Šizofrenija – kas tai?

Šizofrenija yra viena sudėtingiausių ir dažniausiai neteisingai suprantamų psichikos ligų. Šis sutrikimas veikia žmogaus mąstymą, suvokimą, emocijas ir elgesį, todėl gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius ryšius ir darbingumą. Nepaisant visuomenėje vis dar vyraujančių stereotipų, šizofrenija nėra asmenybės susidvejinimas ar intelekto praradimas. Tai mediciniškai pripažinta lėtinė psichikos liga, kurią galima kontroliuoti taikant tinkamą gydymą ir ilgalaikę specialistų priežiūrą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šizofrenija serga apie 1 procentą pasaulio gyventojų. Ankstyvas atpažinimas, teisinga diagnostika ir nuoseklus gydymas leidžia daugeliui žmonių gyventi stabilų ir prasmingą gyvenimą.

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenija – tai lėtinė psichikos liga, priskiriama psichozinių sutrikimų grupei. Jai būdingi realybės suvokimo, mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimai, kurie gali pasireikšti epizodiškai arba nuolat. Šizofrenija dažniausiai išsivysto jauname amžiuje ir be gydymo linkusi progresuoti.

Mediciniškai šizofrenija apibrėžiama kaip sutrikimas, kuriam būdingi:

• kliedesiai;
• haliucinacijos;
• dezorganizuotas mąstymas ir kalba;
• emocijų ir motyvacijos sumažėjimas;
• socialinio funkcionavimo sutrikimai.

Pasak Harvardo universiteto psichiatro dr. Steveno McCarrollo: „Šizofrenija yra smegenų veiklos sutrikimas, o ne žmogaus charakterio silpnumas ar netinkamas auklėjimas.“

Ar šizofrenija yra liga ar sutrikimas?

Medicinos kontekste šizofrenija laikoma psichikos liga, turinčia aiškų biologinį pagrindą. Nors kasdienėje kalboje dažnai vartojamas terminas „sutrikimas“, tai nekeičia fakto, kad šizofrenija reikalauja profesionalaus gydymo, dažniausiai visą gyvenimą trunkančios priežiūros.

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11) šizofrenija priskiriama psichikos, elgesio ir neurovystymosi sutrikimų grupei, tačiau klinikinėje praktikoje ji gydoma kaip sunki lėtinė liga.

Kuo šizofrenija skiriasi nuo kitų psichikos sutrikimų?

Šizofrenija skiriasi nuo depresijos, bipolinio sutrikimo ar nerimo sutrikimų tuo, kad jos metu sutrinka pats realybės suvokimas. Žmogus gali girdėti balsus, matyti tai, ko nėra, arba tvirtai tikėti dalykais, kurie neturi realaus pagrindo.

Skiriamieji šizofrenijos bruožai:

• psichoziniai simptomai išlieka ilgą laiką;
• sutrinka kritinis mąstymas;
• ligos eiga dažnai būna lėtinė su paūmėjimų ir remisijų periodais.

Pasak Londono King’s College psichiatrijos profesoriaus dr. Robino Murray: „Šizofrenija nėra emocinė reakcija į stresą – tai sudėtingas smegenų sutrikimas, kuriam būtinas medicininis gydymas.“

Dažniausi mitai apie šizofreniją

Vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai apsunkina ligos supratimą ir pacientų integraciją į visuomenę.

Dažniausi mitai:

• šizofrenija sergantys žmonės yra pavojingi;
• šizofrenija reiškia kelias asmenybes;
• liga neišgydoma ir gydymas beprasmis.

Medicininiai tyrimai rodo, kad dauguma šizofrenija sergančių žmonių nėra agresyvūs, o tinkamai gydomi gali sėkmingai mokytis, dirbti ir kurti santykius.

Šizofrenijos paplitimas ir kam ji pasireiškia

Šizofrenija yra santykinai reta, tačiau visame pasaulyje paplitusi psichikos liga. Ji pasireiškia visose kultūrose, socialinėse grupėse ir ekonominiuose sluoksniuose. Ligos atsiradimas nėra susijęs su žmogaus gyvenimo būdu, auklėjimu ar asmeniniais pasirinkimais, tačiau tam tikri biologiniai ir aplinkos veiksniai gali didinti riziką susirgti.

Kaip dažnai pasireiškia šizofrenija?

