Parkinsono liga ir alkoholis: ar yra sąsajų?

Parkinsono liga yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri pirmiausia paveikia judesių kontrolę, tačiau laikui bėgant sukelia ir daugybę nemotorinių simptomų. Liga atsiranda dėl tam tikrų nervinių ląstelių žūties smegenų srityje, vadinamoje juodąja medžiaga. Šios ląstelės gamina dopaminą – neuromediatorių, būtiną sklandžiam judesių koordinavimui, raumenų tonuso reguliavimui ir automatiniams judesiams.

Kai dopamino kiekis smegenyse sumažėja, nerviniai signalai tarp smegenų struktūrų pradeda veikti neefektyviai. Dėl to atsiranda būdingi Parkinsono ligos simptomai: drebulys ramybėje, raumenų rigidiškumas, judesių sulėtėjimas ir laikysenos bei pusiausvyros sutrikimai. Tačiau Parkinsono liga nėra vien tik judėjimo sutrikimas. Daugelis pacientų patiria miego problemas, nuotaikos pokyčius, depresiją, nerimą, atminties ir dėmesio sutrikimus, autonominės nervų sistemos pažeidimus.

Liga vystosi palaipsniui. Ankstyvieji simptomai dažnai būna neryškūs ir gali pasireikšti dar kelerius metus iki diagnozės nustatymo. Tai gali būti sumažėjusi uoslė, lėtinis vidurių užkietėjimas, nuolatinis nuovargis ar miego sutrikimai. Ši ankstyva stadija ypač svarbi, kalbant apie galimus aplinkos veiksnius, įskaitant alkoholio vartojimą, nes manoma, kad būtent šiuo laikotarpiu tam tikri išoriniai faktoriai gali turėti didžiausią įtaką ligos vystymuisi.

Parkinsono ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Daugeliu atvejų liga laikoma sporadine, tai reiškia, kad ją lemia ne viena konkreti priežastis, o sudėtinga genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Tyrimai rodo, kad apie 10 procentų atvejų gali būti susiję su paveldimomis genetinėmis mutacijomis, tačiau didžioji dalis atvejų vystosi be aiškios paveldimos priežasties. Aplinkos veiksniai, tokie kaip tam tikrų toksinų poveikis, galvos traumos, gyvenimo būdo ypatumai ir mityba, yra aktyviai tiriami kaip galimi ligos rizikos veiksniai.

Būtent šiame kontekste alkoholis tampa mokslinių diskusijų objektu. Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, neurotransmiterių pusiausvyrą, oksidacinio streso lygį ir uždegiminius procesus smegenyse. Kadangi Parkinsono liga yra glaudžiai susijusi su dopamino sistemos pažeidimu ir neurodegeneracija, natūraliai kyla klausimas, ar alkoholis gali prisidėti prie ligos atsiradimo, ar priešingai – tam tikromis sąlygomis turėti apsauginį poveikį.

Alkoholis ir nervų sistema: kaip alkoholis veikia smegenis?

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą ir keičia smegenų cheminius procesus. Patekęs į organizmą, alkoholis greitai pasiekia smegenis ir pradeda veikti neurotransmiterių sistemas, atsakingas už judesių kontrolę, emocijas, atmintį ir elgesį. Šis poveikis gali būti laikinas, tačiau ilgalaikis ar dažnas alkoholio vartojimas sukelia struktūrinius ir funkcinius smegenų pokyčius.

Vienas pagrindinių alkoholio veikimo mechanizmų yra jo poveikis slopinamajam neurotransmiteriui GABA ir jaudinamajam glutamatui. Alkoholis sustiprina GABA poveikį, todėl smegenų aktyvumas slopinamas, o tuo pačiu slopina glutamato veiklą, kas dar labiau mažina neuronų aktyvumą. Šie pokyčiai paaiškina, kodėl alkoholis sukelia koordinacijos sutrikimus, sulėtėjusias reakcijas ir pusiausvyros problemas. Būtent šios funkcijos jau yra pažeistos sergant Parkinsono liga, todėl alkoholio poveikis gali būti ypač reikšmingas.

