau dėmesio reikia hemangiomoms, kurios yra šalia akies, nosies, burnos, ausies, lytinių organų ar kvėpavimo takų, nes jos gali trukdyti matymui, kvėpavimui, maitinimui, šlapinimuisi ar kasdienei priežiūrai.

Taip pat atidžiau vertinamos didelės, greitai augančios, dažnai traumuojamos arba išopėjusios hemangiomos. Net jei darinys yra gerybinis, nepatogi vieta gali sukelti kraujavimą, skausmą, infekcijos riziką ar randėjimą, todėl tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją anksčiau.

Diagnostika ir gydytojo apžiūra

Odos hemangiomą gydytojas dažnai gali įvertinti apžiūros metu, atsižvelgdamas į jos spalvą, formą, dydį, vietą ir augimo istoriją. Jei darinys neaiškus, giliau esantis arba panašus į kitą odos pakitimą, gali būti paskirtas ultragarsinis tyrimas ar kiti vaizdiniai tyrimai.

Vidaus organų hemangiomos dažniausiai vertinamos pagal echoskopijos, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo duomenis. Kartais pakanka stebėti, ar darinys nekinta, o kartais reikia papildomų tyrimų, kad būtų aišku, ar tai tikrai hemangioma ir ar ji nereikalauja gydymo.

Gydymo galimybės pagal hemangiomos tipą

Hemangiomos gydymas priklauso nuo jos tipo, dydžio, vietos, augimo greičio ir sukeliamų simptomų. Mažos, nekintančios ir netrukdančios hemangiomos dažnai tik stebimos. Gydymas dažniau svarstomas tada, kai hemangioma greitai auga, išopėja, kraujuoja, kelia skausmą arba yra vietoje, kur gali trikdyti svarbias funkcijas.

Situacija	Galimas sprendimas
Maža, neauganti odos hemangioma	Stebėjimas
Greitai auganti kūdikio hemangioma	Gydytojo įvertinimas ir galimas gydymas vaistais
Hemangioma prie akies, burnos ar kvėpavimo takų	Ankstyva specialisto konsultacija
Kraujuojanti ar išopėjusi hemangioma	Gydymas pagal gydytojo sprendimą
Vidaus organų hemangioma	Stebėjimas arba papildomi tyrimai pagal dydį ir simptomus

Mayo Clinic rašo: „Jei hemangioma trikdo regėjimą, kvėpavimą ar kitas funkcijas, gali būti svarstomas gydymas.“ Tai svarbi mintis, nes sprendimą lemia ne vien tai, kad hemangioma yra, bet ir tai, ar ji kelia riziką, sukelia simptomų arba gali palikti ilgalaikių pasekmių.

Vaistai, lazeris ir chirurginis gydymas

Kai hemangiomą reikia gydyti, gydytojas gali svarstyti kelis metodus. Kūdikių hemangiomoms tam tikrais atvejais gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai. Jie naudojami tik gydytojui įvertinus būklę ir stebint gydymo eigą, todėl savarankiškai jų vartoti negalima.

Lazerinis gydymas gali būti taikomas kai kuriems paviršiniams kraujagysliniams pakitimams, paraudimui ar liekamiesiems odos pokyčiams. Chirurginis gydymas svarstomas rečiau, dažniausiai kai hemangioma sukelia funkcinių problemų, kraujuoja, išopėja, palieka ryškų audinių perteklių arba kai reikia patikslinti diagnozę.

Hemangiomos stebėjimas be gydymo

Ne kiekvieną hemangiomą reikia gydyti iš karto. Jei ji maža, neauga, nekraujuoja, neskauda ir netrukdo svarbioms funkcijoms, gydytojas gali rekomenduoti ją stebėti. Stebėjimo metu svarbu atkreipti dėmesį į dydžio, spalvos, formos ar paviršiaus pokyčius.

Kūdikių hemangiomos dažnai turi natūralią eigą: iš pradžių didėja, vėliau stabilizuojasi ir palaipsniui mažėja. Suaugusiesiems vidaus organų hemangiomos taip pat dažnai tik stebimos, jei jos nesukelia simptomų ir tyrimai nerodo įtartinų pokyčių.