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šizofrenija serga apie 0,7–1 procentą pasaulio gyventojų. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas iš šimto žmonių per gyvenimą gali susidurti su šia liga. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paplitimas yra panašus.

Šizofrenija:

• vienodai dažnai diagnozuojama skirtingose šalyse;
• nepriklauso nuo išsilavinimo ar socialinės padėties;
• sudaro reikšmingą dalį sunkių psichikos ligų atvejų.

Kokiame amžiuje dažniausiai prasideda šizofrenija?

Šizofrenija dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, kai žmogaus psichika ir socialinis gyvenimas dar tik formuojasi. Pirmieji simptomai dažniausiai išryškėja:

• vyrams – nuo 18 iki 25 metų;
• moterims – nuo 25 iki 35 metų.

Retais atvejais liga gali pasireikšti paauglystėje ar vyresniame amžiuje, tačiau tai nėra būdinga. Ankstyvas ligos pradžios amžius dažnai siejamas su sudėtingesne eiga ir didesniu ilgalaikio gydymo poreikiu.

Oksfordo universiteto psichiatras dr. Maxas Birchwoodas pabrėžia: „Kuo anksčiau atpažįstami pirmieji šizofrenijos simptomai ir pradedamas gydymas, tuo geresnė ilgalaikė paciento prognozė.“

Ar šizofrenija paveldima?

Genetika atlieka svarbų vaidmenį šizofrenijos išsivystyme, tačiau liga nėra paveldima tiesioginiu būdu. Tai reiškia, kad paveldimas ne pats sutrikimas, o padidėjęs polinkis jam išsivystyti.

Rizika susirgti šizofrenija:

• bendroje populiacijoje – apie 1 procentą;
• jei serga vienas iš tėvų – apie 10 procentų;
• jei serga abu tėvai – iki 40 procentų;
• jei serga identiškas dvynys – apie 50 procentų.

Tai rodo, kad genetiniai veiksniai yra svarbūs, tačiau jie nėra vienintelė ligos priežastis.

Pagrindiniai šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai yra įvairūs ir gali skirtis tarp skirtingų žmonių. Jie dažniausiai pasireiškia palaipsniui, o ne staiga, todėl ankstyvieji požymiai neretai lieka nepastebėti. Klinikinėje praktikoje šizofrenijos simptomai skirstomi į tris pagrindines grupes: teigiamus, neigiamus ir kognityvinius. Toks skirstymas padeda tiksliau įvertinti ligos pobūdį ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Teigiami simptomai

Teigiami simptomai reiškia psichikos funkcijas ar patirtis, kurios paprastai nebūdingos sveikam žmogui. Jie dažniausiai yra labiausiai pastebimi ir dažniausiai siejami su šizofrenija.

Dažniausi teigiami simptomai:

• kliedesiai – tvirti, realybės neatitinkantys įsitikinimai, pavyzdžiui, persekiojimo, didybės ar kontrolės kliedesiai;
• haliucinacijos – dažniausiai klausos, kai žmogus girdi balsus, nors išorinio garso šaltinio nėra;
• dezorganizuota kalba – nerišlus, sunkiai suprantamas kalbėjimas;
• dezorganizuotas ar neįprastas elgesys.

Pasak Jeilio universiteto psichiatrijos profesoriaus dr. Johno Kane’o: „Psichoziniai simptomai nėra paciento pasirinkimas ar vaizduotės vaisius – tai sutrikusios smegenų veiklos pasekmė.“

Neigiami simptomai

Neigiami simptomai pasireiškia tuo, kad sumažėja ar išnyksta įprastos psichikos funkcijos. Jie dažnai yra mažiau pastebimi nei teigiami simptomai, tačiau gali turėti didesnį ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei.

Pagrindiniai neigiami simptomai:

• emocijų nublankimas, sumažėjusi veido išraiška;
• motyvacijos stoka;
• sumažėjęs kalbėjimas;
• socialinis atsiribojimas;
• malonumo jausmo sumažėjimas.

Šie simptomai dažnai trukdo žmogui dirbti, mokytis ar palaikyti artimus santykius net ir tada, kai psichoziniai simptomai yra suvaldyti.

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai simptomai susiję su mąstymo, dėmesio ir atminties sutrikimais. Jie dažnai išlieka visą ligos eigą ir gali būti sunkiai pastebimi aplinkiniams, tačiau labai apsunkina kasdienę veiklą.