Alkoholis taip pat veikia dopamino sistemą, kuri yra esminė Parkinsono ligos kontekste. Trumpalaikis alkoholio vartojimas padidina dopamino išsiskyrimą tam tikrose smegenų srityse, sukeldamas malonumo ir atsipalaidavimo pojūtį. Tačiau ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sutrikdyti dopamino sintezę ir receptorių jautrumą. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis alkoholio poveikis gali sukelti dopaminerginių neuronų funkcijos sutrikimus, o tai teoriškai galėtų prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

Dar vienas svarbus mechanizmas yra oksidacinis stresas. Alkoholis skatina laisvųjų radikalų susidarymą ir silpnina antioksidacines smegenų apsaugos sistemas. Parkinsono ligai būdingas padidėjęs oksidacinis stresas ir mitochondrijų funkcijos sutrikimai, todėl alkoholis gali sustiprinti jau egzistuojančius žalingus procesus. Be to, alkoholis gali skatinti neuroinflammaciją – lėtinį uždegimą smegenyse, kuris laikomas vienu iš galimų Parkinsono ligos progresavimo mechanizmų.

Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas siejamas ir su struktūriniais smegenų pokyčiais, įskaitant pilkosios medžiagos mažėjimą, baltosios medžiagos pažeidimus ir nervinių jungčių nykimą. Nors šie pokyčiai nėra identiški tiems, kurie stebimi sergant Parkinsono liga, jie gali mažinti smegenų rezervą ir gebėjimą kompensuoti neurodegeneraciją. Tai reiškia, kad net jei alkoholis tiesiogiai nesukelia Parkinsono ligos, jis gali pabloginti smegenų atsparumą ligos procesams.

JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto mokslininkas dr. George Koob yra teigęs, kad „alkoholis veikia beveik visas smegenų sistemas, o ilgalaikis vartojimas sukelia neuroadaptacijas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių smegenų sveikatai“. Ši citata pabrėžia, kodėl alkoholio poveikis turi būti vertinamas ne tik trumpalaikio poveikio, bet ir ilgalaikės neurologinės sveikatos kontekste.

Svarbu pabrėžti, kad alkoholio poveikis smegenims priklauso nuo daugelio veiksnių: suvartojamo kiekio, vartojimo dažnio, asmens amžiaus, genetinio polinkio ir bendros sveikatos būklės. Todėl kalbant apie Parkinsono ligą ir alkoholį, negalima remtis vien tik bendromis alkoholio poveikio schemomis – būtina atsižvelgti į individualius skirtumus ir ligos stadiją.

Ar alkoholis gali padidinti Parkinsono ligos riziką?

Klausimas, ar alkoholis gali padidinti Parkinsono ligos riziką, yra vienas dažniausiai keliamų tiek pacientų, tiek mokslininkų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo atlikta daug epidemiologinių tyrimų, siekiančių įvertinti alkoholio vartojimo ir Parkinsono ligos atsiradimo ryšį, tačiau jų rezultatai nėra vienareikšmiai. Tai rodo, kad ryšys, jei jis egzistuoja, yra sudėtingas ir priklausantis nuo daugelio veiksnių.

Dalis tyrimų rodo, kad gausus ir ilgalaikis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia Parkinsono ligos rizika. Šiuose tyrimuose pabrėžiama, kad alkoholis, ypač vartojamas dideliais kiekiais, gali sustiprinti neurodegeneracinius procesus per oksidacinį stresą, neuroinflammaciją ir dopaminerginių neuronų pažeidimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad lėtinis alkoholio vartojimas dažnai siejamas su prastesne bendra sveikatos būkle, mitybos trūkumais ir kitais rizikos veiksniais, kurie gali netiesiogiai prisidėti prie neurologinių ligų vystymosi.

Kita vertus, nemažai didelių populiacinių tyrimų neparodė aiškaus ryšio tarp vidutinio alkoholio vartojimo ir padidėjusios Parkinsono ligos rizikos. Kai kurie tyrimai netgi nustatė mažesnį Parkinsono ligos paplitimą tarp asmenų, kurie vartojo nedidelius alkoholio kiekius, palyginti su visiškai nevartojančiais. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai gali būti iškreipti dėl vadinamojo „sveiko vartotojo“ efekto, kai vidutiniškai alkoholį vartojantys asmenys dažnai turi ir kitų sveikesnio gyvenimo būdo bruožų.

Svarbu paminėti ir tai, kad dauguma tyrimų remiasi savarankiškai pateikta informacija apie alkoholio vartojimą, o tai didina duomenų netikslumo riziką. Be to, Parkinsono liga vystosi lėtai, dažnai per kelis dešimtmečius, todėl tiksliai nustatyti, kada ir kaip alkoholis galėjo turėti įtakos ligos pradžiai, yra sudėtinga. Dėl šių priežasčių moksliniai duomenys negali pateikti vienareikšmio atsakymo.

