Ar leukemija išgydoma?

Leukemija yra piktybinė kraujo ir kaulų čiulpų liga, kuri dažnai visuomenėje suvokiama kaip neišgydoma. Vis dėlto šiuolaikinė medicina šį požiūrį iš esmės pakeitė. Atsakymas į klausimą „ar leukemija išgydoma?“ nėra vienareikšmis, nes jis tiesiogiai priklauso nuo leukemijos tipo, ligos biologinių savybių, paciento amžiaus ir taikomo gydymo.

Medicinoje leukemija nėra viena liga. Tai kelių skirtingų susirgimų grupė, pasižyminti nevienoda eiga ir gydymo rezultatais. Kai kurios leukemijos formos šiandien gali būti visiškai išgydomos, ypač jei liga nustatoma anksti ir pacientas gerai reaguoja į gydymą. Kitais atvejais leukemija tampa lėtine, tačiau sėkmingai kontroliuojama liga, leidžiančia gyventi visavertį gyvenimą daugelį metų.

Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinė hematologija remiasi moksliškai pagrįstais gydymo metodais ir nuolat tobulėjančiomis terapijomis. Pasak Harvardo medicinos mokyklos hematologo prof. Daniel J. DeAngelo, „per pastaruosius du dešimtmečius leukemijos gydymo rezultatai pasikeitė radikaliai – tai, kas anksčiau buvo laikoma mirtina liga, šiandien daugeliu atvejų yra išgydoma arba valdoma ilgą laiką“.

Kas yra leukemija?

Leukemija – tai piktybinė kraujodaros sistemos liga, kuri prasideda kaulų čiulpuose – vietoje, kur gaminamos kraujo ląstelės. Sergant leukemija, kaulų čiulpai pradeda gaminti nenormalias, nebrandžias arba pakitusias baltąsias kraujo ląsteles, kurios nekontroliuojamai dauginasi ir palaipsniui išstumia sveikas kraujo ląsteles.

Sveikame organizme kaulų čiulpai gamina tris pagrindines kraujo ląstelių rūšis:

• eritrocitus, kurie perneša deguonį,
• leukocitus, atsakingus už imuninę apsaugą,
• trombocitus, reikalingus kraujo krešėjimui.

Leukemijos atveju šis procesas sutrinka. Nenormalios leukeminės ląstelės ne tik neatlieka savo funkcijų, bet ir trukdo normaliai kraujodarai. Dėl to atsiranda mažakraujystė, padidėja infekcijų rizika ir kraujavimo tikimybė.

Mediciniškai leukemija priskiriama kraujo vėžio grupei, tačiau ji skiriasi nuo solidinių navikų tuo, kad neturi aiškiai apibrėžto auglio. Leukeminės ląstelės cirkuliuoja kraujyje ir kaupiasi kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, blužnyje ar kituose organuose.

Leukemija klasifikuojama pagal ligos eigą ir paveiktų kraujo ląstelių tipą. Šis skirstymas yra esminis, nes nuo jo tiesiogiai priklauso gydymo taktika ir galimybės pasiekti ilgalaikę remisiją ar visišką išgydymą.

Kokie yra pagrindiniai leukemijos tipai?

Leukemija skirstoma į kelis pagrindinius tipus, atsižvelgiant į ligos eigą ir tai, kurios kraujo ląstelės yra paveiktos. Šis skirstymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo pasirinkimą ir atsakymą į klausimą, ar konkrečiu atveju leukemija gali būti išgydoma.

Pagal ligos eigą leukemija skirstoma į:

• ūminę, kuri progresuoja greitai ir reikalauja neatidėliotino gydymo,
• lėtinę, kuri vystosi lėčiau ir dažnai ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų.

Pagal paveiktų ląstelių kilmę leukemija skirstoma į:

• limfoidinę, kilusią iš limfocitų,
• mieloidinę, kilusią iš mieloidinių kamieninių ląstelių.

Šių kriterijų derinys sudaro keturis pagrindinius leukemijos tipus.

Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) dažniausiai diagnozuojama vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Jai būdingas labai greitas ligos progresavimas. Šiuolaikinio gydymo dėka didelė dalis vaikų pasiekia visišką ir ilgalaikį pasveikimą. Pasak vaikų hematologo-onkologo dr. Stephen P. Hunger iš Filadelfijos vaikų ligoninės, „ūminė limfoblastinė leukemija šiandien yra viena sėkmingiausiai gydomų vaikų onkologinių ligų“.

