Nuo ko atsiranda apendicitas?

Apendicitas – tai ūmus kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas, kuris dažniausiai vystosi staiga ir reikalauja skubaus medicininio įvertinimo. Apendiksas yra siaura, vamzdelio formos struktūra, prisitvirtinusi prie storosios žarnos pradžios – aklosios žarnos. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad apendiksas neturi reikšmingos funkcijos, šiandien žinoma, jog jis dalyvauja žarnyno imuninėje sistemoje, ypač ankstyvame amžiuje.

Apendicitas laikomas viena dažniausių ūminio pilvo skausmo priežasčių, dėl kurios atliekamos skubios chirurginės operacijos. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama 10–30 metų žmonėms.

Mediciniškai apendicitas vystosi tuomet, kai apendikse prasideda uždegiminis procesas, sukeltas vidinio spindžio užsikimšimo ir vėlesnio bakterijų dauginimosi. Negydomas uždegimas gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas.

Kaip aiškina JAV Mayo klinikos chirurgas dr. David R. Farley: „Apendicitas prasideda ne nuo skausmo, o nuo mechaninio ar imuninio apendikso spindžio užsikimšimo, kuris sudaro palankias sąlygas bakterinei infekcijai vystytis.“

Nuo ko atsiranda apendicitas? Pagrindinės priežastys

Apendicitas atsiranda tuomet, kai sutrikdomas normalus apendikso turinio nutekėjimas, o tai sukelia uždegiminę reakciją ir bakterijų dauginimąsi. Medicinoje laikomasi aiškios pozicijos: pagrindinė apendicito priežastis yra apendikso spindžio užsikimšimas, tačiau jį sukelti gali keli skirtingi veiksniai.

Apendikso spindžio užsikimšimas

Tai dažniausia ir svarbiausia apendicito priežastis. Užsikimšus apendikso spindžiui:

• sutrinka gleivių pasišalinimas,
• padidėja vidinis spaudimas,
• pablogėja kraujotaka,
• susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis.

Šis procesas sukelia greitai progresuojantį uždegimą.

Išmatų akmenys (fekalitai)

Viena dažniausių mechaninių užsikimšimo priežasčių yra fekalitai – sukietėjusios išmatų masės, kurios gali patekti į apendikso spindį ir jį visiškai užblokuoti. Ši priežastis dažnesnė:

• suaugusiesiems,
• žmonėms, kurių mityboje trūksta skaidulų,
• esant lėtesniam žarnyno judrumui.

Fekalitai laikomi viena svarbiausių priežasčių, susijusių su sunkesne apendicito eiga ir didesne perforacijos rizika.

Limfinio audinio išvešėjimas

Vaikams ir jauniems suaugusiesiems apendicitą dažnai sukelia limfinio audinio padidėjimas apendikso sienelėje. Tai gali įvykti po:

• virusinių infekcijų,
• kvėpavimo takų ligų,
• virškinamojo trakto infekcijų.

Padidėjęs limfinis audinys mechaniškai suspaudžia apendikso spindį ir sukelia uždegimo pradžią.

Infekcijos

Kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie apendicito išsivystymo. Infekcija gali:

• sukelti apendikso sienelės paburkimą,
• skatinti limfinio audinio proliferaciją,
• pakeisti žarnyno mikroflorą.

Nors infekcija retai būna vienintelė priežastis, ji dažnai veikia kaip provokuojantis veiksnys.

Retesnės priežastys

Nors pasitaiko rečiau, apendicitą gali sukelti ir:

• apendikso navikai,
• parazitinės infekcijos,
• svetimkūniai,
• randiniai pakitimai po uždegimų.

Šios priežastys sudaro nedidelę visų atvejų dalį, tačiau yra svarbios diferencinei diagnostikai.

Kaip vystosi apendicitas organizme?

Apendicitas vystosi kaip nuoseklus patologinis procesas, kuris prasideda apendikso spindžio užsikimšimu ir gali progresuoti iki gyvybei pavojingų komplikacijų. Šio proceso supratimas padeda paaiškinti, kodėl svarbus ankstyvas ligos atpažinimas ir gydymas.

Pradinė stadija: spindžio obstrukcija

Procesas prasideda, kai apendikso vidus užsikemša fekalitu, išvešėjusiu limfiniu audiniu ar kitu veiksniu. Dėl to:

• apendikse kaupiasi gleivės,
• didėja vidinis spaudimas,
• sutrinka veninis kraujo nutekėjimas.

Šiame etape uždegimas dar gali būti lokalus, tačiau procesas jau yra aktyvus.

Uždegimo progresavimas ir bakterijų dauginimasis

Didėjant spaudimui, pažeidžiama apendikso sienelės kraujotaka, sumažėja deguonies tiekimas audiniams. Tokios sąlygos yra palankios žarnyne natūraliai gyvenančių bakterijų dauginimuisi. Bakterijos pradeda:

• ardyti gleivinę,
• skatinti pūlingo uždegimo formavimąsi,
• aktyvinti imuninį atsaką.

Pasak Klivlando klinikos chirurgo dr. John P. J. Donahue: „Kai sutrinka apendikso kraujotaka, bakterijos labai greitai peržengia gleivinės barjerą ir sukelia intensyvų uždegimą.“

Audinių pažeidimas ir nekrozė

Jeigu procesas tęsiasi, uždegimas tampa sunkesnis:

• sienelė paburksta ir storėja,
• vystosi audinių nekrozė,
• apendiksas tampa trapus.

Ši stadija ženkliai padidina apendikso plyšimo (perforacijos) riziką.

