Plaučių uždegimas: simptomai, požymiai, gydymas
Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra ūmi ar rečiau lėtinė apatinių kvėpavimo takų infekcija, kurios metu pažeidžiami plaučių alveolės – smulkūs oro maišeliai, atsakingi už deguonies pasisavinimą. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio ar pūlių, todėl sutrinka normalus kvėpavimas ir organizmo aprūpinimas deguonimi.
Mediciniškai plaučių uždegimas laikomas potencialiai pavojinga liga, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, turintiems lėtinių ligų ar nusilpusį imunitetą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumonija išlieka viena dažniausių infekcinių mirties priežasčių visame pasaulyje.
Kaip vystosi plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimas išsivysto tada, kai ligos sukėlėjai patenka į plaučius ir organizmo imuninė sistema nesugeba jų laiku neutralizuoti. Dažniausiai infekcija prasideda viršutiniuose kvėpavimo takuose ir vėliau plinta į apatinius.
Uždegimo metu:
- suaktyvėja imuninės ląstelės,
- alveolėse kaupiasi uždegiminis skystis,
- sumažėja deguonies patekimas į kraują,
- atsiranda kvėpavimo ir bendro negalavimo simptomai.
Pasak Harvardo medicinos mokyklos profesoriaus, pulmonologo dr. Michaelio Niedermano: „Pneumonija nėra vien tik plaučių infekcija – tai viso organizmo uždegiminė reakcija, kuri gali greitai progresuoti, jei nėra tinkamai gydoma.“
Kodėl plaučių uždegimas laikomas pavojinga liga?
Plaučių uždegimo pavojus slypi ne tik pačioje infekcijoje, bet ir galimose komplikacijose. Negydoma arba netinkamai gydoma pneumonija gali sukelti:
- kvėpavimo nepakankamumą,
- bakterijų išplitimą į kraują (sepsį),
- ilgalaikius plaučių struktūros pažeidimus.
Ypač rizikinga liga laikoma:
- vyresniems nei 65 metų asmenims,
- kūdikiams ir mažiems vaikams,
- sergantiems širdies, plaučių, cukriniu diabetu,
- asmenims su nusilpusiu imunitetu.
Plaučių uždegimo simptomai
Plaučių uždegimo simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo ligos sukėlėjo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir imuninės sistemos reakcijos. Kai kuriais atvejais simptomai vystosi staiga, kitais – palaipsniui, todėl liga ne visada atpažįstama iš karto.
Dažniausi plaučių uždegimo simptomai suaugusiems
Suaugusiesiems plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia bendrais infekcijos ir kvėpavimo sutrikimo požymiais.
Būdingi simptomai:
- kosulys, dažnai su skrepliais,
- padidėjusi kūno temperatūra, šaltkrėtis,
- dusulys, ypač fizinio krūvio metu,
- krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint,
- bendras silpnumas, nuovargis,
- padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas.
Amerikos krūtinės gydytojų koledžo narys, pulmonologas dr. Gerardas Crineris pažymi: „Kosulys kartu su dusuliu ir karščiavimu visada turėtų kelti įtarimą dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijos, ypač jei simptomai stiprėja.“
Netipiniai simptomai vyresnio amžiaus žmonėms
Vyresnio amžiaus pacientams plaučių uždegimas dažnai pasireiškia be ryškios temperatūros ar kosulio, todėl diagnozė gali būti pavėluota.
Galimi netipiniai požymiai:
- staigus sumišimas ar sąmonės pakitimai,
- bendras silpnumas be aiškios priežasties,
- apetito stoka,
- kritimai ar staigus funkcinės būklės pablogėjimas.
Geriatrinės medicinos specialistas iš Kanados dr. Samiras Sinha teigia: „Vyresnio amžiaus žmonėms pneumonija neretai pasireiškia ne plaučių, o smegenų simptomais, todėl svarbus artimųjų ir medikų budrumas.“
Plaučių uždegimo simptomai vaikams
Vaikams simptomai priklauso nuo amžiaus ir ligos sunkumo. Kūdikiai ir maži vaikai ne visada gali išreikšti savo savijautą, todėl svarbūs objektyvūs požymiai.
Dažniausi vaikų simptomai:
- greitas, paviršinis kvėpavimas,
- nosies sparnelių judėjimas kvėpuojant,
- karščiavimas,
- vangumas, mieguistumas,
- atsisakymas valgyti,
- vėmimas ar pilvo skausmas.