Dažniausi kognityviniai simptomai:

• dėmesio koncentracijos sunkumai;
• atminties pablogėjimas;
• sunkumai planuojant ir priimant sprendimus;
• lėtesnis informacijos apdorojimas.

Šie simptomai nėra susiję su intelekto sumažėjimu, tačiau riboja gebėjimą efektyviai funkcionuoti kasdienėse situacijose.

Kaip simptomai pasireiškia kasdienėje veikloje?

Šizofrenijos simptomai gali paveikti visas gyvenimo sritis. Žmogui gali būti sunku:

• laikytis darbo ar studijų grafiko;
• palaikyti socialinius ryšius;
• pasirūpinti savimi;
• kritiškai vertinti savo būklę.

Svarbu pabrėžti, kad simptomų intensyvumas gali keistis laikui bėgant, o tinkamas gydymas leidžia daugeliui pacientų pasiekti ilgalaikę remisiją.

Šizofrenijos priežastys

Šizofrenijos atsiradimo priežastys yra sudėtingos ir iki galo neišaiškintos. Šiuolaikinė medicina sutaria, kad tai nėra vieno veiksnio liga. Šizofrenija išsivysto dėl kelių tarpusavyje susijusių biologinių, genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Nė vienas iš šių veiksnių atskirai nėra pakankamas ligai sukelti, tačiau jų derinys gali padidinti riziką.

Genetiniai veiksniai

Genetika yra vienas svarbiausių šizofrenijos rizikos veiksnių. Moksliniai tyrimai rodo, kad šizofrenija dažniau pasireiškia asmenims, kurių šeimoje yra buvę šios ar kitų psichozinių ligų atvejų.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad:

• nėra vieno geno, sukeliančio šizofreniją;
• rizika susijusi su daugybe genetinių variantų;
• genetinis polinkis nebūtinai lemia ligos išsivystymą.

Pasak Stanfordo universiteto psichiatrijos profesoriaus dr. David’o Braffo: „Šizofrenija yra poligeninė liga – ją lemia daugybė genų, kurių poveikis pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis.“

Neurobiologiniai pokyčiai

Šizofrenija yra siejama su smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiais. Tyrimai rodo, kad sergant šizofrenija gali būti sutrikusi tam tikrų neuromediatorių pusiausvyra, ypač dopamino ir glutamato.

Dažniausiai nustatomi neurobiologiniai ypatumai:

• pakitęs dopamino signalų perdavimas;
• smegenų sričių, atsakingų už mąstymą ir emocijų reguliavimą, veiklos sutrikimai;
• nežymūs struktūriniai smegenų pokyčiai.

Pasak Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) psichiatro dr. Joshua Gordon: „Šizofrenija nėra vien tik cheminis disbalansas – tai sudėtingas smegenų tinklų veiklos sutrikimas.“

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai gali turėti reikšmingą poveikį šizofrenijos išsivystymui, ypač asmenims, turintiems genetinį polinkį. Šie veiksniai dažniausiai veikia ankstyvais gyvenimo etapais.

Svarbiausi aplinkos veiksniai:

• komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu;
• deguonies trūkumas gimimo metu;
• ankstyvos vaikystės infekcijos;
• psichoaktyvių medžiagų vartojimas paauglystėje.

Ar stresas gali sukelti šizofreniją?

Stresas pats savaime nesukelia šizofrenijos, tačiau jis gali veikti kaip ligą išprovokuojantis veiksnys. Stiprūs emociniai išgyvenimai, ilgalaikis psichologinis krūvis ar traumuojantys įvykiai gali paskatinti pirmųjų simptomų pasireiškimą arba ligos paūmėjimą.

Londono universiteto psichiatras dr. Robin Murray teigia: „Stresas nėra šizofrenijos priežastis, tačiau jis dažnai tampa paskutiniu veiksniu, atskleidžiančiu jau esamą biologinį pažeidžiamumą.“

Svarbu pabrėžti, kad tinkama psichikos sveikatos priežiūra ir ankstyvas įsikišimas gali sumažinti ligos progresavimo riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šizofrenijos simptomų grupės ir jų poveikis kasdieniam gyvenimui

Šaltiniai

World Health Organization (WHO). “Schizophrenia.”

National Institute of Mental Health (NIMH). “Schizophrenia.”