Ūminė mieloleukemija (ŪML) dažniau pasitaiko suaugusiesiems ir pasižymi labai įvairia biologija. Gydymo rezultatai priklauso nuo genetinių pakitimų leukeminėse ląstelėse ir paciento amžiaus. Kai kuriems pacientams ŪML gali būti visiškai išgydoma, ypač taikant intensyvų gydymą ir kaulų čiulpų transplantaciją.

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. Ji progresuoja lėtai ir ilgą laiką gali nereikalauti gydymo. Nors ši leukemijos forma dažniausiai nėra laikoma visiškai išgydoma, modernios tikslinės terapijos leidžia ligą efektyviai kontroliuoti daugelį metų, išlaikant gerą gyvenimo kokybę.

Lėtinė mieloleukemija (LML) yra išskirtinė tuo, kad jos atsiradimas siejamas su specifiniu genetiniu pakitimu – Filadelfijos chromosoma. Tikslinių vaistų atsiradimas iš esmės pakeitė ligos eigą. Kaip teigia Heidelbergo universiteto hematologas prof. Andreas Hochhaus, „LML iš mirtinos ligos tapo lėtine būkle, kuri daugeliui pacientų leidžia gyventi normalų gyvenimą“.

Skirtingi leukemijos tipai pasižymi nevienodomis išgydymo galimybėmis, todėl tiksli diagnozė yra esminė vertinant prognozę ir parenkant tinkamiausią gydymą.

Ar leukemija gali būti visiškai išgydoma?

Atsakant į klausimą, ar leukemija gali būti visiškai išgydoma, svarbu suprasti, kaip šį terminą apibrėžia medicina. Išgydymas onkologijoje reiškia, kad po gydymo organizme neaptinkama ligos požymių ir liga neatsinaujina ilgą laiką, dažniausiai vertinamą metais. Tačiau ne visais atvejais šis terminas taikomas vienodai.

Medicinoje skiriamos trys pagrindinės būklės po leukemijos gydymo:

• visiškas išgydymas, kai liga neatsinaujina ir nereikia tęstinio gydymo,
• ilgalaikė remisija, kai liga nėra aktyvi, tačiau pacientas yra stebimas,
• lėtinės ligos kontrolė, kai leukemija valdoma vaistais, bet gydymas tęsiamas ilgą laiką.

Kai kurios leukemijos formos šiandien laikomos potencialiai išgydomomis. Pavyzdžiui, didelė dalis vaikų, sergančių ūmine limfoblastine leukemija, po sėkmingo gydymo niekada nepatiria ligos atkryčio. Taip pat tam tikros ūminės mieloleukemijos formos, ypač susijusios su palankiais genetiniais pakitimais, gali būti visiškai išgydomos.

Kita vertus, lėtinės leukemijos formos dažniau laikomos kontroliuojamomis ligomis. Lėtinė mieloleukemija, nors dažniausiai neišgydoma nutraukus vaistus, daugeliui pacientų leidžia pasiekti gilią molekulinę remisiją ir gyventi normalų gyvenimą. Lėtinė limfocitinė leukemija paprastai pasižymi ilga, lėta eiga, o gydymas pradedamas tik atsiradus simptomams ar ligos progresavimui.

Pasak Mayo klinikos hematologo dr. Ayalew Tefferi, „leukemijos gydymo tikslas šiandien ne visada yra išgydyti bet kokia kaina, bet pasiekti kuo ilgesnę ir kokybiškesnę paciento gyvenimo trukmę, o kai kuriais atvejais – visišką pasveikimą“. Šis požiūris atspindi šiuolaikinės medicinos realybę, kurioje gydymas individualizuojamas pagal paciento situaciją.

Taigi leukemijos išgydymo galimybės yra realios, tačiau jos labai priklauso nuo konkretaus leukemijos tipo, ligos biologijos ir pasirinkto gydymo. Būtent šie veiksniai lemia, ar galima kalbėti apie visišką pasveikimą, ar apie ilgalaikę ligos kontrolę.

Nuo ko priklauso leukemijos išgydymo prognozė?