Pasak vaikų pulmonologo iš Stanfordo universiteto dr. Haroldo J. Farberio: „Greitas kvėpavimas ir vaiko vangumas yra svarbūs signalai, rodantys galimą pneumoniją, net jei kosulys nėra ryškus.“
Simptomai, rodantys sunkią ligos eigą
Tam tikri požymiai gali rodyti sunkų plaučių uždegimą, kuriam reikalinga skubi medicininė pagalba.
Pavojingi simptomai:
- ryškus dusulys ramybėje,
- melsvos lūpos ar nagai,
- labai aukšta arba nukritusi kūno temperatūra,
- krūtinės skausmas, stiprėjantis kvėpuojant,
- sąmonės sutrikimai.
Tokiais atvejais delsimas kreiptis į gydytoją gali būti pavojingas gyvybei.
Plaučių uždegimo požymiai, kuriuos nustato gydytojas
Be paciento jaučiamų simptomų, plaučių uždegimas pasireiškia ir objektyviais požymiais, kuriuos nustato gydytojas apžiūros ir tyrimų metu. Šie požymiai padeda patvirtinti diagnozę, įvertinti ligos sunkumą ir parinkti tinkamą gydymą.
Klinikiniai požymiai apžiūros metu
Pirminės apžiūros metu gydytojas vertina bendrą paciento būklę ir gyvybinius rodiklius. Plaučių uždegimui būdingi šie klinikiniai požymiai:
- padidėjusi arba sumažėjusi kūno temperatūra,
- padažnėjęs kvėpavimas,
- pagreitėjęs širdies ritmas,
- sumažėjęs kraujo prisotinimas deguonimi,
- bendras paciento išsekimas ar vangumas.
Kvėpavimo dažnis ir deguonies saturacija yra ypač svarbūs rodikliai vertinant ligos sunkumą.
Plaučių klausymo metu nustatomi pakitimai
Klausant plaučius stetoskopu, gydytojas gali girdėti specifinius garsus, rodančius uždegiminius pakitimus:
- smulkius karkalus,
- drėgnus karkalus įkvėpimo pabaigoje,
- susilpnėjusį kvėpavimą pažeistoje vietoje,
- bronchinio kvėpavimo požymius.
Šie auskultaciniai radiniai padeda lokalizuoti uždegimą, tačiau vien jų nepakanka galutinei diagnozei patvirtinti.
Laboratoriniai plaučių uždegimo požymiai
Kraujo tyrimai leidžia įvertinti organizmo uždegiminę reakciją ir galimą infekcijos pobūdį.
Dažniausiai nustatomi pokyčiai:
- padidėjęs leukocitų skaičius,
- padidėjęs C reaktyvusis baltymas,
- padidėjęs prokalcitoninas bakterinės infekcijos atveju.
Šie rodikliai padeda diferencijuoti bakterinę ir virusinę pneumoniją bei stebėti gydymo efektyvumą.
Instrumentiniai požymiai
Instrumentiniai tyrimai yra esminiai patvirtinant plaučių uždegimo diagnozę. Dažniausiai nustatomi:
- plaučių infiltratai krūtinės ląstos rentgenogramoje,
- segmentiniai ar skiltiniai uždegimo plotai,
- skysčio kaupimasis pleuros ertmėje.
Šie požymiai leidžia tiksliai nustatyti uždegimo lokalizaciją ir išplitimą.
Plaučių uždegimo gydymas
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir gretutinių ligų. Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kada plaučių uždegimas gydomas namuose, o kada ligoninėje?
Dalis pacientų gali būti gydomi ambulatoriškai, tačiau tam tikrais atvejais reikalingas gydymas stacionare.
Gydymas namuose galimas, jei:
- simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo,
- nėra ryškaus dusulio,
- kraujo prisotinimas deguonimi yra pakankamas,
- pacientas neturi sunkių gretutinių ligų.
Hospitalizacija rekomenduojama, jei:
- pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas,
- reikalinga deguonies terapija,
- yra sąmonės sutrikimų,
- pacientas vyresnio amžiaus arba turi nusilpusį imunitetą.
Antibiotikų vartojimas
Jei plaučių uždegimą sukelia bakterijos arba yra didelė jų tikimybė, skiriami antibiotikai. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo:
- tikėtino sukėlėjo,
- ligos sunkumo,
- paciento individualių rizikos veiksnių.
