Kas yra atipinis plaučių uždegimas?

Atipinis plaučių uždegimas yra infekcinė plaučių liga, kurią sukelia nuo klasikinių bakterinių pneumonijų besiskiriantys mikroorganizmai. Šis uždegimas vadinamas atipiniu todėl, kad jo eiga, simptomai ir reakcija į gydymą neretai skiriasi nuo tradicinio, bakterijų, tokių kaip Streptococcus pneumoniae, sukeliamo plaučių uždegimo. Atipinis plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia lengvesne, tačiau ilgesne eiga, simptomai progresuoja lėčiau, o neretai primena ne plaučių, bet kvėpavimo takų virusinę infekciją.

Atipinis plaučių uždegimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau diagnozuojamas paaugliams, jauniems suaugusiesiems ir asmenims, kurie daug kontaktuoja tarpusavyje uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose, kariuomenėje, bendrabučiuose ar darbo kolektyvuose. Liga dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama kontaktuojant su sergančiu asmeniu, ypač kai kosėjama ar čiaudima.

Atipinė pneumonija neretai vadinama ir „vaikščiojančia pneumonija“, nes dalis pacientų jaučiasi pakankamai gerai ir tęsia kasdienę veiklą, nors plaučių audinyje jau vyksta uždegiminiai pokyčiai. Būtent dėl šios klastingos eigos dažnai uždelsta kreiptis į gydytoją arba liga nustatoma tik atlikus papildomus tyrimus.

Atipinio plaučių uždegimo priežastys

Atipinį plaučių uždegimą sukelia mikroorganizmai, kurie pasižymi kitokiomis biologinėmis savybėmis nei tipiškas bakterinis pneumonijos sukėlėjas Streptococcus pneumoniae. Šie patogenai dažnai yra mažesni, sunkiau aptinkami įprastiniais laboratoriniais metodais ir sugeba prisitaikyti prie žmogaus kvėpavimo takų aplinkos taip, kad liga progresuoja lėčiau ir ne taip agresyviai, kaip būdinga klasikinei pneumonijai.

Vienas dažniausių sukėlėjų yra Mycoplasma pneumoniae. Ši bakterija neturi ląstelės sienelės, todėl jai nebūdingos klasikinės bakterijų savybės, o dėl struktūrinių ypatybių ji nejautri kai kuriems antibiotikams, kurie paprastai naudojami gydant įprastą plaučių uždegimą. Mycoplasma pneumoniae sukelia uždegimą prisitvirtindama prie viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ląstelių, trikdydama jų funkciją ir skatindama uždegimines reakcijas. Liga dažnai plinta tarp vaikų bei jaunų suaugusiųjų, ypač kolektyvuose, kur glaudus kontaktas sudaro sąlygas mikroorganizmams lengvai perduoti iš žmogaus žmogui.

Kitas svarbus sukėlėjas yra Chlamydophila pneumoniae. Tai bakterija, sukelianti ilgai trunkančius kvėpavimo takų simptomus, kurie neretai primena lengvą bronchitą. Šis mikroorganizmas gali sukelti užsitęsusią, kelių savaičių eigą, o užsikrėstama paprastai oro lašeliniu būdu. Dėl lėtos progresijos liga gali būti nepastebėta ilgą laiką, todėl pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa intensyvesni.

Dar vienas atipinės pneumonijos sukėlėjas yra Legionella pneumophila, kuri sukelia legioneliozę – sunkesnės eigos atipinį plaučių uždegimą. Šios bakterijos plinta ne nuo žmogaus žmogui, bet per užterštus vandens aerozolius, pavyzdžiui, oro kondicionavimo, dušų ar sūkurinių vonių sistemas. Legionella gali sukelti staigesnę ir sunkesnę klinikinę eigą, o rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiesiems ir silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams.

Atipinę pneumoniją taip pat gali sukelti virusai. Dažniausi iš jų yra gripo virusai, respiracinio sincitinio viruso infekcija, adenovirusai bei tam tikri koronavirusai. Virusinės kilmės atipinis plaučių uždegimas dažnai prasideda kaip įprasta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, tačiau progresuoja apimdama plaučių audinį. Tokiu atveju plaučiai tampa jautresni antrinėms bakterinėms infekcijoms, todėl liga gali būti sudėtingesnė.

Pagal Ohajo valstijos universiteto Wexner medicinos centro pulmonologą dr. Williamą Marrą, atipinės pneumonijos sukėlėjai pasižymi gebėjimu ilgą laiką išlikti kvėpavimo takuose ir sukelti uždegimą, kuris kliniškai atrodo „ne toks dramatiškas“, tačiau gali lemti užsitęsusią ligos eigą. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad dėl šio užsitęsusio proceso svarbu neatidėlioti diagnostikos, net jei simptomai atrodo lengvi.