Taip pat svarbu atskirti skirtingus alkoholio vartojimo modelius. Epizodinis gausus vartojimas, dar vadinamas „binge drinking“, gali turėti kitokį poveikį nei reguliarus nedidelio kiekio alkoholio vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad būtent staigūs ir dideli alkoholio kiekiai sukelia didesnį neurotoksinį poveikį, kuris teoriškai galėtų didinti neurologinių pažeidimų riziką.

Ar alkoholis gali turėti apsauginį poveikį Parkinsono ligai?

Diskusijos apie galimą alkoholio apsauginį poveikį Parkinsono ligai kilo dėl kelių epidemiologinių tyrimų, kuriuose pastebėtas mažesnis Parkinsono ligos paplitimas tarp žmonių, vartojančių nedidelius alkoholio kiekius. Šie duomenys sukėlė nemažai diskusijų medicinos bendruomenėje, tačiau iki šiol jie vertinami itin atsargiai ir nėra laikomi pagrindu rekomenduoti alkoholio vartojimą ligos prevencijai.

Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose buvo pastebėta, kad asmenys, kurie saikingai vartojo alkoholį, ypač alų ar vyną, rečiau sirgo Parkinsono liga nei visiškai nevartojantys. Mokslininkai iškėlė kelias galimas hipotezes, kurios galėtų paaiškinti šį reiškinį. Viena iš jų susijusi su antioksidacinėmis medžiagomis, randamomis tam tikruose alkoholiniuose gėrimuose, pavyzdžiui, polifenoliais raudonajame vyne. Manoma, kad šios medžiagos gali mažinti oksidacinį stresą, kuris yra vienas iš Parkinsono ligos vystymosi mechanizmų.

Taip pat buvo svarstoma, ar alkoholis gali turėti įtakos dopamino apykaitai taip, kad tam tikromis sąlygomis būtų sumažinta dopaminerginių neuronų apkrova. Vis dėlto šios teorijos daugiausia grindžiamos laboratoriniais ar gyvūnų modeliais, o jų pritaikymas žmogaus organizmui išlieka neaiškus. Klinikiniai tyrimai, kurie patvirtintų tokį poveikį žmonėms, šiuo metu neegzistuoja.

Svarbu pabrėžti, kad stebėjimo tyrimai negali įrodyti priežastinio ryšio. Mažesnė Parkinsono ligos rizika tarp saikingai alkoholį vartojančių asmenų gali būti paaiškinama ir kitais veiksniais. Tokie žmonės dažnai turi aukštesnį socioekonominį statusą, geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros, aktyvesnį socialinį gyvenimą ir bendrą sveikesnį gyvenimo būdą. Be to, dalis žmonių visiškai nevartoja alkoholio dėl jau esamų sveikatos problemų, kurios pačios gali būti susijusios su didesne neurologinių ligų rizika.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad net jei teoriškai egzistuotų labai silpnas apsauginis poveikis, jis būtų gerokai nusveriamas žinomos alkoholio žalos rizikos. Alkoholis didina širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų ligų, onkologinių susirgimų ir psichikos sutrikimų riziką. Todėl net ir menama nauda neurologinei sveikatai negali būti laikoma pakankamu pagrindu alkoholio vartojimui skatinti.

Alkoholio vartojimas sergant Parkinsono liga

Žmonėms, kurie jau serga Parkinsono liga, alkoholio vartojimo klausimas tampa ypač svarbus, nes liga paveikia tas pačias funkcijas, kurias alkoholis gali dar labiau sutrikdyti. Nors kai kuriems pacientams nedidelis alkoholio kiekis gali nesukelti akivaizdžių neigiamų pasekmių, daugeliu atvejų alkoholis gali sustiprinti simptomus ir pabloginti bendrą savijautą.

Vienas pagrindinių aspektų yra judesių kontrolė ir pusiausvyra. Parkinsono liga dažnai sukelia eisenos nestabilumą, sulėtėjusius refleksus ir padidėjusią griuvimų riziką. Alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, dar labiau slopina centrinę nervų sistemą, blogina koordinaciją ir reakcijos laiką. Dėl to padidėja traumų rizika, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kuriems kritimai gali turėti rimtų pasekmių.