Svarbu pabrėžti, kad:
- antibiotikus būtina vartoti visą paskirtą laiką,
- savavališkas gydymo nutraukimas didina atkryčio ir atsparumo riziką.
Infekcinių ligų specialistas dr. Andrew Pavia teigia: „Net ir pagerėjus savijautai, antibiotikų kurso nutraukimas per anksti yra viena dažniausių gydymo nesėkmių priežasčių.“
Antivirusinis ir palaikomasis gydymas
Virusinės kilmės plaučių uždegimo atveju antibiotikai nėra veiksmingi. Gydymas gali apimti:
- antivirusinius vaistus tam tikrais atvejais,
- karščiavimą mažinančius vaistus,
- skysčių vartojimą,
- poilsį.
Palaikomasis gydymas yra svarbus visais pneumonijos atvejais, nepriklausomai nuo sukėlėjo.
Deguonies terapija
Jei sumažėja kraujo prisotinimas deguonimi, gali būti taikoma deguonies terapija. Ji padeda:
- sumažinti dusulį,
- pagerinti audinių aprūpinimą deguonimi,
- sumažinti komplikacijų riziką.
Sunkesniais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos.
Gydymo trukmė ir kontrolė
Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo. Dažniausiai:
- antibiotikų kursas trunka 5–10 dienų,
- simptomai silpnėja per kelias dienas,
- visiškas pasveikimas gali užtrukti kelias savaites.
Gydymo metu ir po jo gali būti atliekami kontroliniai tyrimai, siekiant įvertinti plaučių būklės atsistatymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Taip, tai įmanoma. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su nusilpusiu imunitetu ar sergantiems lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas gali pasireikšti be ryškaus karščiavimo. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia silpnumas, dusulys ar sumišimas.
Pats plaučių uždegimas nėra tiesiogiai užkrečiamas, tačiau jį sukeliantys virusai ar bakterijos gali būti perduodami nuo žmogaus žmogui. Ne kiekvienas užsikrėtęs asmuo suserga pneumonija – tam įtakos turi imuninė sistema ir bendroji sveikatos būklė.
Ne, ne visais atvejais. Antibiotikai skiriami tik tada, kai plaučių uždegimą sukelia bakterijos arba yra didelė bakterinės infekcijos tikimybė. Virusinės kilmės plaučių uždegimas gydomas palaikomuoju gydymu, o antibiotikai tokiais atvejais nėra veiksmingi. Sprendimą dėl gydymo visada priima gydytojas, įvertinęs klinikinius ir laboratorinius duomenis.
Bakterinio ir virusinio plaučių uždegimo palyginimas
| Savybė | Bakterinis plaučių uždegimas | Virusinis plaučių uždegimas |
| Dažniausi sukėlėjai | Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus | Gripo virusai, RSV, SARS-CoV-2 |
| Ligos pradžia | Dažniausiai staigi | Dažnai palaipsnė |
| Kūno temperatūra | Aukšta, dažnai su šaltkrėčiu | Vidutinė arba subfebrili |
| Kosulys | Produktyvus, su pūlingais skrepliais | Sausas arba su nedideliu kiekiu skreplių |
| Dusulys | Dažnas, ryškėjantis | Gali atsirasti vėliau |
| Krūtinės skausmas | Dažnas, sustiprėja kvėpuojant | Retesnis |
| Kraujo tyrimų pokyčiai | Padidėjęs leukocitų kiekis, prokalcitoninas | Dažnai normalūs arba nežymūs |
| Rentgenologiniai požymiai | Lokalūs infiltratai | Difuziniai arba intersticiniai pakitimai |
| Gydymas antibiotikais | Būtinas | Neveiksmingas |
| Ligos eiga | Gali būti sunki be gydymo | Dažniausiai lengvesnė, bet galimos komplikacijos |
Šaltiniai
Mandell, Lionel A., et al. “Infectious Diseases Society of America/American Thoracic Society Consensus Guidelines on the Management of Community-Acquired Pneumonia in Adults.” Clinical Infectious Diseases
Self, Wesley H., et al. “Procalcitonin as a Marker of Etiology in Adults Hospitalized with Community-Acquired Pneumonia.” Clinical Infectious Diseases vol. 65, 2 (2017): 183–190.