Simptomai: kaip atpažinti atipinį plaučių uždegimą?

Atipinis plaučių uždegimas pasižymi tuo, kad jo simptomai dažnai vystosi pamažu, o pradžioje primena lengvą peršalimą ar viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Dėl šios lėtos ir neryškios pradžios pacientai dažnai nesusimąsto, kad plaučių audinyje jau vyksta uždegiminiai procesai. Daugeliui ligos forma išlieka gana lengva, tačiau kai kurioms žmonių grupėms simptomai gali būti žymiai intensyvesni.

Vienas dažniausių simptomų yra sausas, užsitęsęs kosulys. Skirtingai nei įprastame plaučių uždegime, kosulys dažniausiai nebūna drėgnas ar lydimas gausių skreplių. Jis gali išlikti kelias savaites net ir pradėjus gydymą, nes kvėpavimo takų gleivinė atsistato lėtai. Sausas kosulys ypač būdingas Mycoplasma pneumoniae sukeliamai infekcijai.

Temperatūra sergant atipiniu plaučių uždegimu dažniausiai nėra labai aukšta. Gali pasireikšti lengvas ar vidutinis karščiavimas, kūno temperatūra neretai svyruoja apie 37,5–38,5 °C. Šaltkrėtis ir stiprus karščiavimas, dažnai pasitaikantys tipiškos bakterinės pneumonijos atvejais, nebūdingi arba pasireiškia tik kai liga progresuoja.

Silpnumas ir bendras organizmo nuovargis yra kitas dažnas požymis, kurį pacientai apibūdina kaip nuolatinę energijos stoką. Nors šie simptomai yra gana bendriniai, jų išliekanti trukmė gali būti ženklas, kad kvėpavimo sistema yra paveikta labiau nei rodo paviršiniai simptomai.

Kai kuriems pacientams pasireiškia galvos skausmas, gerklės perštėjimas ar krūtinės diskomfortas. Skausmas krūtinėje paprastai nėra aštrus ir dažniausiai susijęs su užsitęsusiu kosuliu, o ne su ryškiu plaučių audinio pažeidimu. Šie simptomai dažnai primena gripo ar kitų virusinių infekcijų eigą, todėl pacientai ilgiau laukia prieš kreipdamiesi į gydytoją.

Legionella pneumophila sukeliamas atipinis plaučių uždegimas gali turėti ryškesnius sisteminius simptomus. Tokiais atvejais karščiavimas būna aukštesnis, o pacientas gali jausti pilvo skausmus, pykinimą ar viduriavimą, nes legioneliozė gali paveikti ne tik plaučius, bet ir kitus organus. Ši forma laikoma sunkesne ir dažniau reikalauja gydymo ligoninėje.

Kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys paprastai pasireiškia tik tada, kai uždegimas plaučių audinyje progresuoja labiau. Tai jau yra rimtesnis simptomas, rodantis, kad organizmas nebegali kompensuoti sumažėjusio dujų pasikeitimo plaučiuose. Tokiu atveju būtina neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Diagnostika

Atipinio plaučių uždegimo diagnostika gali būti sudėtingesnė nei įprastos pneumonijos, nes ligos simptomai dažnai yra neryškūs, o fizinio ištyrimo metu plaučių pokyčiai ne visada aiškiai girdimi. Gydytojas vertina paciento klinikinius požymius, ligos trukmę ir galimus rizikos veiksnius, tačiau tiksliai nustatyti sukėlėją ir patvirtinti diagnozę gali padėti tik papildomi tyrimai.

Pirmasis žingsnis dažniausiai yra krūtinės ląstos rentgenograma. Ji leidžia įvertinti, ar plaučių audinyje yra uždegimo židinių. Atipinėje pneumonijoje rentgeno nuotraukoje dažnai matomi neaiškūs infiltratai, išplitę po didesnį plaučių plotą, o ne aiškus vieno segmento uždegimas, kaip būdinga klasikinei bakterinei pneumonijai. Tokie diffuziniai pakitimai padeda gydytojui įtarti atipinį procesą.

Kraujo tyrimai taip pat yra svarbūs vertinimo etape. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti vidutinį leukocitų padidėjimą arba net normalią jų koncentraciją, nes atipinių sukėlėjų sukelta imuninė reakcija dažnai būna silpnesnė. C reaktyvinio baltymo (CRB) padidėjimas gali būti vidutinio lygio, o tai taip pat skiria šią pneumoniją nuo tipinių bakterinių infekcijų, kur CRB vertės dažnai būna ženkliai aukštesnės.