Leukemijos prognozė ir galimybės pasiekti visišką išgydymą nėra vienodos visiems pacientams. Net ir sergant tuo pačiu leukemijos tipu, ligos eiga gali labai skirtis. Prognozę lemia keli tarpusavyje susiję medicininiai veiksniai, kuriuos gydytojai vertina nuo pat diagnozės nustatymo.

Vienas svarbiausių veiksnių yra paciento amžius. Jaunesni pacientai dažniau geriau toleruoja intensyvų gydymą ir greičiau pasiekia remisiją. Tai ypač aktualu ūminėms leukemijoms, kur gydymas reikalauja didelės organizmo atsparumo.

Ne mažiau svarbus yra leukemijos tipas ir genetiniai pakitimai leukeminėse ląstelėse. Šiuolaikinė hematologija daug dėmesio skiria molekuliniams tyrimams, kurie leidžia nustatyti, ar liga pasižymi palankiais, ar nepalankiais genetiniais žymenimis. Kai kurie genetiniai pokyčiai siejami su geresniu atsaku į gydymą, o kiti – su didesne atkryčio rizika.

Ligos stadija diagnozės metu taip pat turi reikšmės. Anksti nustatyta leukemija dažniau reaguoja į gydymą, nes organizme dar nėra išplitusių komplikacijų. Be to, svarbus ir leukeminių ląstelių kiekis kraujyje bei kaulų čiulpuose diagnozės metu.

Didelę įtaką prognozei daro atsakas į gydymą. Pacientai, kuriems pavyksta greitai pasiekti visišką remisiją, turi didesnę ilgalaikio pasveikimo tikimybę. Šiuolaikinėje praktikoje vis dažniau vertinama minimalios likutinės ligos būklė, leidžianti tiksliau prognozuoti atkryčio riziką.

Taip pat svarbi bendra paciento sveikatos būklė ir gretutinės ligos. Širdies, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimai gali riboti gydymo intensyvumą ir pasirinkimus, o tai netiesiogiai veikia gydymo rezultatus.

Ar leukemija gali atsinaujinti po gydymo?

Leukemijos atkrytis – tai ligos sugrįžimas po laikotarpio, kai buvo pasiekta remisija ir nebuvo nustatoma aktyvios ligos požymių. Deja, atkryčio rizika egzistuoja beveik visų leukemijos formų atvejais, tačiau jos tikimybė labai skiriasi priklausomai nuo ligos tipo ir taikyto gydymo.

Didžiausia atkryčio rizika paprastai būna pirmaisiais metais po gydymo pabaigos. Būtent šiuo laikotarpiu pacientai stebimi intensyviausiai. Ūminių leukemijų atveju atkrytis dažniausiai susijęs su likusiomis leukeminėmis ląstelėmis, kurių neįmanoma aptikti standartiniais tyrimais, bet kurios gali vėl pradėti daugintis.

Atkryčio riziką didina keli veiksniai:

• nepalankūs genetiniai pakitimai leukeminėse ląstelėse,
• nepakankamas atsakas į pirminį gydymą,
• minimalios likutinės ligos buvimas po gydymo,
• vyresnis paciento amžius.

Jeigu leukemija atsinaujina, gydymo strategija dažnai keičiama. Gali būti taikoma intensyvesnė chemoterapija, naujesni tiksliniai ar imunoterapiniai vaistai, o tam tikrais atvejais rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija.

Svarbu pabrėžti, kad atkrytis nereiškia, jog gydymas nebėra įmanomas. Šiuolaikinė medicina turi vis daugiau alternatyvių gydymo galimybių net ir pasikartojus ligai. Kaip teigia Londono universiteto koledžo hematologė prof. Judith E. Karp, „leukemijos atkrytis šiandien nebėra gydymo pabaiga, o dažnai – naujo, efektyvesnio gydymo etapo pradžia“.

Ilgalaikė paciento stebėsena po gydymo yra būtina. Reguliarūs kraujo tyrimai, kaulų čiulpų tyrimai ir molekuliniai testai leidžia anksti nustatyti galimus ligos požymius ir laiku pradėti gydymą. Ankstyvas atkryčio nustatymas ženkliai pagerina gydymo rezultatus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Pagrindinių leukemijos tipų, gydymo ir išgydymo galimybių palyginimo lentelė

Šaltiniai

Short, Nicholas J., et al. “Acute Myeloid Leukemia.” The Lancet vol. 392,10147 (2018): 593–606.

National Cancer Institute (NCI). “Leukemia — Patient Version.”