Kada reikalinga skubesnė gydytojo konsultacija

Skubesnė gydytojo konsultacija reikalinga tada, kai hemangioma kelia funkcinių ar komplikacijų riziką. Ypač svarbu nelaukti, jei darinys yra kūdikiui ir greitai didėja, atsiranda prie akies, burnos, nosies, kvėpavimo takų ar lytinių organų.

Į gydytoją reikėtų kreiptis greičiau, jei hemangioma:

kraujuoja;
išopėja ar šlapiuoja;
tampa skausminga;
greitai didėja;
keičia spalvą ar formą;
trukdo matymui, kvėpavimui, maitinimui ar judėjimui;
yra vidaus organe ir sukelia neaiškių simptomų.

Tokiais atvejais gydytojas įvertina, ar pakanka stebėjimo, ar reikia tyrimų, vaistų, lazerio, chirurginio gydymo ar kitos specialisto pagalbos.

Svarbiausi dalykai apie hemangiomą

Hemangioma dažniausiai yra gerybinis kraujagyslių darinys, tačiau jos reikšmė priklauso nuo vietos, dydžio, augimo ir sukeliamų simptomų. Mažos ir nekintančios hemangiomos dažnai tik stebimos, o greitai augančias, kraujuojančias, išopėjusias ar svarbioje vietoje esančias hemangiomas turėtų įvertinti gydytojas. Svarbiausia nebandyti darinio šalinti savarankiškai ir kreiptis pagalbos, jei jis keičiasi ar pradeda trukdyti kasdienėms funkcijoms.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Ar hemangioma yra pavojinga?

Dažniausiai hemangioma yra gerybinis kraujagyslių darinys ir nėra vėžys. Vis dėlto ją turėtų įvertinti gydytojas, jei ji greitai didėja, kraujuoja, išopėja, skauda arba yra vietoje, kur gali trukdyti svarbioms funkcijoms.

Ar hemangioma gali išnykti savaime?

Kūdikių hemangiomos dažnai ilgainiui mažėja savaime. Iš pradžių jos gali augti, vėliau stabilizuotis ir pamažu nykti. Suaugusiesiems hemangiomos taip pat gali ilgai nekisti, tačiau savaime išnyksta ne visada.

Kodėl atsiranda hemangioma?

Tiksli priežastis dažnai nėra aiški. Hemangioma susijusi su kraujagyslių ląstelių išvešėjimu. Kūdikiams ji dažniau pasitaiko mergaitėms, neišnešiotiems ar mažesnio gimimo svorio naujagimiams. Tai nėra tėvų priežiūros, mitybos ar netinkamo elgesio pasekmė.

Ar hemangiomą reikia šalinti?

Ne visada. Mažos, nekintančios ir jokių simptomų nesukeliančios hemangiomos dažnai tik stebimos. Šalinimas ar kitas gydymas svarstomas tada, kai hemangioma kraujuoja, išopėja, greitai auga, trukdo funkcijoms arba kelia kosmetinių ar medicininių problemų.

Ar hemangiomą galima liesti?

Paprastai švelnus prisilietimas nėra pavojingas, tačiau hemangiomos nereikėtų spausti, draskyti ar bandyti šalinti savarankiškai. Jei ji dažnai užkliūva, kraujuoja ar yra traumuojamoje vietoje, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Ar hemangioma gali atsirasti kepenyse?

Taip, kepenų hemangioma yra viena iš dažniau atsitiktinai randamų vidaus organų hemangiomų. Ji dažnai nesukelia simptomų ir nustatoma atliekant echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą. Tolesni veiksmai priklauso nuo dydžio, vaizdo tyrimų išvadų ir simptomų.

Koks gydytojas gydo hemangiomą?

Tai priklauso nuo hemangiomos vietos ir paciento amžiaus. Kūdikių ar vaikų hemangiomas gali vertinti vaikų gydytojas, dermatologas, vaikų chirurgas ar kraujagyslių anomalijų specialistas. Suaugusiesiems dėl odos hemangiomų dažnai kreipiamasi į dermatologą, o vidaus organų hemangiomos vertinamos pagal tyrimų išvadas ir konkrečią sritį.