Siekiant nustatyti konkretų sukėlėją, gali būti atliekami serologiniai tyrimai, t. y. antikūnų prieš tam tikrus mikroorganizmus paieška. Šie tyrimai gali padėti identifikuoti Mycoplasma pneumoniae ar Chlamydophila pneumoniae infekciją. Tačiau serologiniai testai ne visada yra pakankamai tikslūs ankstyvoje ligos stadijoje, nes antikūnai organizme susidaro tik po kelių dienų ar net savaičių nuo užsikrėtimo.

Modernesni diagnostikos metodai yra molekuliniai PGR tyrimai, atliekami iš kvėpavimo takų mėginių. Jie gali tiksliai ir greitai nustatyti atipinius sukėlėjus, tokius kaip Mycoplasma ar Chlamydophila, taip pat virusus. Šis tyrimas laikomas vienu patikimiausių metodų diagnozei patvirtinti, ypač esant neaiškiai klinikinei eigai.

Jeigu įtariama legioneliozė, gali būti atliekamas specifinis šlapimo antigeno testas, leidžiantis greitai identifikuoti Legionella pneumophila. Tai ypač svarbu, nes legioneliozė gali progresuoti sparčiai ir reikalauja agresyvesnio gydymo.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kompiuterinę tomografiją, jei rentgeno vaizdas yra neinformatyvus arba paciento būklė negerėja. KT tyrimas leidžia išsamiau įvertinti plaučių audinio pakitimus ir atmesti kitas galimas ligas.

Gydymas

Atipinio plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo nustatyto arba įtariamo sukėlėjo, ligos sunkumo ir paciento bendros būklės. Nors lengvesnės formos gali būti gydomos ambulatoriškai, svarbu, kad gydymą paskirtų gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir klinikinius požymius. Atipinei pneumonijai būdingas lėtesnis atsakas į gydymą, todėl pacientams dažnai prireikia ilgesnio gydymo kurso nei sergant tipine bakterine pneumonija.

Kadangi dažniausi atipinės pneumonijos sukėlėjai, tokie kaip Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydophila pneumoniae, nėra jautrūs antibiotikams, veikiantiems bakterijų sienelę, gydytojai paprastai skiria makrolidų grupės antibiotikus. Dažniausiai naudojami azitromicinas ar klaritromicinas. Šie vaistai veikia bakterijų baltymų sintezę, todėl yra efektyvūs prieš patogenus, kurie neturi ląstelės sienelės arba pasižymi kitokiu jautrumu antibiotikams.

Kai kuriais atvejais, ypač jei įtariama Mycoplasma pneumoniae infekcija su užsitęsusiais simptomais, gali būti skiriamas doksiciklinas. Šis antibiotikas taip pat veikia baltymų sintezę ir yra itin efektyvus prieš atipinius sukėlėjus. Doksiciklinas ypač tinkamas suaugusiesiems ir paaugliams, tačiau nėra skiriamas mažiems vaikams dėl galimo poveikio dantų emaliui.

Jeigu nustatoma ar stipriai įtariama legioneliozė, gydymas turi būti pradėtas nedelsiant. Legionella pneumophila gali sukelti greitai progresuojantį plaučių uždegimą, todėl gydytojai taiko makrolidus arba kvėpavimo takų fluorochinolonus, tokius kaip levofloksacinas. Šie vaistai prasiskverbia į plaučių audinius ir efektyviai veikia legioneles. Šios infekcijos gydymas dažnai reikalauja hospitalizacijos, ypač vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą.

Virusinės kilmės atipinė pneumonija, pavyzdžiui, sukeliama gripo viruso, gydoma specifiniais antivirusiniais vaistais, tokiais kaip oseltamiviras. Gydymo efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai šie vaistai pradedami vartoti. Pacientams taip pat svarbi simptominė terapija, įskaitant karščiavimą mažinančius ir kosulį lengvinančius preparatus, pakankamą skysčių vartojimą bei poilsį.

Sunki atipinio plaučių uždegimo eiga gali reikalauti gydymo ligoninėje. Tokiais atvejais užtikrinamas deguonies terapijos poreikis, stebimas kvėpavimo funkcijos nepakankamumo rizikos progresavimas. Pacientams taikomas nuolatinis gyvybinių funkcijų monitoringas, o prireikus atliekamas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas, siekiant įvertinti ligos plitimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Atipinio ir tipinio plaučių uždegimo palyginimas

Šaltiniai

Waites, K. B., & Talkington, D. F. “Mycoplasma pneumoniae and Its Role as a Human Pathogen.” Clinical Microbiology Reviews, 17(4), 697–728 (2004).

Jain, S., Self, W. H., Wunderink, R. G., et al. “Community-Acquired Pneumonia Requiring Hospitalization among U.S. Adults.” New England Journal of Medicine, 373, 415–427 (2015).