Alkoholis taip pat gali sustiprinti nemotorinius Parkinsono ligos simptomus. Daugelis pacientų kenčia nuo miego sutrikimų, nuovargio, depresijos ar nerimo. Nors alkoholis kartais klaidingai suvokiamas kaip priemonė atsipalaiduoti ar pagerinti miegą, iš tiesų jis dažnai blogina miego kokybę, sutrikdo gilias miego fazes ir gali padidinti naktinius prabudimus. Ilgainiui tai gali dar labiau sustiprinti dieninį nuovargį ir kognityvinius sunkumus.

Pažinimo funkcijų pokyčiai yra dar viena sritis, kurioje alkoholis gali turėti neigiamą poveikį. Parkinsono liga kai kuriems pacientams sukelia dėmesio, atminties ir planavimo sutrikimus. Alkoholis laikinai slopina šias funkcijas, o reguliarus vartojimas gali paspartinti pažintinių gebėjimų blogėjimą. Tai ypač svarbu pacientams, kuriems jau yra lengvas kognityvinis sutrikimas ar demencijos rizika.

Be to, alkoholis gali turėti įtakos autonominei nervų sistemai, kuri sergant Parkinsono liga dažnai jau yra pažeista. Tai gali pasireikšti kraujospūdžio svyravimais, ypač ortostatine hipotenzija, kai atsistojus staiga sumažėja kraujospūdis. Alkoholis plečia kraujagysles ir gali sustiprinti šį efektą, didindamas galvos svaigimo ir alpimo riziką.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vienodos rekomendacijos visiems Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Kai kurie pacientai, pasitarę su gydytoju, gali nuspręsti visiškai atsisakyti alkoholio, kiti – riboti jo kiekį iki labai nedidelio ir nedažno vartojimo. Visais atvejais svarbiausia yra atviras pokalbis su gydančiu neurologu ir savo organizmo reakcijų stebėjimas.

Alkoholio sąveika su vaistais nuo Parkinsono ligos

Vaistai yra pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas, todėl alkoholio sąveika su jais yra itin svarbus saugumo aspektas. Nors alkoholis dažnai suvokiamas kaip kasdienio gyvenimo dalis, sergant Parkinsono liga jis gali reikšmingai pakeisti vaistų poveikį ir sustiprinti nepageidaujamas reakcijas.

Dažniausiai skiriamas Parkinsono ligos vaistas yra levodopa, kuri organizme virsta dopaminu ir padeda kompensuoti jo trūkumą smegenyse. Alkoholis gali netiesiogiai paveikti levodopos veiksmingumą, nes jis veikia virškinimo sistemą ir gali sulėtinti ar sutrikdyti vaisto pasisavinimą. Kai kuriems pacientams tai gali lemti didesnius simptomų svyravimus, vadinamuosius „įjungimo–išjungimo“ epizodus, kai vaisto poveikis tampa mažiau prognozuojamas.

Dopamino agonistai, tokie kaip pramipeksolis ar ropinirolis, taip pat gali sąveikauti su alkoholiu. Šie vaistai dažnai sukelia mieguistumą, galvos svaigimą ar staigius užmigimo epizodus. Alkoholis stiprina šį slopinantį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, ypač vairuojant ar atliekant veiklas, reikalaujančias dėmesio.

Kiti vaistai, naudojami Parkinsono ligai gydyti, įskaitant MAO-B inhibitorius ir COMT inhibitorius, taip pat gali sąveikauti su alkoholiu. Nors šių vaistų sąveika dažniausiai nėra tiesioginė, alkoholis gali sustiprinti jų šalutinius poveikius, tokius kaip galvos skausmas, kraujospūdžio svyravimai ar virškinimo sutrikimai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kraujospūdžio pokyčius, nes daugelis Parkinsono liga sergančių pacientų jau turi polinkį į ortostatinę hipotenziją.

Alkoholis taip pat gali paveikti vaistų toleravimą ir paciento gebėjimą laikytis gydymo režimo. Reguliarus alkoholio vartojimas gali lemti prastesnį vaistų vartojimo laikymąsi, pamirštas dozes ar netinkamą dozavimą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus pacientams arba tiems, kuriems jau pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Sveiki žmonės ir sergantys Parkinsono liga

Šaltiniai

Kalia, Lorraine V., and Anthony E. Lang. “Parkinson’s disease.” The Lancet vol. 386, no. 9996 (2015): 896–912.

Gupta, Sanjay, et al. “Alcohol consumption and risk of Parkinson’s disease: A meta-analysis of observational studies.” Movement Disorders vol. 26, no. 13 (2011): 2217–2224.