Perforacija ir infekcijos išplitimas

Negydomas apendicitas gali baigtis apendikso plyšimu, kai infekuotas turinys patenka į pilvo ertmę. Tai gali sukelti:

• peritonitą,
• pūlinius,
• sepsį.

Šios komplikacijos reikalauja skubios ir intensyvios medicininės pagalbos.

Kaip pažymi Kanados chirurgas dr. Paul E. Ronksley: „Laiko faktorius apendicito atveju yra kritinis – kuo ilgiau uždegimas progresuoja, tuo didesnė sunkių komplikacijų tikimybė.“

Rizikos veiksniai, didinantys apendicito tikimybę

Nors apendicitas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, medicininiai tyrimai rodo, kad tam tikri rizikos veiksniai padidina apendikso uždegimo tikimybę. Svarbu pabrėžti, kad rizikos veiksniai nėra tiesioginės priežastys, tačiau jie gali sudaryti palankias sąlygas ligai atsirasti.

Amžius

Apendicitas dažniausiai diagnozuojamas:

• vaikams,
• paaugliams,
• jauniems suaugusiesiems.

Didžiausias sergamumas nustatomas 10–30 metų amžiaus grupėje. Vyresniame amžiuje liga pasitaiko rečiau, tačiau dažniau būna sunkesnės eigos dėl vėlesnio diagnozavimo.

Lytis

Statistiškai apendicitas šiek tiek dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Manoma, kad tai gali būti susiję su:

• anatomijos skirtumais,
• žarnyno motorikos ypatumais,
• hormoniniais veiksniais.

Tačiau klinikinėje praktikoje apendicitas vertinamas vienodai rimtai nepriklausomai nuo lyties.

Mitybos ypatumai

Moksliniai duomenys rodo ryšį tarp apendicito ir mažo skaidulų kiekio mityboje. Dieta, kurioje trūksta daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, gali lemti:

• kietesnes išmatas,
• lėtesnį žarnyno turinio judėjimą,
• didesnę fekalitų susidarymo riziką.

Infekcijos ir imuninės reakcijos

Virusinės ir bakterinės infekcijos, ypač vaikystėje, gali skatinti limfinio audinio išvešėjimą apendikse. Tai padidina spindžio obstrukcijos riziką ir sudaro sąlygas uždegimui.

Genetiniai veiksniai

Tyrimai rodo, kad apendicitas gali turėti paveldimą komponentą. Jei artimi giminaičiai yra sirgę apendicitu, rizika susirgti gali būti didesnė, nors konkretus genetinis mechanizmas dar nėra pilnai išaiškintas.

Gyvenimo būdo veiksniai

Kai kurie tyrimai nagrinėja galimą ryšį tarp apendicito ir:

• mažo fizinio aktyvumo,
• lėtesnės žarnyno peristaltikos,
• dehidratacijos.

Šie veiksniai laikomi papildomais, tačiau ne pagrindiniais.

Ar apendicitą gali sukelti mityba ar gyvenimo būdas?

Mityba ir gyvenimo būdas dažnai įvardijami kaip galimos apendicito priežastys, tačiau medicinoje jie laikomi netiesioginiais veiksniais, galinčiais padidinti riziką, bet ne tiesiogiai sukelti ligą. Svarbu atskirti moksliškai pagrįstus faktus nuo paplitusių mitų.

Skaidulų trūkumas mityboje

Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra nepakankamas maistinių skaidulų kiekis. Mažai skaidulų turinti mityba gali lemti:

• kietesnes ir rečiau pasišalinančias išmatas,
• didesnę fekalitų susidarymo tikimybę,
• didesnę apendikso spindžio užsikimšimo riziką.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad regionuose, kur tradiciškai vartojama daugiau augalinio maisto, apendicitas diagnozuojamas rečiau.

Greitas ir perdirbtas maistas

Dažnas greito, stipriai perdirbto maisto vartojimas siejamas su:

• lėtesne žarnyno peristaltika,
• didesniu vidurių užkietėjimo dažniu,
• žarnyno mikrofloros pokyčiais.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog vienkartinis ar trumpalaikis tokio maisto vartojimas galėtų sukelti apendicitą.

Skysčių trūkumas

Nepakankamas skysčių vartojimas gali prisidėti prie:

• išmatų kietėjimo,
• sulėtėjusio žarnyno turinio judėjimo.

Tai laikoma papildomu rizikos veiksniu, ypač derinyje su mažu skaidulų kiekiu mityboje.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina žarnyno motoriką. Mažas aktyvumas gali būti susijęs su:

• lėtesne peristaltika,
• dažnesniu vidurių užkietėjimu.

Vis dėlto tiesioginio ryšio tarp fizinio aktyvumo stokos ir apendicito atsiradimo neįrodyta.

Paplitę mitai

Medicinos praktikoje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų:

• kad apendicitą sukelia konkreti maisto rūšis,
• kad liga prasideda suvalgius „netinkamo“ maisto,
• kad apendicitas atsiranda dėl persivalgymo.

Šie teiginiai neturi mokslinio pagrindo.

Apibendrinant, mityba ir gyvenimo būdas negali būti laikomi tiesioginėmis apendicito priežastimis, tačiau ilgalaikiai įpročiai gali turėti įtakos žarnyno veiklai ir netiesiogiai padidinti riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Dažniausios apendicito priežastys pagal amžiaus grupes

Šaltiniai

Mayo Clinic Staff. Appendicitis – Symptoms and causes.

Humes, D. J., & Simpson, J. Acute appendicitis.