Kaip atskirti gripas ar peršalimas?

Gripas ir peršalimas – tai virusinės kvėpavimo takų infekcijos, kurios dažnai painiojamos, tačiau jų eiga ir pavojingumas skiriasi.

Gripas (influenza) – ūmi infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Liga prasideda staiga ir dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, stipriu silpnumu, galvos ir raumenų skausmais. Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Peršalimas – lengvesnė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai sukelta rinovirusų. Ji vystosi palaipsniui ir dažniausiai pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Karščiavimas būna retai arba būna nežymus.

Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro:

„Influenza is more likely than the common cold to cause serious illness such as pneumonia.“ – CDC

Tai reiškia, kad gripas nėra tiesiog stipresnis peršalimas – tai liga, galinti sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Tiek gripas, tiek peršalimas plinta panašiai – per oro lašelius ir kontaktą su užkrėstais paviršiais, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus.

Pagrindiniai skirtumai tarp gripo ir peršalimo

Nors gripas ir peršalimas gali prasidėti panašiais kvėpavimo takų simptomais, jų klinikinė eiga ir simptomų intensyvumas dažniausiai skiriasi. Žemiau pateikta lentelė padeda greitai įvertinti, kuri liga labiau tikėtina pagal pasireiškiančius požymius.

Gripo simptomai dažniausiai paveikia visą organizmą, todėl liga sukelia ryškų darbingumo sumažėjimą. Tuo tarpu peršalimas dažniausiai apsiriboja viršutiniais kvėpavimo takais ir praeina lengviau.

Teisingas simptomų įvertinimas yra svarbus, nes gripui gali prireikti aktyvesnio medicininio stebėjimo, ypač rizikos grupėms.

Kaip vystosi liga: kiek trunka gripas ir kiek peršalimas?

Ligos trukmė ir simptomų eiga yra vienas iš svarbių kriterijų, padedančių atskirti gripą nuo peršalimo.

Peršalimas dažniausiai prasideda lengvais simptomais, tokiais kaip gerklės perštėjimas ar sloga, kurie palaipsniui stiprėja per 1–2 dienas. Aktyvūs simptomai paprastai trunka 3–5 dienas, o visiškai išnyksta per 7–10 dienų. Bendras savijautos pablogėjimas dažniausiai būna nedidelis, o darbingumas išlieka.

Gripas vystosi kitaip. Simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir intensyviai. Aukšta temperatūra, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir stiprus silpnumas dažniausiai trunka 3–5 dienas, tačiau bendras nuovargis, kosulys ar silpnumas gali tęstis 2–3 savaites ar ilgiau. Kai kuriais atvejais simptomai gali trumpam susilpnėti, o vėliau vėl sustiprėti, kas gali signalizuoti apie komplikacijas.

Svarbu įvertinti ne tik simptomų pobūdį, bet ir jų trukmę, nes užsitęsę ar stiprėjantys simptomai gali rodyti rimtesnę ligos eigą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dauguma peršalimo atvejų praeina savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Tačiau gripas gali progresuoti greitai ir sukelti komplikacijas, todėl svarbu žinoti situacijas, kada būtina medicininė pagalba.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai:

• temperatūra viršija 39 °C arba laikosi ilgiau nei 3 dienas
• atsiranda dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas
• jaučiamas krūtinės skausmas ar spaudimas
• pasireiškia sąmonės sutrikimai, sumišimas, stiprus mieguistumas
• simptomai staiga pablogėja po laikino pagerėjimo
• atsiranda stiprus silpnumas, trukdantis atsistoti ar atlikti kasdienius veiksmus
• pasireiškia nuolatinis vėmimas, neįmanoma gerti skysčių

Ypač svarbu nedelsti, jei serga rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• vaikai iki 5 metų (ypač iki 2 metų)
• vyresni nei 65 metų žmonės
• nėščiosios
• asmenys, sergantys astma, diabetu, širdies ligomis, inkstų ligomis ar kitomis lėtinėmis ligomis
• nusilpusio imuniteto žmonės

Tokiais atvejais net ir iš pažiūros įprasti simptomai gali greitai tapti pavojingi, todėl rekomenduojama gydytojo konsultacija.

Ką daryti susirgus gripu ar peršalimu?

Tiek gripas, tiek peršalimas dažniausiai gydomi simptomiškai, tačiau ligos sunkumas lemia skirtingą priežiūros poreikį.

Svarbiausi veiksmai susirgus:

• poilsis ir fizinio krūvio ribojimas
• pakankamas skysčių vartojimas
• patalpų vėdinimas ir drėkinimas
• karščiavimo ir skausmo mažinimas vaistais pagal rekomendacijas

Gripo atveju, ypač esant sunkesnei ligos eigai ar priklausant rizikos grupei, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai. Jie veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.

Antibiotikai gripui ir peršalimui nėra veiksmingi, nes šias ligas sukelia virusai. Jie gali būti skiriami tik tuo atveju, jei išsivysto bakterinės komplikacijos.

Svarbu vengti savigydos stipriais vaistais ir negrįžti į darbą ar ugdymo įstaigas, kol išlieka aktyvūs simptomai, siekiant sumažinti virusų plitimą.

Kaip apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo?

Gripas ir peršalimas plinta oro lašeliniu būdu bei per užterštus paviršius, todėl prevencija remiasi infekcijos plitimo mažinimu ir imuniteto stiprinimu.

Svarbiausios apsaugos priemonės:

• dažnas rankų plovimas muilu arba dezinfekcija
• vengimas liesti veidą nešvariomis rankomis
• kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis
• patalpų vėdinimas, ypač šaltuoju sezonu
• artimo kontakto vengimas su sergančiais žmonėmis

Efektyviausia apsauga nuo gripo yra kasmetinė vakcinacija. Skiepai sumažina riziką susirgti ir ypač sumažina sunkių komplikacijų tikimybę. Tai svarbu rizikos grupėms: vyresniems žmonėms, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis bei vaikams.

Peršalimo vakcinos nėra, nes peršalimą sukelia daug skirtingų virusų, tačiau bendros higienos priemonės ženkliai sumažina tikimybę užsikrėsti.

Ką svarbu prisiminti

Gripas ir peršalimas yra panašios, tačiau skirtingo sunkumo virusinės kvėpavimo takų ligos. Peršalimas dažniausiai pasireiškia lengvesniais simptomais ir praeina be rimtų pasekmių, o gripas paprastai prasideda staiga ir stipriai paveikia bendrą savijautą.

Didžiausi skirtumai pastebimi vertinant simptomų intensyvumą, ligos pradžią ir trukmę. Aukšta temperatūra, ryškus silpnumas ir raumenų skausmai dažniau rodo gripą. Tokiais atvejais ypač svarbu stebėti ligos eigą ir, esant pablogėjimui, kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta komplikacijų.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie gripą ir peršalimą

Šaltiniai:

1. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC) – Seasonal Influenza
   https://www.ecdc.europa.eu/en/seasonal-influenza
2. World Health Organization (WHO) – Influenza (Seasonal)
   https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal) 
3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC) – Cold vs Flu
   https://www.cdc.gov/flu/about/coldflu.html